Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. B., Dalios Kursevičienės, Violetos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. R. skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iki sulaikymo gyvenusiam (duomenys neskelbtini), pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 3 (trims) mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 21 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2016 m. rugsėjo 29 d., apie 23.30 val., kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su R. R., siekdamas palaužti jos pasipriešinimą, pavartojo fizinį smurtą – nukentėjusiąją jėga parvertė ant lovos, po to rankomis suėmė jai už galvos, dėl to jai buvo padarytos smulkios poodinės kraujosruvos kairio dilbio vidiniame paviršiuje, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, savo kūnu ją užspaudęs ir taip atimdamas galimybę priešintis, numovė jos kelnes bei apatines kelnaites, praskėtęs jos kojas, dėl to jai buvo padarytos smulkios poodinės kraujosruvos kairės šlaunies išoriniame paviršiuje bei dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ją apsuko ir įvedė savo lytinį organą R. R. į išeinamąją angą ir taip seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu prieš nukentėjusiosios R. R. valią.

Be to, S. R. kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2016 m. spalio 11 d., laikotarpiu nuo 2.59 val. iki 3.20 val., laikotarpiu nuo 3.35 val. iki 3.52 val., laikotarpiu nuo 4.44 val. iki 5.00 val., telefoninių pokalbių su buvusia sugyventine R. R. metu, sakydamas, jog: „jei jį pasodins jis atsėdėjęs išeis ir ją užmuš“, „geriau jau ją nužudys bei sės už išprievartavimą“, „iš po žemių iškas ir ją užkas“, tokiais žodžiais grasino R. R. nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, S. R. kaltinamas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai slapta prieš buvusios sugyventinės R. R. valią, pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įsibrovė į jai priklausantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir name buvo tol, kol buvo sulaikytas atvykusių su nukentėjusiąja R. R. policijos pareigūnų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-12-21 nutartimi įtariamajam S. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – dviem mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2016-12-21. To paties teismo 2017-02-21 nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017-02-21.

Skundžiama Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi kaltinamajam S. R. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 21 d.

Be to, S. R. teigimu, teismas neteisingai nurodė aplinkybes dėl neišnykusio teistumo, nes paskirtas baudas jis sumokėjo 2012 metais, todėl, S. R. nuomone, jo ankstesni teistumai dėl veikų, kurios savo pobūdžiu ir sunkumu niekaip nesusijusios su jam pareikštais kaltinimais šioje byloje, neturi būti lemiami sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo.

Antrą pagrindą dėl suėmimo taikymo teismas nurodė tai, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas jo paaiškinimą, kodėl jis artinosi prie nukentėjusiosios, vertino kritiškai. S. R. nurodo, kad nelaisvėje praleisti 4 mėnesiai padarė jam didelę įtaką, kad jis suprastų, jog kol nesibaigs procesas, jis privalo nepažeisti kardomųjų priemonių sąlygų ir neatlikti jokių veiksmų prieš nukentėjusiąją. Jis teismui bandė paaiškinti, kokiu būdu pateko į nukentėjusiosios butą ir kodėl manė esant atsinaujinusiems santykiams ir pan., tačiau teismas šiuos jo paaiškinimus nepagrįstai vertino kaip savo veiksmų nekritišką vertinimą, nes, S. R. teigimu, jis iš tiesų neketino daryti jokio neteisėto poveikio nukentėjusiajai ar naujų nusikaltimų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad būdamas laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas, nes per nelaisvėje praleistą laikotarpį (to anksčiau nėra buvę) jis suprato savo poelgių rimtumą ir gresiančias sankcijas ir yra pasirengęs ypač griežtai laikytis paskirtų kardomųjų priemonių.

