Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei J. K. (buvusi J. A.) paskyrė naudotis patalpas, esančias 2 aukšte: t. y. esančias gyvenamojo namo dalies patalpas pagal plane nurodytą indeksinį žymėjimą: 1-6 (9,00 kv. m.), 1-7 (12,43 kv. m.), 1-8 (5,10 kv. m.), 1-9 (18,42 kv. m.), 1-10 (22,97 kv. m.), 1-11 (7,59 kv. m.), 1-12 (8,97 kv. m.); bendras plotas – 84,48 kv. m.; atsakovei J. A. paskyrė naudotis patalpas, esančias 1 aukšte: t. y. esančias gyvenamojo namo dalies patalpas pagal plane nurodytą indeksinį žymėjimą: 1-1 (71,42 kv. m.), 1-2 (1,34 kv. m.), 1-3 (3,07 kv. m.), 1-4 (6,93 kv. m.); bendras plotas – 82,76 kv. m.; ieškovei ir atsakovei paskyrė naudotis bendrai patalpa - 1-5 (6,28 kv. m.); žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatė tokią: atsakovei (preliminariais skaičiavimais) pagal pridedamame plane pažymėtas sklypo ribas, teko ½ dalis bendro žemės sklypo ploto (apytikriai 0,0403 ha), plane pažymėta Nr. 1, o ieškovei - ½ dalis bendro žemės sklypo ploto (apytikriai 0,0403 ha), plane pažymėta Nr. 2.; paskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Tokią naudojimosi namu ir sklypu tvarką teismas nustatė, atsižvelgęs į įstatyme bei teismų praktikoje plėtojamus principus nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką bei į tai, kad ieškovės sutinka ir su atsakovės siūloma tvarka. Teismas pažymėjo, kad nustačius šią tvarką tiek ieškovė, tiek atsakovė, netrukdydamos viena kitai, galėtų naudotis atitinkamomis turto dalimis, tokios bendro turto naudojimo tvarkos nustatymas būtų itin patogus ir kompaktiškas naudojamo ploto fizinio atribojimo prasme (galimi įrengti atskiri įėjimai į gyvenamąjį pastatą, taip pat, poreikiui esant, yra galimybė užtverti tvorą, taip fiziškai atidalijant kiekvienos iš šalių naudojamas žemės sklypo dalis). Teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti piniginę kompensaciją, nurodydamas, kad byloje nenustatyta, kad ieškovė name negyveno dėl velionio ar atsakovės trukdymo gyventi, naudotis namu ar jį valdyti. Viena iš negyvenimo ginčo name priežasčių buvo pačios ieškovės nesugebėjimas finansiškai prižiūrėti namą, mokėti mokesčius, dėl ko buvo atjungta elektra. Teismo nuomone, ne buvęs sutuoktinis, ne atsakovė, ne skyrybų situacija suponavo ieškovei negalėjimą dėl kito sutuoktinio kaltės naudotis jai priklausančia turto dalimi, o pačios ieškovės apsisprendimas negyventi name, nuomotis kitą būstą ir kurti savo asmeninį gyvenimą su kitu asmeniu, ką ji ir pasirinko nuomodamasi kitą gyvenamąjį būstą. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas pakeitė spynas ir užraktus name, nes neinicijavo ieškinio dėl jos įkeldinimo. Be to, kompensacijos dydis nebuvo pagrįstas objektyviais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, priimdamas ieškovės iš dalies skundžiamą sprendimą dėl pinginės kompensacijos nepriteisimo, faktiškai nenagrinėjo ir neanalizavo ieškovės nurodytų aplinkybių, jų teisiškai nevertino. Neteisėti veiksmai ieškovės atžvilgiu pasireiškė tuo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki pat (duomenys neskelbtini) (kai mirė J. A.), t. y. 43 mėnesius, visu bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškove J. K. priklausančiu nekilnojamuoju turtu naudojosi išimtinai tik velionis J. A., jis gyveno bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, jį naudojo ir valdė. Esant tokiai