- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-29
- Bylos Nr.
- ATP-553-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00695-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- M. S.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties, kuria nepatenkintas M. S. skundas ir paliktas nepakeistas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus V. V. 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 7-33-10, kuriuo M. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 188⁶ str. 1 d., padarymą, paskirta 800 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
2012 m. lapkričio 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) valdybos Vilniaus skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus vyriausioji specialistė I. K. M. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 188⁶ str. 1 d. už tai, kad jis, vadovaudamas UAB „M“ (duomenys pakeisti), pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, kadangi laiku nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų: už 2012 m. birželio mėnesį priskaičiavo 2631,03 Lt VSD įmokų, kurios turėjo būti sumokėtos iki 2012 m. liepos 15 d., tačiau nesumokėtos, už 2012 m. liepos mėnesį priskaičiavo 2738,72 Lt VSD įmokų, kurios turėjo būti sumokėtos iki 2012 m. rugpjūčio 15 d., tačiau nesumokėtos, už 2012 m. rugpjūčio mėnesį priskaičiavo 2612,07 Lt VSD įmokų, kurios turėjo būti sumokėtos iki 2012 m. rugsėjo 15 d., tačiau nesumokėtos, už 2012 m. rugsėjo mėnesį priskaičiavo 3061,44 Lt VSD įmokų, kurios turėjo būti sumokėtos iki 2012 m. spalio 15 d., tačiau nesumokėtos. Iš viso už 2012 m. birželio – 2012 m. rugsėjo mėnesius VSDF biudžetui priskaičiavo ir nesumokėjo 11043,26 Lt VSD įmokų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus V. V. 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 7-33-10 M. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 188⁶ str. 1 d., padarymą, paskirta 800 Lt bauda.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus V. V. 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 7-33-10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuri yra teisiškai nepagrįsta, neteisinga ir iš esmės pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus, todėl turi būti panaikinta. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė visų reikiamų, apelianto kaltę galinčių patvirtinti ar paneigti, įrodymų.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis teismui buvo pateikęs prašymą dėl posėdžio atidėjimo, kadangi turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau teismas į tai neatsižvelgęs nusprendė skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėti M. S. nedalyvaujant. Apeliantas pažymi, kad administraciniame procese teismas yra aktyvus. Tai matyti iš įvairių teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo, ypač iš tų, kurios numato administracinio teismo įgaliojimus renkant, tiriant ir vertinant įrodymus (LR ABTĮ 57 str. 4 d., 81 str.). Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis laiko teismas. Galimos situacijos, kai byla, ją nagrinėjančio teismo manymu, visapusiškai ir objektyviai negalės būti išnagrinėta nesant paties bylą pradėjusio asmens - pareiškėjo. Antai, byloje reikšminga įrodinėjimo priemonė gali būti pareiškėjo paaiškinimai. Nagrinėjamu atveju, bylą išnagrinėjus apeliantui nedalyvaujant, bei esant motyvuotam jo prašymui atidėti paskirtą bylos nagrinėjimą dėl staiga paūmėjusios ligos, apeliantui buvo užkirsta teisė žodinio proceso tvarka pateikti papildomus paaiškinimus, bei įrodymus dėl Debitoriaus UAB „B“ (duomenys pakeisti) įsiskolinimo, o taip pat tiesiogiai pagrįsti visas bylos aplinkybes.