Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų aštuonių mėnesių dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės ir paskirta T. S. galutinė subendrinta bausmė – dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas T. S. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. N. (I. N.) civilinis ieškinys patenkintas visiškai: priteista iš T. S. 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) I. N. turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

T. S. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:T. S. 2016 m. rugsėjo 7 d. 15.27 val., naudodamas interneto prieigą, IP adresas (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini) bibliotekos vardu, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą (ID (duomenys neskelbtini)) apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S7“, 380 Eur vertės, po to skelbime nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinusiam I. N. (I. N.) nurodė pervesti 380 Eur už telefoną ir 10 Eur už siuntimo išlaidas, iš viso 390 Eur. I. N. 2016 m. rugsėjo 27 d., apie 9.00 val., AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriuje atliko 390 Eur perlaidą T. S., pinigus T. S. tą pačią dieną, t. y. 2016 m. rugsėjo 27 d., apie 17.00 val., pašto (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), įgijo, tačiau I. N. skelbime nurodyto telefono neišsiuntė. Tokiu būdu T. S. apgaule savo iš nukentėjusiojo I. N. įgijo 390 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Nuteistasis T. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 2 d. nuosprendį – T. S. išteisinti ir iš naujo ištirti nusikalstamą veiką.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo T. S. apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinis skundas yra paduotas nuteistojo T. S., juo nuteistasis T. S. ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo kaltės, padarius baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. T. S. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, interneto svetainėje įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną ir skelbime nurodytu telefono numeriu paskambinusiam nukentėjusiajam I. N. nurodė pervesti 380 Eur už telefoną ir 10 Eur už siuntimo išlaidas, iš viso 390 Eur. I. N. atlikus perlaidą nuteistasis įgijo 390 Eur, o skelbime nurodyto telefono neišsiuntė. Nuteistasis T. S., apklaustas pirmosios instancijos teisme, kaltu nepripažino. Pirmosios instancijos teismas T. S. kaltę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį įrodė surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir teismo įvertintais įrodymais: nukentėjusiojo I. N., liudytojos R. M. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2016 m. rugsėjo 27 d. pinigų perlaidos dokumentu, AB „(duomenys neskelbtini)“ informacija, interneto svetainėje įdėtu skelbimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija, 2017 m. balandžio 4 d. apžiūros protokolu bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadas remdamasis tik nukentėjusiojo I. N. ir liudytojos R. M. parodymais, neapklausęs E. J. Siekdamas tinkamai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo T. S. apeliacinį skundą, nusprendė atlikti įrodymų tyrimą. Teismo posėdyje buvo apklaustas E. J., kuris parodė, kad jis T. S. pažįsta. Su juo pabendravo gal mėnesį, po darbo susitikdavo, nuteistasis jam skambindavo. 2017 m. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), o 2016 m. buvo Lietuvoje. Paaiškino, kad jis nutraukė su nuteistuoju visus ryšius, kai sužinojo apie jo darbus, nuteistasis jį norėjo apkaltinti. Nuteistasis sukūrė kažkokią svetainę ir apgaudinėjo žmones, o jis apie tai nieko nežinojo. Apie tai sužinojo, kai buvo iškviestas į apklausą (duomenys neskelbtini), buvo nustebęs, kad jam reikėjo vykti į (duomenys neskelbtini), nes jokių reikalų su teisėsauga nenorėjo turėti. Buvo kelis kartus prašęs nuteistojo paskolinti 10–20 Eur. Vieno teismo metu jam pateikė dokumentą, pagal kurį jis nuteistajam yra skolingas didelę pinigų sumą, ir mano, kad jam būnant girtam galėjo įkišti tą popierių. Nurodo, kad tokių sumų nesiskolino. Teismo posėdžio metu jam parodė, kad yra pasirašytas kažkoks vekselis. Negali pasakyti, kokia ten suma, galbūt 300 Eur. Teigia, kad nuteistajam jokio telefono neskolino. T. S. iš jo paprašė sąskaitos numerio ir pasakė, kad jam turi pervesti pinigų. Jis paklausė, kodėl nuteistasis į savo sąskaitą neperveda, bet šis pasakė, kad turi skolų ir negali į savo vesti. T. S. pasakė, kad dokumento neturi. Liudytojas paaiškino, jog davė nuteistajam sąskaitos numerį ir sakė, kad jam pagelbės. T. S. jam paskambindavo ir pasakydavo, kad už kelių valandų perves į jo sąskaitą pinigus. T. S. ateidavo į jo darbą ir ten per pertraukėlę jis nuteistajam paimdavo iš terminalo pinigus. Liudytojas paaiškino, kad į jo sąskaitą buvo pervesta po 50–80 Eur. Nesuprato, kad tai, gali būti sukčiavimas, tai sužinojo tik tada, kai važiavo į (duomenys neskelbtini). T. S. mėgino su juo susisiekti, bet jam (duomenys neskelbtini) pasakė, kad nutrauktų su juo ryšius ir užblokuotų sąskaitos numerį. Taip jis ir padarė (t. 2, b. l. 86–87). Apeliantas teigia, jog skundžiamu teismo nuosprendžiu jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes šią veiką padarė E. J. Apeliantas nurodo, jog iš jo nebuvo paimtas telefonas su SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini), ir nebuvo nustatyta, kas tuo metu bendravo telefonu su nukentėjusiuoju I. N., kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nuteistasis T. S. jam yra nematytas, jo balso taip pat neatpažįsta. Apeliantas nurodo, jog pats buvo pasiskolinęs telefoną su SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini), iš E. J., kuris ir padarė nusikalstamą veiką naudodamasis šiuo telefono numeriu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus, negali sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

