- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-2579-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02636-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- J. A.
- Trečiasis asmuo
- M. B.
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei J. A. dėl piniginės kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo – M. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. A. 12 663 Eur dydžio kompensaciją (nuostolius), 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-07-13 sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir J. A. santuoka, Vilniaus apygardos teismas 2013-03-12 nutartimi pakeitė apylinkės teismo sprendimą ir priteisė ieškovei ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Nuo 2011-09-01 iki 2015-02-26 tik J. A., nepaisant to, jog ieškovė buvo aukščiau minėto turto bendrasavininkė, gyveno name. Dėl J. A. ir jo gyvenimo draugės M. U. gyvenimo šiame name ir naudojimosi juo ieškovė neturėjo objektyvios galimybės įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. (duomenys neskelbtini) J. A. mirė, jo palikimą paveldėjo jo motina J. A.. Atsakovė neleidžia ieškovei ne tik patekti į namo teritoriją, bet ir nesutinka leisti naudotis ginčo turtu. Ginčo name be ieškovės sutikimo daugiau kaip pusmetį gyvena atsakovės giminaičiai, kai ieškovė, neturėdama kur gyventi, ne tik yra priversta nuomotis butą, bet ir neturi galimybės jai priklausančio turto atlygintinai išnuomoti tretiesiems asmenims. Ieškovė turi teisę reikalauti atitinkamo dydžio kompensacijos už laikotarpį, kuomet jį neturėjo objektyvios galimybės naudotis jai priklausančio nekilnojamojo turto dalimi. Pagal viešai skelbiamus nekilnojamojo turto rinkos duomenis (www.ober-haus.lt) vidutinė panašių individualių namų mėnesio nuomos kaina laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2015 m. spalio mėn. svyravo nuo 870 Eur iki 1 750 Eur, o nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. 870 Eur iki 1 800 Eur. Vadinasi, ieškovė už minėtu laikotarpiu išnuomotą namo dalį būtų galėjusi gauti 7 255 Eur. Taigi atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita ir nepagrįstai sutaupė. Ieškovė taip pat buvo privesta nuomoti sau ir savo nepilnamečiams vaikams gyvenamąjį būstą ir laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2016-01-20 (11 mėn.) ieškovė nuomai išleido 5 408 Eur. Ieškovei ir atsakovei priklausančiame name gyvena trečiasis asmuo atsakovės sūnėnas M. B. su šeima.
Atsakovė J. A. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad, jog prasidėjus skyrybų procesui būtent ieškovė liko gyventi jai ir J. A. priklausančiame name. 2011 m. vasarą dėl susidariusios skolos namui buvo nutrauktas elektros tiekimas. J. A. iki mirties gyveno savo tėvo bute, 2011-09-01 jis apmokėjo visas namo skolas, mokėjo kreditą, todėl nieko bendro su realiais faktais neturi ieškinio teiginiai, kad jis naudojosi bendru su ieškove turtu, kuriuo ji neturėjo galimybės naudotis. Ieškovė išsikraustė iš namo, kadangi pradėjo gyventi su būsimu savo sūnaus tėvu. Ieškovė pati nepageidavo ar negalėjo naudotis ginčo gyvenamuoju namu dėl jokių lėšų namo išlaikymui neturėjimo. Ieškovės reikalaujamos kompensacijos dydis nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Namas pritaikytas gyventi vienai šeimai. Tokio išplanavimo namo, neatlikus jo rekonstrukcijos, ½ dalies išnuomoti galimybių nebuvo ir nėra. Nuomojamame ieškovės bute gyvena ne tik ji, bet ir jos partneris, ieškovės dukra iš pirmos santuokos ir jų abiejų vaikas. Nuomotis