situacijai, taip pat dėl buvusių sutuoktinių sudėtingų tarpusavio santykių, vykstant skyrybų procesui, ieškovei J. K. buvo trukdoma ir neleidžiama naudotis bendrąja daline jos ir J. A. nuosavybe, jai priklausančiu turtu ne tik dėl to, kad name gyveno J. A. (beje, su kita moterimi), su kuriuo ieškovė skyrėsi ir su juo buvo priešiški santykiai, bet ir dėl to, kad šiam pakeitus spynas, ji neturėjo namų raktų. Taigi, ieškovės J. K. naudojimasis jai priklausančiu turtu buvo apribotas kito bendrasavininkio J. A.. Velionio J. A. gyvenimo name faktas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki pat mirties yra visiškai įrodytas bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, o atsakovės priešingi teiginiai yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagoje esančių įrodymų visumai. Esant įrodytam faktui, kad J. A. gyveno ginčo name šiuo laikotarpiu, atsakovei J. A. neginčijant fakto dėl namo spynų pakeitimo, taip pat J. A. ignoruojant ieškovės prašymus dėl bendro turto naudojimosi tvarkos nustatymo, darytina išvada, kad ieškovės negalėjimą naudotis jai priklausančio nekilnojamojo turto dalimi sąlygojo velionis J. A., tokiu būdu konstatuotini ne tik neteisėti veiksmai, bet ir kaltė. Ieškovė J. K. taip pat neturėjo galimybės šio turto išnuomoti tretiesiems asmenims bei gauti pajamas, buvo priversta gyventi kitur, dėl to patirdama išlaidas. Nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 1 d. (20 mėn.) ieškovė gyvenamojo būsto sau ir savo vaikams nuomai išleido 10 136,70 Eur (pabrėžtina, kad atsižvelgiant į tai, jog gyvenamąjį būstą nuomoja kartu su kitu asmeniu, būsto nuomos išlaidos dalijamos perpus, todėl faktiškai patirtos išlaidos lygios pusei nuomos kainos, atitinkamai toks reikalavimas nereiškia, jog atsakovei yra perkeliama pareiga kompensuoti trečiųjų asmenų nuomos išlaidas).Teismas skundžiamame sprendime, nepaisydamas bylos medžiagoje esančių įrodymų visumos, fakto, kad ieškovei priklauso ½ dalis ginčo turto, rašytiniais įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių dėl velionio J. A. gyvenimo name ginčo laikotarpiu ir atsisakymo spręsti klausimą dėl bendro turto naudojimo, vadovavosi vien tik atsakovės niekuo nepagrįstais teiginiais (apkalbomis), o ne nustatinėjo konkrečius faktus. Neaišku, kokiais bylos medžiagoje esančiais rašytiniais ar kitais įrodymais remiantis teismas konstatavo, jog ieškovė negyveno ginčo name ne dėl velionio J. A. ar atsakovės J. A. trukdymo gyventi name, juo naudotis ar valdyti, o dėl to, kad ieškovė neturėjo galimybių finansiškai prižiūrėti namą, mokėti mokesčius, dėl ko buvo atjungta elektra, be to, pati ieškovė neva apsisprendė negyventi name ir nuomotis kitą gyvenamąjį būstą bei kurti savo gyvenimą su kitu asmeniu. Šias teismo nustatytas faktines aplinkybes paneigia bylos medžiagoje esanti rašytinių ir kitų įrodymų visuma, t. y. ieškovės ir liudytojų paaiškinimai, taip pat duomenys apie tai, kad ieškovė siekė gyventi ginčo turte, nustačius bendro naudojimo tvarką, arba juo naudotis kitu būdu (išnuomoti, parduoti ir pan.). Teismas visiškai nenagrinėjo ir nevertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų dėl prašomos priteisti pinginės kompensacijos pagrįstumo, dėl jų nepasisakė. Pagal viešai skelbiamus nekilnojamojo turto rinkos duomenis UAB „OBER – HAUS“ apžvalgų kainų lenteles, vidutinė panašių individualių namų mėnesio