12.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2016 m. rugsėjo 7 d. 15.27 val., pasinaudojus internetine prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), interneto portale (duomenys neskelbtini) buvo įdėtas skelbimas apie parduodamą naują mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S7“, kurio modelis – „Galaxy S7“ ir kurio kaina nurodyta 380 Eur. Skelbime kontaktinis pardavėjo telefono numeris nurodytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 21, 24). Liudytojas E. J., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, parodė, jog nuteistasis T. S. sukūrė kažkokią svetainę ir apgaudinėjo žmones, o jis apie tai nieko nežinojo (t. 2, b. l. 86–87). Nukentėjusysis I. N. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje parodė, jog svetainėje rado telefoną, kuris jam tiko, susisiekė žinute, susiskambino ir susitarė, kad pavedimas bus padarytas per paštą. Jis pervedė pinigus už telefoną, kurio negavo (t. 2, b. l. 52). Byloje esančiame apžiūros protokole yra užfiksuoti išeinantys ir įeinantys skambučiai tarp telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nuteistasis T. S., ir telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nukentėjusysis I. N. Užfiksuotų įeinančių ir išeinančių skambučių laikotarpis nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 53–54). 2016 m. rugsėjo 27 d. buvo padaryta pinigų perlaida. Siuntėju nurodytas I. N., gavėju – T. S., nurodytas gavėjo asmens kodas (duomenys neskelbtini). Mokėjimo paskirtis – naujas „Samsung Galaxy S7“, perlaidos suma 390 Eur (t. 1, b. l. 13–14, 18–20). Perlaida buvo išmokėta nuteistajam T. S. 2016 m. rugsėjo 27 d., apie 17.00 val., pašto (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 18–20). Taigi pagal sudarytą daikto pirkimo–pardavimo sutartį tarp nuteistojo T. S. (pardavėjas) ir nukentėjusiojo I. N. (pirkėjas) nuteistasis T. S. gavo pinigus už parduotą prekę (telefoną) iš prekės pirkėjo – nukentėjusiojo I. N., kuris šios prekės negavo, nes nuteistasis T. S., kaip šios prekės pardavėjas, nukentėjusiojo perkamos prekės neperdavė.