pasirinktą 200,28 kv. m butą Vilniaus senamiestyje už 1 013 Eur per mėnesį ieškovė nusprendė pati, todėl atsakovei netenka pareigos mokėti už šio buto nuomą. Ieškinys skirtas pasipelnyti iš susidariusios situacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog nors į bylą ieškovė pateikė viešai skelbiamus nekilnojamojo turto rinkos duomenis (www.ober-haus.lt), pagal kuriuos atliko apskaičiavimus, nustatant vidutinę panašių individualių namų mėnesio nuomos kainą ginčo laikotarpiu, tačiau rinkoje buvusi pasiūla pati savaime neįrodo, kad dalis ginčo namo ir žemės sklypo, kurio naudojimosi tvarka nenustatyta, realiai galėjo būti išnuomota. Teismas konstatavo, kad ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis ne tik kad gauti 7 255 Eur nuomos mokesčio, bet ir iš vis išnuomoti dalį namo, kadangi vien tai, kad nenustatyta naudojimosi tvarka namu, o bendraturčiams priklauso idealiosios dalys, apsunkina naudojimąsi daiktu. Ieškovei neįrodžius nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumo ir dydžio, šį ieškovės reikalavimą teismas atmetė. Išnagrinėjus ieškovės reikalavimą dėl nuostolių, kuriuos sudarė jos sumokėtas nuomos mokestis už nuomojamą butą, priteisimo, teismo nustatytos aplinkybės - kad ieškovė pradėjo butą nuomotis iki to laikotarpio, už kurį prašė priteisti nuostolius, ginčo laikotarpiu nesiėmė aktyvių veiksmų savo teisėms įgyvendinti, šalių konfliktiški santykiai - neleido teismui daryti išvados, kad ieškovė nebūtų patyrusi išlaidų buto nuomai, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nebuvo faktinio priežastinio ryšio. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovės veiksmai buvo neteisėti ir dėl to ji patyrė nuostolių, nebuvo visų būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, kas sudarė teismui pagrindą ieškinį atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. K. prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Teismas, sprendime nurodydamas, kad namo nuomos pasiūlymų rinkoje buvimas gali būti vertinamas tik kaip tikėtina galimybė išnuomoti, tačiau neįrodo, kad dalis namo realiai galėjo būti išnuomota, visiškai neatsižvelgė į atsakovės pripažintą aplinkybę, kad visu namu ginčo laikotarpiu atsakovės leidimu ir ieškovei prieštaraujant naudojosi trečiasis asmuo su šeima. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovei priklausanti neatidalinta dalis ginčo turto (kaip atskiras vienetas) fiziškai ir negalėjo būti išnuomota, nereiškia, jog visas namas negalėjo/negali būti išnuomotas ir pusė nuomos mokesčio atitekti ieškovei. Vadovaujantis tokia teismo logika, ieškovė, kaip turto bendrasavininkė, atsakovei elgiantis piktybiškai, ignoruojant ieškovę, neleidžiant jai naudotis bendru daiktu, nesutinkant su turto atidalinimu, visą turtą (tiek jai, tiek ieškovei priklausančią turto dalį) netgi perduodant naudotis neatlygintinai svetimiems asmenims be ieškovės sutikimo, neturi nei jokių teisių, nei gali kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kad ieškovė nebandė realiai išnuomoti ginčo objektą, nes bylos medžiagoje esantys ieškovės atsakovei siųsti raginimai spręsti susidariusią situaciją, įskaitant vienas iš siūlytų alternatyvių variantų - išnuomoti turtą, o iš nuomos gautas pajamas panaudoti kredito ir palūkanų bankui dengimui, liudija, kad ieškovė bandė išnuomoti ginčo turtą, tačiau atsakovei ignoruojant bet kokius ieškovės siūlymus, ji to negalėjo padaryti. Be to, ne ieškovė į bylą pateikė UAB „OBER-HAUS" raštą, o atsakovė, todėl teismas netgi ir šią aplinkybę