Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. A. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-89-232/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Instra“, uždarosios akcinės bendrovės „Elgamos grupė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Elgama-Elektronika“ ieškinius atsakovams L. V. A., A. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „THE7“ dėl žalos, padarytos bendrovės valdymo organų veiksmais, atlyginimo netenkintas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013-04-09 nutartimi ieškovo UAB „Instra“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė 634 200 Lt sumai areštuoti atsakovams UAB „THE7“, L. V. A., A. P., Zenonui A. G. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovų pinigines lėšas ir ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant nurodytos sumos, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovų L. V. A., A. P., Z. A. G. darbo užmokestis. Leisti atsakovui UAB „THE7“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-20 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013-04-09 nutartis buvo palikta nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo 2013-05-13 nutartimi buvo priimtas ieškovo UAB „Instra“ atsisakymas nuo ieškinio Zenonui A. G. ir civilinė byla dalyje dėl ieškovo UAB „Instra“ reikalavimų Zenonui A. G. nutraukta bei panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2013-04-09 nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės Zenono A. G. atžvilgiu.

Vilniaus apygardos teismo 2013-10-31 nutartimi UAB „Instra“ reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės 1 173 372,50 Lt sumai – nutarta areštuoti atsakovams UAB „THE7“, L. V. A., A. P. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, akcijas, kitus vertybinius popierius, uždraudžiant minėtą turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovų pinigines lėšas ir ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant nurodytos sumos, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovų L. V. A., A. P. darbo užmokestis. Leisti atsakovui UAB „The7“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014-02-04 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013-10-31 nutartį pakeitė: panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013-10-31 nutarties dalį, kuria taikytas atsakovui UAB „THE7“ priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, akcijų, kitų vertybinių popierių, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštas bei sumažino atsakovų A. P. ir L. V. A. turto arešto mastą nuo 1 173 372,50 Lt iki 995 779,70 Lt. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2013-12-05 nutartimi buvo sujungtos dvi civilinės bylos: civilinę bylą Nr. 2-4966-781/2013 prijungiant prie civilinės bylos Nr. 2-3982-232/2013.

Teisme gautas atsakovų L. V. A. ir A. P. prašymas, kuriuo atsakovai prašo panaikinti atsakovų L. V. A. ir A. P. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai. Atsakovai nurodė, kad Lietuvos arbitražo teisme 2015-04-14 buvo išnagrinėta byla pagal ieškovų UAB „Instra“ ir UAB „Elgamos grupė“ ieškinį atsakovui UAB „THE7“ (tretieji asmenys L. V. A., A. P. ir UAB „Elgama-elektronika“) dėl 2012-05-24 Paslaugų tiekimo sutarties ir 2013-03-21 Valdymo paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančiomis ab initio, restitucijos taikymo. Lietuvos arbitražo teismas 2015-04-14 sprendimu arbitražo byloje Nr. 1-11/2014 ieškovų ieškinį atmetė ir pasisakė dėl ieškovų argumentų, kuriais grindžiami patikslinto ieškinio reikalavimai atsakovams ir šioje byloje. Kadangi arbitražo teisme konstatuoti teisiškai reikšmingi faktai negali būti iš naujo nustatinėjami šioje (Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje) byloje, ieškovų ieškinys atsakovų L.V. A. ir A. P. atžvilgiu dėl žalos, kildinamos iš minėtų sutarčių, yra prima facie nepagrįstas. Tai sudaro pagrindą panaikinti šioje byloje atsakovų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovai UAB „Instra“ ir UAB „Elgamos grupė“ atsiliepimu prašė pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nenaikinti, kadangi jos skirtos užtikrinti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-89-232/2015 priimto sprendimo vykdymą, o ne užtikrinti reikalavimus teikiant pagalbą arbitražo byloje Nr.1-11/2014. Reikalavimų arbitražo byloje netenkinimas nereiškia, kad automatiškai netenkinami alternatyvūs ieškovų reikalavimai, nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme. Be to, UAB „Elgamos grupė“ pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui skundą dėl 2015-04-14 arbitražo sprendimo byloje Nr. 1-11/2014 panaikinimo.

Teisme gautas ir atsakovo A. P. prašymas pakeisti A. P. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones - leisti atsakovui A. P. pakeisti 2013-10-31 Vilniaus apygardos teismo nutartimi areštuoto ir antstolio R. V. aprašyto buto, esančio (duomenys neskelbtini) teisinį režimą iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės į asmeninę nuosavybę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-06-05 nutartimi netenkino atsakovų L. V. A. ir A. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir tenkino atsakovo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo - leido atsakovui A. P. pakeisti 2013-10-31 Vilniaus apygardos teismo nutartimi areštuoto ir antstolio R. V. aprašyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinį režimą iš bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės į asmeninę nuosavybę.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje priimto sprendimo įvykdymui užtikrinti, todėl faktas, kad 2015-04-14 Lietuvos arbitražo teismas ieškinį dėl sandorių (2012-05-24 Paslaugų teikimo sutarties ir 2013-03-21 Valdymo paslaugų sutarties) pripažinimo negaliojančiais atmetė, nereiškia, kad bus netenkinamas ieškinys Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Be to, ieškovas UAB „Elgamos grupė“ apskundė Lietuvos arbitražo teismo 2015-04-14 sprendimą arbitražinėje byloje Nr. 1-11/2014.

