Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-547-166/2013

Teisėja Ieva Gavelytė- Kalytienė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01018-2011-1

2013 m. rugsėjo 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nubaustas 50 MGL, t.y. 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) bauda, baudą įpareigojant sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Visiškai tenkintas A. V. civilinis ieškinys ir iš A. D. priteista A. V. naudai 100,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Visiškai tenkintas S. Š. civilinis ieškinys ir iš A. D. priteista S. Š. 10,00 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad 2011-06-14 apie 19.11 val. viešoje vietoje, Gedimino pr. 42, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams - koja suduodamas vieną smūgį dviračiu važiuojančiam nukentėjusiajam A. V. į dešinę ranką, taip jį nugriaudamas ir sukeldamas fizinį skausmą, bei sugadindamas 10 Lt vertės nukentėjusiam S. Š. priklausančio dviračio „Mongoos pro“ pavarų bėgių perjungimo mechanizmą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Skunde teigiama, jog teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskirdamas apeliantui per griežtą bausmę. Apeliantas visiškai prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu ir dėl to labai gailisi, pasižada artimiausiu metu atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Pažymima, kad į apklausą ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą apeliantas buvo iškviestas praėjus gana daug laiko po incidento su nukentėjusiuoju, apeliantui nebuvo tinkamai išaiškinta teisė turėti gynėją, o tyrėja liepė pasirašyti ant blanko, jog gynėjas jam nereikalingas, ką jis ir padarė. Atkreipiamas dėmesys, jog net perdavus bylą teismui, apeliantui taip pat nebuvo išaiškinta teisė apie tai, kad egzistuoja Valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jis gali pasinaudoti nemokamo advokato paslaugomis. Nurodoma, kad dėl finansinės padėties mokomo advokato paslaugomis apeliantas pasinaudoti negali. Apeliantas taip pat nurodo, jog šiuo metu jo materialinė padėtis bloga, jis gauna 350 Lt socialinę pašalpą, yra įregistruotas darbo biržoje, tačiau darbo jam nepasiūlė. Taip pat nurodoma, jog apeliantas gyvena kartu su motina, kuri dirba ir jį išlaiko. Pasak apelianto teismo paskirta 6500 Lt bauda yra labai didelė. Be to apeliantas nurodo, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad padaryta nusikalstama veika nesukėlė blogų padarinių, jis yra neteistas, neturi sveikatos problemų, registruotas biržoje, nors teismas nuosprendyje nurodė, todėl apeliantas mano, kad galėtų dirbti viešuosius darbus.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013m.gegužės 13 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais. Nors nuteistasis A. D. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei ir nėra per griežta.

Aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamąją byla, skundžiamu teismo nuosprendžiu bei apeliaciniu skundu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. D. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajam A. D. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis.

A. D. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą ( BK 11 str. 3 d.). Nuteistojo A. D. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę nuteistajam pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo A. D. asmenybę, į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad LR BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus A. D. baudą. Nors nuteistasis A. D. aukštesnės instancijos teismo prašo sumažinti paskirtos baudos dydį arba skirti kitą bausmės rūšį, numatytą sankcijoje- viešuosius darbus arba laisvės apribojimo bausmę, tačiau pažymėtina, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas tinkamai individualizavo parinkdamas bausmės rūšį – baudą. Pažymėtina ir tai, kad vykdymo procese įstatymas numato, kad bauda gali būti pakeista į kitą bausmės rūšį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sumažinti paskirtos baudos dydžio. Atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas įvertino visas aplinkybes ir baudos dydį parinko artimesnį BK 47 str. 3 d. 2 p. nustatytam galimam minimaliam dydžiui. Kolegija su paskirta bausme ir jos dydžiu sutinka bei konstatuoja, kad paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus ir jos švelninti nemato pagrindo. Priešingai nei teigia apeliantas, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Nors apeliantas skunde aukštesniam instancijos teismui nurodo, jis visiškai prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu ir dėl to labai gailisi, tačiau kolegija tokią nuteistojo poziciją vertina, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme kaltu nepripažino ir savo kaltę nuo pat pirmos apklausos neigė. Tai, kad nuteistasis A. D. padarė nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį A. V. ginčo nėra ir dėl nuteistojo kaltės motyvuotai pasisakė pirmos instancijos teismas, priimdamas A. D. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Su šia teismo išvada kolegija sutinka. Tuo tarpu nuteistojo o A. D. parodymus, kuriais jis pakeitė savo poziciją kaltės klausimu, kolegija vertina, kaip teismo klaidinimą, pastarojo siekį kuo palankesnės jam bylos baigties, todėl tokia apeliaciniame skunde išdėstyta nuteistojo A. D. pozicija negali būti vertinama kaip objektyvi ir ją aukštesnės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą. Apeliacinio skundo nagrinėjimo kontekste pastebėtina ir tai, kad nuteistasis A. D. ne tik, kad neigė savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo bet ir trukdė byloje nustatyti tiesą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis A. D. piktybiškai vengė atvykti kviečiamas tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek teisėjo, todėl jo atžvilgiu ne kartą buvo taikomas atvesdinimas. Išsakyti savo pakeistos pozicijos nuteistasis taip pat neatvyko ir į teismo posėdį nagrinėjant apeliacinį skundą apygardos teisme.

Taip pat aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo A. D. skundo argumentu, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmos instancijos teisme, jam nebuvo tinkamai išaiškinta teisė turėti gynėją. Kaip matyti iš byloje esančio protokolo dėl gynėjo atsisakymo, A. D. pats raštu pareiškė, jog jam gynėjas nereikalingas ir po protokolu pasirašė (t1 b.l. 70). Teismas neturi duomenų, kad tyrėja būtų netinkamai išaiškinusi nuteistajam teisę dėl gynybos, juolab, kad pačiame protokole aiškiai nurodyta, jog atsisakymas gynėjo neatima iš įtariamojo teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją. Taip pat iš teisiamojo posėdžių protokolų matyti, kad A. D. buvo tinkamai išaiškintos teisės teisme, jis savo teises suprato ir jokių pastabų dėl to nepareiškė (t1 b.l. 138, 159). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo A. D. skundo argumentai dėl netinkamai suteiktos gynybos atmestini, kaip nepagrįsti.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.