nuomos kaina nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. vasario mėn. svyravo nuo 3 750 Lt iki 4 500 Lt. Jeigu ieškovė minėtu laikotarpiu būtų galėjusi išnuomoti savo turto dalį tretiesiems asmenims arba iš J. A. gauti nuomos kainą, ji būtų gavusi 24 907,32 Eur dydžio sumą. Būtent tokia suma laikoma ieškovės nuostoliais už negalėjimą naudotis jai priklausančio nekilnojamojo turto dalimi. Ieškovė tiek teismo posėdžio metu aiškino, tiek procesiniuose dokumentuose turėjo omenyje, kad tuo atveju, jeigu kuriai nors iš bendraturčių atitektų naudoti 1-ame namo aukšte esančios patalpos, tuomet jam tektų naudoti ta sklypo dalis, kurioje yra įėjimas į namą (1 aukštą), o tuo atveju, jeigu kuriai nors iš bendraturčių atitektų naudoti 2-ame namo aukšte esančios patalpos, tuomet jam tektų naudoti ta sklypo dalis, kurioje yra pavėsinės automobiliams statyti nuolydis ir per kurio pusę būtų galimas įsirengti atskiras įėjimas bei laiptai į antrą aukštą. Tik taip padalintas žemės sklypas būtų galimas racionaliai naudoti abiejų bendraturčių bei sudarytų galimybes tiek vienam, tiek kitam nekliudomai patekti į gyvenamąjį namą. Pagal dabartinį teismo sprendimą tiek ieškovei, tiek atsakovei bus apribota galimybė patekti į jai nustatytą naudotis bendro turto dalį, atitinkamai ginčas nebus išspręstas. Kadangi konkrečioje situacijoje įsivėlė išimtinai techninė klaida, apeliacinės instancijos teismas turėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė naudojimosi namu tvarką, pagal kurią ieškovės naudojimui atiteko visos antro aukšto patalpos, o pirmame aukšte esanti katilinė paskirta bendram naudojimui su atsakove. Tai reiškia, kad šiuo metu ieškovė gali patekti į jai paskirtas patalpas tik iš atsakovei paskirtos 1-1 (svetainės- virtuvės) patalpos. Taip bus nuolat pažeidžiamas pirmame aukšte gyvenančių asmenų privatumas. Teismas nurodė, kad galima įrengti atskirus įėjimus į ieškovės ir atsakovės patalpas. Tačiau ieškovė nėra pateikusi įstatymo reikalavimus atitinkančio projekto dėl laiptų įrengimo, taip pat byloje nėra duomenų, ar toks laiptų įrengimas atitiktų įstatymų reikalavimus (gali sumažėti atstumas iki kaimyninio sklypo ribos), taip pat teismas nenurodė, iš kieno lėšų būtų atliekami laiptų įrengimo darbai, todėl nėra galimybės spręsti, ar laiptų iš lauko įrengimas nepažeis įstatymų reikalavimų ir atsakovės teisėtų interesųGinčo namas pritaikytas gyventi vienai šeimai, pirmo aukšto erdvė yra bendra, todėl atskiroms šeimoms normaliai naudotis namu, iš esmės nepakeitus jo išplanavimo, galimybės nėra. Iš teismui pateikto gyvenamojo namo plano akivaizdu, kad nėra techninės galimybės izoliuoti pirmo aukšto patalpas nuo bendram naudojimui paskirtos 1-5 patalpos (katilinės) be neproporcingų investicijų į namo rekonstrukciją. Todėl nepagrįstas teismo sprendimo teiginys, kad nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu variantas yra itin patogus ir kompaktiškas naudojamo ploto fizinio atribojimo prasme.Ginčo namo ir sklypo išlaikymo išlaidos yra išlaidos kredito grąžinimui, išlaidos namo išlaikymui. Ieškovė prie šių išlaidų neprisideda. Atsakovei nustojus mokėti kredito įmokas, į ginčo namą ir sklypą bus nukreiptas išieškojimas pagal kredito sutartį. Tokiu atveju bendraturtės neteks savo nuosavybės. Teismas turėjo įvertinti ieškovės vengimą išlaikyti turtą, kuris be atsakovės pastangų būtų prarastas.