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo bylos visapusiškai ir objektyviai, priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą. Apeliantas pažymi, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio jo paaiškinimo matyti, jog jis nuo pat pažeidimo užfiksavimo momento teigė, kad sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų negalėjo, nes su įmone neatsiskaito Debitoriai, o konkrečiai įmonė UAB „B“ (duomenys pakeisti). Šis faktas betarpiškai buvo žinomas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, kuris dar 2012 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akte užfiksavo, kad Debitorių skolos apelianto vadovaujamai įmonei siekia 190382,26 Lt. Apeliantas pažymi, kad dėl objektyvių priežasčių bei užsienio kelionės darbo reikalais, jis neturėjo galimybių prieš paskirtą žodinį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui pateikti visų įrodymų dėl UAB „B“ (duomenys pakeisti) susidariusio įsiskolinimo, kurio bendra skola siekia 178563,72 Lt, o ne 20000 Lt kaip pažymėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (2013-02-21 vekselis pridedamas kaip priedas Nr. 1). Apeliantas iš esmės ėmėsi visų aktyvių veiksmų, siekdamas atgauti įsiskolinimą iš Debitoriaus. Dar 2012 m. rugpjūčio 13 d. su Debitoriumi jis sudarė susitarimą dėl skolos grąžinimo, tačiau UAB „B“ (duomenys pakeisti) savo įsipareigojimų niekaip neįvykdė (2012-08-13 susitarimas dėl skolos grąžinimo pridedamas kaip priedas Nr. 2). Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių net netyrė, todėl iš skundžiamos teismo nutarties neaišku, ar apeliantas objektyviai turėjo galimybę sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, ar nebuvo nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo įvykdyti minėtos prievolės. Be to, teismas nevertino ir to fakto, kad apelianto vadovaujamos įmonės gautinos sumos, t. y. 2012-07-12 pavedimas bendrai 15200,00 Lt sumai buvo tikslinė paskola pagal 2012-07-03 tarpusavio skolų užskaitos aktą, todėl, kai bendrovė gavo priminimą sumokėti mokesčius, bendrovės sąskaitoje reikalaujamų pinigų nebuvo.
Apeliantas pažymi, kad atleidimas nuo baudos visų pirma sietinas su mokesčio sumokėjimu arba jo priverstiniu išieškojimu arba priskaičiuoto mokesčio sumokėjimo atidėjimu arba išdėstymu. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, įsiskolinimas susidarė per 2012 m. birželio - rugsėjo mėn., t. y. Debitoriui UAB „B“ (duomenys pakeisti). nevykdant savo įsipareigojimų apelianto vadovaujamai įmonei ir laiku negrąžinus skolos, t. y. esminis šios bylos dalykas, dėl kurio, apelianto vadovaujama įmonė negalėjo laiku sumokėti įmokų, buvo nuo apelianto valios nepriklausančios aplinkybės. Apeliantas pažymi, kad dalis uždelstų mokesčių iš UAB „M“ (duomenys pakeisti) dar buvo išieškoti priverstinai inkasiniais pavedimais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau institucija) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad nesutinka su M. S. apeliaciniu skundu ir mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Institucija pažymi, jog teismas, įvertindamas, kad M. S. prašymu bylos nagrinėjimas jau buvo atidėtas keletą kartų bei tai, jog vadovaujantis ATPK 300 str. 1 d. pareiškėjo dalyvavimas nėra būtinas, pagrįstai nusprendė administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas nustatė, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2012-12-21 nutarimo 7-33-10 pagrįstumą, todėl reikalauti papildomų dokumentų, pareiškėjo paaiškinimų, ar laikyti, kad pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, neturėjo pagrindo. Institucija atkreipia dėmesį, kad teikdamas prašymą dėl 2013-03-19 teismo posėdžio atidėjimo M. S. nepateikė jokių prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų.