nustatė klaidingai. Ieškovė byloje vadovavosi UAB „OBER-HAUS" viešai skelbiamais duomenimis apie vidutinę panašių individualių namų mėnesio nuomos kainą laikotarpiu, o UAB „RE/HOUSE" raštas buvo pateiktas tik kaip atsikirtimas į atsakovės pateiktus dokumentus - UAB „OBER-HOUSE" raštą. Priešingai nei nurodė teismas, tai, kad ieškovė buvo ir yra priversta nuomotis būstą, sąlygojo būtent velionio J. A., o šiam mirus - jo teises ir pareigas perėmusios paveldėtojos - atsakovės J. A., tęstiniai neteisėti veiksmai/ neveikimas. Nuo pat 2011 m. rugsėjo 1 d. ieškovė negali naudotis jai priklausančio turto dalimi, t. y. iki (duomenys neskelbtini) (kai mirė J. A.), ji to negalėjo daryti, nes visu turtu naudojosi velionis J. A., o po 2015 m. vasario 26 d., turtą paveldėjus velionio motinai J. A., ieškovė negali naudotis jai priklausančia turto dalimi ne tik dėl to, kad atsakovė J. A. neleidžia ieškovei ne tik patekti į namo teritoriją, nesutinka leisti naudotis ginčo turtu, bet ir yra šį turtą (atlygintinai ar neatlygintinai) be ieškovės sutikimo perdavusi naudotis tretiesiems asmenims. Dėl tokių veiksmų ieškovės negali įgyvendinti savo kaip bendrasavininkės teisių į ginčo turto dalį. Teismas nustatė klaidingas faktines aplinkybes, kad ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų dėl naudojimosi bendru turtu, nes iki ieškinio šioje civilinėje byloje pateikimo, ieškovė po raginimų ir siūlymų geranoriškai išspręsti naudojimosi bendru turtu klausimą, atsakovei ignoruojant ieškovę, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo nustatyti bendro turto naudojimosi tvarką, taip pat priteisti pinginę kompensaciją už ankstesnį laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė J. A. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartimi santuokos nutraukimo byloje padalino ne tik ginčo namą, bet ir įsipareigojimus pagal kredito sutartį, kurių ieškovė nevykdo. Atsakovė priversta mokėti įmokas kaip už savo, taip ir už apeliantės namo dalį, o sumokėjus, kreiptis į teismą dėl ½ dalies įmokų priteisimo iš apeliantės. Taigi apeliantė nevykdo savo kaip bendraturtės pareigų. Atsakovė įsitikinusi, kad nėra galimybės be papildomų investicijų į namo rekonstrukciją užtikrinti normalų dviejų atskirų namo dalių pritaikymą dviejų skirtingų šeimų gyvenimui. Atsakovė (ankščiau J. A.) nėra įstatymo įpareigota sudaryti sąlygas apeliantei pačiai gyventi ginčo name (pertvarkyti namą) ar išnuomoti savo dalį namo tretiesiems asmenims. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, apeliantė nuo 2011 metų rugsėjo (nuo šio laiko namu naudojosi J. A.) nereiškė teismui reikalavimo dėl įkeldinimo į ginčo namą, taigi ji nemanė, kad jos teisės naudotis namu yra pažeistos. Apeliantė siekia gauti pajamų iš namo dalies nuomos, tačiau nenori investuoti lėšų į namo pertvarkymą. Ieškinys dėl naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo pateiktas teismui tik 2015-05-21. Teismui nustačius naudojimosi tvarką, ginčo šalims bus aišku kokiomis namo dalimis jos galės naudotis. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad atsakovė (iki teisių perėmimo - J. A.) apribojo galimybę ieškovei naudotis jai priklausančia bendro daikto dalimi. Konkreti dalis, kuria gali naudotis ieškovė bus nustatyta teismo, nes pasiekti susitarimo, kuris numatytas CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, šalims nepavyko. Ieškovė kol kas nesiūlo jokio racionalaus būdo valdyti bendrą nuosavybę, kredito įmokų nemoka, geruoju teismo sprendimai dėl įmokų priteisimo nevykdo. Taigi, priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, neteisėtus veiksmus atlieka apeliantė, o ne atsakovė. Jeigu ieškovė mano, kad turi būti išnuomotas visas namas, ji turėtų reikšti ieškinį ne dėl naudojimosi tvarkos, o dėl disponavimo tvarkos ir reikalauti įpareigoti atsakovę išnuomoti visą namą tretiesiems asmenims. Tokio reikalavimo ieškovė nepareiškė. Apeliantei puikiai žinoma, kad šiuo metu ginčo name gyvenantis M. B. su šeima yra atsakovės giminaitis, atsakovė pažįsta jį nuo gimimo. Jis yra tvarkingas žmogus, išmano namo inžinerinės įrangos veikimo principus, todėl gali tinkamai prižiūrėti namą. Jam leista gyventi name nemokamai, tačiau jis apmoka namo išlaikymo išlaidas - šildymo, elektros. Apeliantės teiginiai, kad trečio asmens gyvenimas name pažeidžia jos interesus, yra nepagrįsti. Kai ji pati gyveno name iki 2011 metų, susidarė tokio dydžio skola už elektros energiją, kad namui buvo nutrauktas elektros tiekimas. Be elektros negali veikti jokie prietaisai, namas tapo negyvenamas. Skirtingai nuo apeliantės, M. B. yra atsakingas žmogus, todėl atsakovė, mokėdama kreditą, kuris yra didelė finansinė našta, yra rami dėl savo turto saugumo ir geros techninės būklės. M. B. gyvenimas name neįrodo ieškinio pagrindo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus apeliantės atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Teismo sprendimu padaryta išvada, kad ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad dalis ginčo namo ir žemės sklypo, kuriuo naudojimosi tvarka nenustatyta, realiai galėjo būti išnuomota, tik tokiu atveju būtų pagrindas daryti išvadai, kad atsakovė, kurios žinioje yra bendra daline nuosavybe ieškovei ir atsakovei priklausantis turtas, turi atlyginti ieškovei nuostolius, kurie atsirado negavus naudos, turtą nuomojant, iš šio turto. Vilniaus apygardos teismas 2013-03-12 nutartimi pakeitė apylinkės teismo sprendimą ir priteisė ieškovei ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), įgijusi asmeninės nuosavybės teisėmis dalį namo ir žemės sklypo, ieškovė savo teises naudoti ir valdyti turimą nuosavybę turėjo galimybę ginti, pareikšdama ieškinį teisme dėl naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymo.
Ieškovė reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo reiškė ir kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-2236-275/2016, kuri buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme 2016 m. spalio 21 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliekant nepakeistą toje dalyje, kurioje buvo atmesti ieškovės reikalavimai atsakovei priteisti 35.044,02 Eur piniginę kompensaciją. Kitoje civilinėje byloje ieškovė reiškė ieškinį dėl 35.044,02 Eur dydžio piniginės kompensacijos tuo pagrindu, kad ji ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo po ½ dalį namo ir žemės sklypo. Namas yra 2-ų aukštų. Tai, kad atsakovė atsisakė tarpusavio susitarimu susiderinti bendro naudojimosi namu ir sklypu tvarką, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama ją nustatyti. Ieškovė nurodė, kad nuo 2011-09-01 iki 2015-02-26 ieškovės buvęs sutuoktinis, nepaisant to, kad ½ dalis ginčo namo priklausė jai, gyveno name ir naudojo ieškovei priklausančią namo dalį išimtinai savo reikmėms, dėl jo gyvenimo name ieškovė neturėjo objektyvios galimybės įgyvendinti savo bendros dalinės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jame gyventi ir juo naudotis. Todėl ji buvo priversta išsikraustyti ir gyventi kitur, dėl ko patyrė nuostolių būsto