Be to, S. R. nesutinka su teismo išvada, kad būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui, paveikti nukentėjusiąją ir pan. Šis teismo nurodytas suėmimo pagrindas, S. R. nuomone, taip pat yra nepagrįstas, kadangi nukentėjusioji yra davusi nuoseklius ir išsamius paaiškinimus ir jų nėra galimybės pakeisti ar daryti įtaką ir, pasak S. R., jis nesiruošia to daryti, kadangi suvokia savo padėties rimtumą. Bylą nagrinėsiančiam teismui jis sieks įrodyti savo pateikiamų paaiškinimų pagrįstumą, todėl neturi jokio siekio ir tikslo bendrauti su nukentėjusiąja ar siekti ją paveikti, kadangi visi surinkti duomenys yra užfiksuoti byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja aktualią praktiką, jog kardomoji priemonė – suėmimas – turėtų būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti baudžiamojo proceso tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje, o būtent užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą procesą bei nuosprendžio įvykdymą. Pasak S. R., nors jis praeityje buvo du kartus teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, paskirtas baudas sumokėjo, todėl laikytina, kad jis yra neteistas, ir tai neturėtų būti vertinama kaip pagrindas suėmimui taikyti. Be to, pasak S. R., pagal į bylą pateiktus dokumentus matyti, kad jis turi tvirtus socialinius ryšius, buvusi žmona, kuri augina jo sūnų (šiuo metu gydomą Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje), sutinka priimti jį į šeimą ir kartu gyventi, todėl, S. R. nuomone, tai turėtų sudaryti pagrindą paleisti jį į laisvę.

Visuotinai žinoma, kad šiuo metu daugelis nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų vyksta uždarbiauti ar dirba užsienyje, nes Europos Sąjungoje yra įtvirtintas laisvas asmenų judėjimas. Todėl, S. R. nuomone, nėra jokio pagrindo manyti ar teigti, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti ar slėptis nuo teismo ar nuosprendžio vykdymo, kadangi niekados iki suėmimo, net ir žinodamas tyrimo pobūdį ir kaltinimų sunkumą, nevengia tyrimo, savo noru grįždavo į Lietuvą. Be to, dėl suėmimo taikymo praradęs turėtą nuolatinį darbą, jis susirado pagal savo darbo pobūdį naują darbą Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonėje, kur dirba (duomenys neskelbtini), taigi, būdamas laisvėje, jis turėtų galimybę dirbti ir gauti oficialių pajamų, išlaikyti šeimą, dalyvauti procese ir vykdyti galutinį teismo sprendimą. S. R. nuomone, jam nelaisvėje praleidus 4 mėnesius, kai teisminis nagrinėjimas užsitęsė, nėra pagrindo taikyti suėmimo ilgesniam laikotarpiui, nes taikomas suėmimo terminas yra pakankamas jo izoliacijai ir suprasti kaltinimų ir proceso rimtumą. Matyti, jog teisminis nagrinėjimas užsitęsė, kadangi jo pasirinkti gynėjai neturi galimybės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, vieną kartą teismo posėdis buvo atidėtas, tuo tarpu teismo nurodymas, kad jam bus paskirti kiti gynėjai ar kad jis privalo rinktis kitus, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisės į pasirinktą gynybą principo, eliminuoja galimybę pasirinkti sau tinkamą gynėją. Matyti, jog teismas ketina teisminį nagrinėjimą vykdyti formaliai, skubotai, parinkti jam gynėją, neatsižvelgdamas į jo pageidavimą, tokiu būdu pažeisdamas jo teises ir Žmogaus Teisių Teismo suformuotą koncepciją teisės į gynybą užtikrinimo klausimu.

Teismo posėdyje kaltinamojo S. R. gynėja advokatė E. Morkvėnienė prašė kaltinamojo S. R. skundą tenkinti.

Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą apygardos teismas konstatuoja, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis, kuria trims mėnesiams pratęstas S. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas, yra teisėta ir pagrįsta. Skuodo rajono apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Sąlygos pratęsti kaltinamajam S. R. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą šioje byloje yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo bei termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, davusių pagrindą įtarti S. R. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu, surašyti byloje kaltinamąjį aktą ir kartu su bylos medžiaga perduoti teismui. Šie duomenys buvo įvardyti skiriant suėmimą S. R. bei teismui nagrinėti perduotame kaltinamajame akte, kuris kartu su baudžiamąja byla buvo išsiųstas Skuodo rajono apylinkės teismui. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad S. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti nukentėjusiosios R. R. parodymai bei paties S. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat policijos pareigūnų parodymai, telefoninių pokalbių išklotinės bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Skundžiama nutartimi kaltinamajam S. R. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis S. R., nesutikdamas su tokia ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, skunde teigia, kad pagrindo skirti jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą – nebuvo, nes jis nepažeidė švelnesne kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti – jam nustatytų įpareigojimų, kviečiamas visada atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tai įrodo, kad slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo bei trukdyti procesui, juo labiau – daryti naujas nusikalstamas veikas jis neketina. Su šiais kaltinamojo S. R. skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka, nes jie prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, Skuodo rajono apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog byloje yra nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti suėmimo termino pratęsimo pagrindai – pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