12.2. Nuteistojo T. S. argumentas, kad iš jo nebuvo paimtas telefonas su SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje byloje reikšmės neturi įrodant, kad jis padarė sukčiavimo nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad būtent nuteistajam T. S. priklausančiu telefono numeriu buvo kontaktuota su nukentėjusiuoju I. N. dėl telefono pirkimo–pardavimo sąlygų. Tai, kad ginčijamas telefono numeris priklausė nuteistajam T. S. ir jis šį telefono numerį naudojo, patvirtina byloje esantys duomenys.

12.3. Minėta, jog nukentėjusysis I. N. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis svetainėje rado skelbimą, susidomėjo telefonu, susisiekė žinute su pardavėju, susiskambino ir sutarė, kad jis pavedimą padarys per paštą. Jis per paštą pervedė pinigus už telefoną. Taip pat nukentėjusysis paaiškino, jog jis nusiuntė kodą pardavėjui, be kurio negalima pasiimti pinigų (t. 2, b. l. 52). Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis I. N. padarė pinigų perlaidą būtent nuteistajam T. S., kuris šią perlaidą ir atsiėmė neperduodamas nukentėjusiajam jo pirkto telefono (t. 1, b. l. 13–14, 18–20).

12.4. Apeliantas teigia, jog ginčijamas telefono numeris yra ne jo ir nėra nustatyta, kad jis bendravo su nukentėjusiuoju. Tačiau pats apeliantas patvirtina aplinkybę, jog jis turėjo galimybę naudotis šiuo telefonu, teigdamas, kad buvo pasiskolinęs telefoną su SIM kortele, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini), iš E. J. Liudytojas E. J., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, parodė, jog jis iš viso jokio telefono nuteistajam T. S. neskolino (t. 2, b. l. 86–87). Liudytoja R. M. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje parodė, jog T. S. pažįsta kaip buto nuomininką. Ji jam nuomojo butą ir jo telefono numerio paskutiniai skaičiai buvo 12, šį telefoną ji padiktavo tyrėjai (t. 2, b. l. 53). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. parodė (parodymai patvirtinti teisiamojo posėdžio metu), kad jai T. S. buvo nurodęs savo telefono numerį, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Taip pat ši liudytoja parodė, jog pagal sudarytą nuomos sutartį T. S. nuomojosi butą nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d. (t. 2, b. l. 19–20). Taigi nuteistasis T. S. buto nuomotojai 2016 m. rugsėjo 28 d. buto nuomos sutartyje nurodė savo telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo jis naudojosi ir kuriuo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. buvo kontaktuota su nukentėjusiuoju I. N. dėl skelbime parduodamo telefono.

12.5. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais, išsamiais nukentėjusiojo I. N., liudytojų R. M. bei E. J. parodymais, kuriuos patvirtina byloje esantys kiti įrodymai.

12.6. Pirmosios instancijos teisme, kurio priimtas nuosprendis yra skundžiamas apeliacinės instancijos teisme, taip pat buvo ištirtas byloje esantis savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas bei apžiūros protokolas dėl dviejų R. K. mobiliojo ryšio telefonų – „Samsung Galaxy S3“, juodos spalvos, ir „Huaway“, geltonos spalvos. Byloje esančiame apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrint mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“, įėjus į telefone esančią piktogramą pavadinimu „Pranešimai“, taip pat matyti telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausantys T. S. Įėjus į „Samsung Galaxy S3“ ir „Huaway“ telefonus matyti susirašinėjimas tarp R. K. ir nuteistojo T. S. (t. 1, b. l. 147–190; t. 2, b. l. 1–16). Žinutėse nuteistasis T. S. nurodo SIM kortelės numerį (duomenys neskelbtini), įvardydamas kaip savo. Susirašinėjimo metu nuteistasis T. S. R. K. atsako: „Tai duok mano (duomenys neskelbtini) numerį, jei reikės.“ Į tai R. K. atsako: „Ką žinau, koks tavo tas (duomenys neskelbtini) numeris.“ Nuteistasis T. S. jam atsako: „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 14). Tad apeliaciniame skunde ginčijamas telefono numeris priklauso ne E. J., kaip teigia apeliantas, o pačiam nuteistajam T. S. Taip pat pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu T. S. parodė, jog jis daugiausiai tris mėnesius naudojosi telefonu, kurio numerio galas (duomenys neskelbtini)12. Jis negalėjo prisiminti, kada pasiskolino telefoną su šiuo numeriu, ir teigė, jog tai buvo laikas, kai dar buvo šilta, galėjo būti rugsėjis, vasara (t. 2, b. l. 51–52). Tačiau šias nuteistojo T. S. teisme nurodytas aplinkybes paneigia tai, kad susirašinėjimas tarp R. K. ir nuteistojo T. S. vyko ne šiltojo metų sezono periodu, bet gruodžio mėnesį (t. 2, b. l. 14).