nuomos forma. Negalėdama savo dalies namo išnuomoti, ji patyrė nuostolių, dėl ko prašė priteisti 35 044,02 Eur kompensaciją. Ieškovė pateikė savo kompensacijos paskaičiavimą, remdamasi nekilnojamojo turto nuomos rinkos duomenų bazėmis. Šioje byloje ieškovė reiškia analogišką reikalavimą, reikalaudama priteisti kompensaciją dėl to, kad ji negalėjo naudotis jai priklausančia namo dalimi laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2015 m. spalio mėn. turi teisę reikalauti atitinkamo dydžio kompensacijos už laikotarpį, kuomet jį neturėjo objektyvios galimybės naudotis jai priklausančio nekilnojamojo turto dalimi. Nurodė, kad ieškovė už minėtu laikotarpiu išnuomotą namo dalį būtų galėjusi gauti 7 255 Eur nuomos mokesčio. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita ir nepagrįstai sutaupė. Ieškovė taip pat buvo privesta nuomoti sau ir savo nepilnamečiams vaikams gyvenamąjį būstą ir laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2016-01-20 (11 mėn.) ieškovė nuomai išleido 5 408 Eur.
Ieškovės reikalavimai priteisti jai nuostolius dėl to, kad ji turėjo nuomotis butą ir dėl to, kad ji negavo nuomos mokesčio už turimą nekilnojamąjį turtą, negali būti tenkinami kartu, kadangi tuo atveju, jei nuostoliai atsirado dėl to, kad ji negalėjo gyventi valdomoje nuosavybės teisėmis namo dalyje, nuostolius gali sudaryti jos mokėtas nuomos mokestis, tačiau tuo atveju jei ieškovė dėl atsakovės kaltės būtų negalėjusi išnuomoti turimos nuosavybės ir gauti nuomos mokesčio, nuostolius sudarys tik negautas nuomos mokestis, o ne jos pačios mokėtas mokestis.
Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad negali kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos, naudojantis bendru turtu. Tai, kad ieškovė jau yra pareiškusi ieškinį dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, reiškia, kad ji realizuoja savo teisę teismo keliu nustatyti naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką, paneigia jos argumentus, nurodytus apeliaciniame skunde. Jos reikalavimas 2016 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad ieškovės pateiktame padalijimo projekte šalis, prašanti nustatyti, kad name būtų įrengti atskiri įėjimai, nepateikė duomenų, kurioje vietoje gali būti rengiamas atskiras įėjimas, nenurodė, kieno lėšomis bus rengiamas įėjimas. Nepateikus šių duomenų, nėra pagrindo nustatyti pareigą ieškovei įsirengti atskirą įėjimą į namo antrąjį aukštą. Nutartyje nurodyta, kad ieškovės siūloma naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka pažeidžia atsakovės interesus, todėl pagal pateiktą projektą naudojimosi tvarka negali būti nustatyta, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą , siūlydama nustatyti kitokią, nei patiektame projekte, naudojimosi tvarką.
Ieškovės skundas dėl reikalavimo, kuriuo ji prašė priteisti piniginę kompensaciją buvo atmestas , nurodant, kad dėl nesutarimo, kaip naudotis namu, nėra kalta atsakovė, todėl jai nekyla pareiga atlyginti žalą, kuri atsiranda ieškovei dėl nesinaudojimo turimu turtu. Analogiškas išvadas padarė ir priimtu sprendimu teismas ir šioje byloje, todėl naikinti teismo sprendimo ieškovės skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tai, kad nuo 2011 metų rugsėjo (nuo šio laiko namu naudojosi J. A.) ieškovė nereiškė teismui reikalavimo dėl įkeldinimo į ginčo namą, dėl įpareigojimo atsakovės netrukdyti naudotis turima nuosavybe, darytina išvada, kad jos teisės naudotis namu nebuvo pažeistos.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.