S. R. kaltinamas trijų nesunkių ir dviejų sunkių tyčinių nusikaltimų, kuriais pasikėsinta į svarbiausias vertybes – asmens sveikatą ir seksualinio apsisprendimo laisvę,– padarymu, už kuriuos jam gresia griežta reali laisvės atėmimo bausmė. BK 149 straipsnio 1 dalies ir BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijose, be laisvės atėmimo, nenumatyta jokių kitų alternatyvių bausmės rūšių. Todėl, jei S. R. kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta reali laisvės atėmimo bausmė. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Skuodo rajono apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad S. R. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai (yra išsituokęs, naujos šeimos nesukūręs, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, iki suėmimo dirbo Vokietijoje), praeityje du kartus teistas, kaltinamas naujų nusikalstamų veikų padarymu neišnykus teistumui. Todėl visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Paskiriant suėmimą ar pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, jog įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti teisme.

Nėra pagrindo nesutikti ir su apylinkės teismo išvada, kad kaltinamasis gali trukdyti procesui, daryti poveikį nukentėjusiajai. S. R. ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-13 buvo paskirta karomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos su sąlygomis nesilankyti Raudonių kaime, Ylakių seniūnijoje, Skuodo rajone, ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. R.. Prokuroras Ž. Š., gavęs nukentėjusiosios pranešimą apie kardomosios priemonės nesilaikymą, išsiuntė įtariamajam elektroniniu paštu įspėjimą, nes tuo metu jis buvo užsienyje (2016-10-17 gavus S. R. prašymą, kaip teisingai nurodoma jo skunde, buvo priimtas sprendimas leisti nesilaikyti kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti nuo 2016-10-17 iki 2016-12-23). Tačiau įtariamasis, nesilaikydamas kardomosios priemonės papildomų sąlygų ir nepaisydamas prokuroro įspėjimo, 2016-12-19 įsibrovė į nukentėjusiosios namus ir ten jos laukė. Tai rodo, kad S. R., būdamas laisvėje, gali daryti poveikį nukentėjusiajai arba realizuoti savo grasinimus jai ir kartu trukdyti procesui.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, Skuodo rajono apylinkės teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam S. R., pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Byloje nustatyta, kad S. R., be trijų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje, yra kaltinamas ir dviejų sunkių nusikaltimų (BK 149 straipsnio 1 dalis ir BK 150 straipsnio 1 dalis) padarymu, už kuriuos Baudžiamasis įstatymas numato griežtą – iki septynerių metų laisvės atėmimo – bausmę (BK 11 straipsnio 5 dalis). Įvertinęs tai bei atsižvelgdamas į tai, kad S. R., būdamas anksčiau du kartus teistas, o tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę, rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų, šioje byloje, be kitų minėtų nusikalstamų veikų, kaltinamas savo buvusios sugyventinės seksualiniu prievartavimu, t. y. tyčinių sunkių nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje ir BK 150 straipsnio 1 dalyje, kuriais pasikėsinta į svarbiausias vertybes – asmens sveikatą ir seksualinio apsisprendimo laisvę, padarymu, už kuriuos Baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo bausmės iki septynerių metų, nenumatyta jokių kitų alternatyvių bausmės rūšių, baudžiamojoje byloje esant duomenų, kad S. R., būdamas anksčiau ne kartą teistas, pažeisdamas jam nustatytą įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, įsibrovė į jos namus ir ten jos laukė, skundžiamą nutartį priėmęs teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. R., būdamas laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio dalies 3 punktas).

Pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo S. R. teises, tačiau jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl kaltinamajam S. R. pagrįstai taikyta kardomoji priemonė – suėmimas.

Nepaisant to, kad kaltinamasis S. R., kaip nurodoma jo skunde, yra suimtas jau keturis mėnesius, o, kaip minėta, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau aptariamu atveju anksčiau ištirtų duomenų visuma pagrindžia, jog S. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. S. R. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – neabejotinai varžo jo teises bei laisves, tačiau šioje baudžiamojoje byloje teigti, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nėra pagrindo. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pratęsdamas kaltinamajam S. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą Skuodo rajono apylinkės teismas nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamajam S. R. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms bei būtinybei taikyti šią kardomąją priemonę, todėl ją naikinti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Dėl paminėtų priežasčių skundžiama Skuodo rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo S. R. skundą ir palikti galioti Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.