12.7. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo T. S. pateikta versija apie tai, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra ne jo, o skolintas, gali būti laikoma jo gynybine pozicija, pateikta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje esantys duomenys rodo, jog ginčijamas telefono numeris, kurį naudojant buvo derėtasi dėl telefono pardavimo ir sumokėjimo už jį, priklauso nuteistajam T. S. Naudodamas būtent jam priklausantį telefono numerį nuteistasis T. S. apgaule įgijo svetimą turtą.

Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis I. N. teisiamajame posėdyje parodė, jog jam nuteistasis T. S. nebuvo matytas, tačiau nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis nukentėjusiajam nuteistasis negalėjo būti matytas, kadangi jie nebuvo susitikę. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis I. N. negalėjo atpažinti jo balso, tačiau įvertinus tai, kokiu būdu buvo komunikuota su nukentėjusiuoju, ir tai, kad pati komunikacija truko labai trumpą laiko tarpą, nukentėjusysis, praėjus keleriems metams po įvykio, galėjo šio balso ir neatpažinti. Be to, nagrinėjamoje situacijoje yra visiškai nesvarbu, kas konkrečiai kalbėjo su nukentėjusiuoju, svarbu yra tai, kad ginčijamas telefono numeris priklausė nuteistajam T. S. ir būtent nuteistasis T. S. buvo šio telefono numerio naudotojas veikos padarymo metu. Apeliantas teigia, jog skundžiamu teismo nuosprendžiu jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes šią veiką padarė E. J., kuris siekia apeliantui T. S. suversti visą kaltę. Būtent E. J. T. S. paprašė, kad leistų jo (nuteistojo T. S.) vardu pervesti pinigus, kadangi neturėjo dokumento, buvo skolingas antstoliams ir dėl šios priežasties negalėjo gauti piniginių perlaidų. Apeliantas teigia, jog sutiko suteikti E. J. tokią paslaugą, manydamas, jog dėl to nekils jokių problemų, ir už tai negaudamas jokių pinigų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus, negali sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

16.1. Minėta, kad T. S. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, interneto svetainėje įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną ir skelbime nurodytu telefono numeriu paskambinusiam nukentėjusiajam I. N. nurodė pervesti iš viso 390 Eur. I. N. atlikus perlaidą nuteistasis įgijo 390 Eur, o skelbime nurodyto telefono neišsiuntė. Pinigai už telefoną nuteistajam T. S. buvo išmokėti padarius pinigų perlaidą naudojantis pašto paslaugomis.

16.2. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas E. J. parodė, jog nuteistasis jo paprašė sąskaitos numerio ir pasakė, kad jam turi pervesti pinigų, nes pinigų gauti į savo sąskaitą negali, kadangi turi skolų, taip pat neturi dokumento. Liudytojas davė nuteistajam T. S. sąskaitos numerį ir sakė, kad pagelbės nuteistajam. Nuteistasis ateidavo į jo darbą ir ten per pertraukėlę jis nuteistajam paimdavo iš terminalo pinigus. Liudytojas paaiškino, kad į jo sąskaitą buvo vesta po 50–80 Eur (t. 2, b. l. 86–87). Iš liudytojo parodymų turinio galima teigti, jog piniginės perlaidos buvo daromos į banke esančią sąskaitą, kuri priklauso E. J., t. y. ne nuteistajam T. S. Kadangi nuteistasis nenorėjo, kad į sąskaitą būtų vedami pinigai dėl skolų antstoliams, tai tam buvo panaudota E. J. sąskaita. Taigi E. J. skirtingai aiškina nuteistojo T. S. nurodytas aplinkybes.