Institucija nurodo, kad teismas, vertindamas byloje esantį VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-11-14 patikrinimo aktą Nr. Z-335, kuris patvirtintas paties M. S. parašu, padarė teisingą išvadą, kad pažeidėjo vadovaujama įmonė turėjo galimybę sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą laikotarpį, tačiau to nepadarė. Pažeidėjo vadovaujamoje įmonėje vykdant patikrinimą, kurio metu sudaryta minėtas patikrinimo aktas, nustatyta, kad draudėjas 2012 m. birželio - rugsėjo mėnesiais, turėdamas 11043,26 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, vykdydamas mokėjimus iš kasos tiekėjams, kreditoriams, automobilio nuomai ir ūkio išlaidoms skyrė 17 595,42 Lt, taip pat 15 172,64 Lt lizingo bendrovei už įsigytą 75000 Lt vertės automobilį, tuo tarpu valstybinio socialinio draudimo įmokų už mėnesius, išvardintus administracinio teisės pažeidimo protokole, visiškai nemokėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. S. prie apeliacinio skundo pridedami dokumentai, kuriuos, be kita ko, įvertinant tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo kelis kartus atidėta, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti ir Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėjamai bylai neturi jokios reikšmės. Be to, kaip teisingai pažymėjo teismas, sunki įmonės finansinė padėtis neatleidžia įmonės vadovo nuo pareigos mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija atkreipia dėmesį, kad VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2012-12-21 nutarimu M. S. skirta bauda yra administracinė bauda, o ne mokesčių administratoriaus bauda, paskirta priskaičiavus trūkstamą mokesčio sumą. ATPK nėra nuostatos, numatančios, jog prievolės, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, įvykdymas būtų pagrindas panaikinti administracinę nuobaudą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad jis teismui buvo pateikęs prašymą dėl posėdžio atidėjimo, kadangi turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau teismas į tai neatsižvelgęs nusprendė skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėti M. S. nedalyvaujant.
ATPK 272 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. ATPK 272 str. 2 d. numatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186(1), 186(2), 186(4), 187, 188(7) straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. ATPK 300 str. 1 d. numatyta, kad bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apylinkės teismas nagrinėja šio kodekso 283 ir 284 straipsniuose nustatyta tvarka, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešęs šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems asmenims. Šių asmenų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.
M. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 188⁶ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo, dėl kurio nagrinėjant bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nėra privalomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo posėdis Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo paskirtas 2013 m. vasario 15 d. 9.30 val. M. S. 2013 m. vasario 14 d. teismui pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, nurodydamas, kad dėl ligos ir taikomo gydymo negali atvykti į 2013 m. vasario 15 d. 9.30 val. vyksiantį teismo posėdį, pridėjo pažymą apie nedarbingumą (b. l. 68-69). Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. S. į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, nutarė teismo posėdį atidėti iki 2013-03-04 10.00 val. (b. l. 75). M. S. 2013 m. vasario 21 d. teismui pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, nurodydamas, kad negalės atvykti į 2013-03-04 paskirtą teismo posėdį, kadangi tuo metu bus išvykęs į iš anksto suplanuotą komandiruotę Italijoje, pridėjo lėktuvo bilietų kopijas ir informaciją apie konkursą (b. l. 81-84). Vilniaus miesto apylinkės teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, nutarė M. S. prašymą tenkinti ir teismo posėdį atidėti iki 2013-03-19 9.00 val. (b. l. 89). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-03-12 M. S. gavo teismo siųstą pranešimą apie 2013-03-19 9.00 val. vyksiantį teismo posėdį. M. S. 2013-03-19 teismui pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, nurodydamas, kad dėl ligos ir taikomo gydymo negali atvykti į 2013-03-19 vyksiantį teismo posėdį. Nurodė, kad nedarbingumo laikotarpis buvo pradėtas 2013-03-19 (b. l. 92). Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal ATPK 300 str. 1 d. pareiškėjo dalyvavimas nėra būtinas, taip pat į tai, kad posėdis pareiškėjo prašymu jau buvo keletą kartų atidėtas, manė, kad skundą galima išnagrinėti pagal bylos medžiagą, todėl nutarė skundą nagrinėti be M. S. (b. l. 94).
Atsižvelgiant į tai, kad M. S. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir kad M. S. prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo dėl ligos ir taikomo gydymo nurodomų aplinkybių nepagrindė atitinkamais dokumentais (pvz., nedarbingumo pažyma), teismas turėjo pagrindą atmesti tokį prašymą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pastebėtina, kad M. S. pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, kad tuo metu gydėsi ir negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Taigi, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. ir 300 str. 1 d. nuostatų. Apeliantas nurodo, kad jam buvo užkirsta teisė žodinio proceso tvarka pateikti papildomus paaiškinimus, bei įrodymus dėl Debitoriaus UAB „B“ (duomenys pakeisti) įsiskolinimo, o taip pat tiesiogiai pagrįsti visas bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas buvo du kartus atidėjęs teismo posėdžius pagal M. S. prašymus. M. S. galėjo pateikti atitinkamus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, tačiau to nepadarė.
Dėl ATPK 188⁶ str. 1 d.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog M. S., vadovaudamas UAB „M“ (duomenys pakeisti), pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, kadangi laiku nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, tuo padarydamas ATPK 188⁶ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
ATPK 188⁶ str. 1 d. numatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas, veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, socialinio draudimo pranešimų ar kitų dokumentų, reikalingų draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti, pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo išmokai skirti, įrašymas į asmenims išduodamas pažymas ar kitus dokumentus, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 1 d. numatyta, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą; 2 d. numatyta, kad priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus; 10 d. numatyta, kad Socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės; 10 str. 2 d. numatyta, kad draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Socialinio draudimo pranešimų ir kitų dokumentų formas, pateikimo terminus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; 14 str. 2 d. numatyta, kad draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647, 130 p. numatyta, kad draudėjai, privalantys mokėti socialinio draudimo įmokas, kiekvieną mėnesį pateikia Fondo valdybos teritoriniams skyriams socialinio draudimo pranešimus apie apdraustiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas Fondo valdybos nustatyta tvarka.
Pažymėtina, jog M. S. paaiškinime surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą neneigė laiku nesumokėjęs valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2012 m. birželio – 2012 m. rugsėjo mėnesius, tačiau nurodė, kad nesumokėjo, nes jų pagrindinis klientas nesumokėjo didelės sumos (b. l. 8). Šią aplinkybę M. S. nurodo ir apeliaciniame skunde, kur pažymi, kad įsiskolinimas susidarė per 2012 m. birželio - rugsėjo mėn., t. y. Debitoriui UAB „B“ (duomenys pakeisti) nevykdant savo įsipareigojimų apelianto vadovaujamai įmonei ir laiku negrąžinus skolos, tai – anot apelianto, yra esminis šios bylos dalykas, dėl kurio, apelianto vadovaujama įmonė negalėjo laiku sumokėti įmokų, vertina, kad tai buvo nuo apelianto valios nepriklausančios aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino M. S. argumentus, kad įmokų įmokėti jis negalėjo dėl sunkios bendrovės finansinės padėties ir pagrįstai konstatavo, jog šios aplinkybės nesuteikė jam teisės nesilaikyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies reikalavimų priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Iš byloje esančio patikrinimo akto (b. l. 31-32) ir jo priedų matyti, kad draudėjas turėjo galimybę sumokėti įsiskolinimą VSDF biudžetui, bendrovė turėjo lėšų, už kurias vykdė įvairius atsiskaitymus, nors privalėjo mokėti socialinio draudimo įmokas, tačiau to nepadarė.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 61 p. Fondo valdyba gali atidėti draudėjams socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo Fondui sumokėjimą iki vienerių metų. Taisyklių 61.1. p. numatyta, kad draudėjams, mokantiems socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali būti atidėtas minėtųjų įmokų įsiskolinimo Fondui sumokėjimas, jeigu draudėjo finansiniai įsipareigojimai mažesni už jo turtą; 61.2. p. numatyta, kad dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo draudėjas Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis, būsimą veiklą, turinčią pagerinti draudėjo finansinę būklę, ir įsiskolinimo grąžinimo grafiką, taip pat paskutinio ataskaitinio laikotarpio veiklos finansinę ataskaitą. Pažymėtina, kad M. S. šia galimybe nepasinaudojo, todėl pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188⁶ str. 1 d.
Apeliantas pažymi, kad atleidimas nuo baudos visų pirma sietinas su mokesčio sumokėjimu arba jo priverstiniu išieškojimu arba priskaičiuoto mokesčio sumokėjimo atidėjimu arba išdėstymu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors M. S. padengė VSDF įsiskolinimą, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Į tą aplinkybę, kad po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo M. S. padengė dalį įsiskolinimo, buvo atsižvelgta skiriant jam administracinę nuobaudą už padarytą pažeidimą.
Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad M. S. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.