16.3. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu T. S. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis apgaule įgijo svetimą turtą, sukčiaudamas dėl paskolos, kai šiam turtui įgyti buvo panaudota E. J. banko sąskaita, taip patvirtinant E. J. nurodytas apeliacinės instancijos teisme aplinkybes, nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl T. S. veikos prieš nukentėjusįjį I. N., kurios susijusios su tuo, kad būtent iš E. J. nuteistasis T. S. prašė sąskaitos numerio ir pasakė, kad jam turi pervesti pinigų, nes pinigų gauti į savo sąskaitą negali, kadangi turi skolų. Tai taip pat reiškia, kad nuteistasis T. S. nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi liudytojo T. T. parodymais, kurie buvo duoti baudžiamojoje byloje, kurioje buvo priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendis. Šiuo nuosprendžiu T. S. buvo išteisintas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, tačiau apskundus šį nuosprendį apeliacine tvarka T. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas minėtu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, kuriame nustatyta, jog turtui įgyti buvo panaudota E. J. banko sąskaita. Tai, kad liudytojas E. J. duoda teisingus parodymus, leidžia patvirtinti ir kiti byloje esantys įrodymai – pinigų perlaidos priėmimo bei pinigų perlaidos išmokėjimo dokumentai (t. 1, b. l. 13, 18–20).

16.4. Nagrinėjamoje byloje pasirinktas pinigų išmokėjimo būdas – iki pareikalavimo (t. 1, b. l. 13). Tokie pinigai išmokami pinigų gavėjui „PayPost“ skyriuje ar didesniame pašte išmokami iškart po pinigų perlaidos priėmimo ir pinigų perlaidą gaunantiems asmenims nereikia turėti sąskaitos banke. Siuntėjas turi informuoti gavėją apie jo vardu išsiųstą pinigų perlaidą ir pranešti perlaidos numerį. Atsiimdamas pinigų perlaidą gavėjas privalo turėti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir žinoti perlaidos numerį. Nagrinėjamoje byloje pinigų perlaida buvo išmokėta nuteistajam T. S. pašto skyriuje (t. 1, b. l. 18–20) ir išmokant tokią perlaidą nuteistasis T. S. neturėjo duoti leidimo E. J. pervesti pinigus į sąskaitą, nes tokie pinigai į sąskaitą negalėjo būti vedami. Kitaip tariant, pinigai už parduodamą mobiliojo ryšio telefoną nukentėjusiojo I. N. nebuvo vedami į banke esančią sąskaitą, kuria T. S. būtų galėjęs suteikti leidimą E. J. naudotis, o buvo padarytas pinigų pavedimas, kai pinigai buvo išmokėti iškart po pinigų perlaidos padarymo pašto skyriuje.

16.5. Taigi anksčiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad ne E. J. siekia suversti visą kaltę nuteistajam T. S., bet, priešingai, nuteistasis T. S., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, siekia nepagrįstai apkalbėti liudytoją E. J.

Apeliantas teigia, kad jis tik neseniai buvo įsidarbinęs ir yra pasiryžęs keistis, jis turėjo darbą, širdies draugę, kuri padėjo jam keistis, pataisos namuose lanko užsiėmimus, sporto renginius, yra skatintas diplomais, taip pat jis ieškosi darbo. Tačiau šios aplinkybės neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nustatant tai, kad būtent nuteistasis T. S. padarė šią nusikalstamą veiką, todėl šis apeliacinio skundo argumentas teisėjų kolegijos yra atmetamas kaip nepagrįstas.Byloje esantys duomenys, skundžiamo teismo nuosprendžio motyvai bei apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisėjų kolegijai leidžia prieiti prie išvados, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir panaikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.