Atsakovo A. P. prašymą buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinį rėžimą iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės į asmeninę nuosavybę leidžiant šį butą perleisti asmeninėn A. P. nuosavybėn, teismas tenkino, kadangi dėl to ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ne tik nepasunkėtų, bet ir būtų užtikrintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai L. V. A. ir A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-06-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti atsakovų L. V. A. ir A. P. atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Šioje byloje nagrinėjami ieškovų UAB „Instra“ ir UAB „Elgamos grupė“ reikalavimai atlyginti žalą, padarytą pasirašant ir vykdant 2012-05-24 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 120524 ir 2013-03-21 Valdymo paslaugų sutartį. Ieškovai taip pat yra inicijavę dvi bylas Lietuvos arbitražo teisme. Vienoje UAB „Elgama-elektronika“ reikalavo priteisti dalį sumokėtų sumų iš UAB „THE7“ pagal 2013-03-31 Valdymo paslaugų sutartį (Lietuvos arbitražo teismas 2013-12-17 arbitražo sprendimu arbitražo byloje Nr. 1-3-2013 ieškinį atmetė, o arbitražo sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą 2014-07-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-902/2014). Kitoje byloje UAB „Instra“ ir UAB „Elgamos grupė“ reikalauja pripažinti 2012-05-24 Paslaugų teikimo sutartį bei 2013-03-21 Valdymo paslaugų sutartį negaliojančiomis bei taikyti restituciją (Lietuvos arbitražo teismas 2015-04-14 arbitražo sprendimu arbitražo byloje Nr. 1-11/2014 ieškinį atmetė, sprendimas apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau dar neišnagrinėtas).

Arbitraže 2012-05-24 Paslaugų teikimo ir 2013-03-21 Valdymo paslaugų sutartys ginčijamos kaip neteisėtai sudarytos, o teisme nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimai dėl šių sutarčių sudarymu ir vykdymu padarytos žalos atlyginimo taip pat grindžiami savo esme analogiškais argumentais dėl sutarčių sudarymo neteisėtumo. Dėl visų šių argumentų nepagrįstumo jau pasisakė Lietuvos arbitražo teismas 2015-04-14 sprendime, todėl akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje ieškinys taip pat bus atmestas.

2. Lietuvos arbitražo teismo 2015-04-14 sprendime yra konstatuotos teisiškai reikšmingos ir prejudicinę reikšmę šiais bylai turinčios aplinkybės (CPK 182 str. 1 d. 2 p., 279 str. 4 d.). Šiame sprendime Lietuvos arbitražo teismas pripažino nesant pagrindo ginčijamas sutartis naikinti, kad sutartys buvo pasirašytos nutarus bendrovės valdybai, kad jomis nebuvo pažeisti bendrovės interesai, kad sutartys bendrovei buvo naudingos. Šios Lietuvos arbitražo teismo išvados atsako į visus Vilniaus apygardos teisme šioje nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindą sudarančius ginčo aspektus. Atitinkamai šioje byloje nagrinėjamas ieškinys yra prima facie nepagrįstas, o tai sudaro pagrindą panaikinti ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

3. Lietuvos arbitražo teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento (Komercinio arbitražo įstatymo 41 str. 1 d.) ir turi būti vykdomas. Nors Lietuvos arbitražo teismo 2015-04-14 sprendimas yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, pastarasis 2015-05-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-738-516/2045 atsisakė stabdyti sprendimo vykdymą.

4. Tai, kad reikalavimas atlyginti 2012-05-24 Paslaugų teikimo sutartimi ir 2013-03-21 Valdymo paslaugų sutartimi padarytą žalą yra alternatyvus arbitraže išnagrinėtam reikalavimui pripažinti šias sutartis negaliojančiomis ir taikyti restituciją, nesudaro pagrindo kitokiai išvadai.

5. Teisme nagrinėjama byla tęsiasi nuo 2013-04-03 ir dar nėra išnagrinėta, todėl toks ilgas bylos nagrinėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesuderinamas su 1950 Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Pats teismas taip pat neužtikrino bylos operatyvaus išnagrinėjimo.

Ieškovai UAB „Instra“ ir UAB „Elgamos grupė“ atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Ieškovai UAB „Instra“ ir UAB „Elgamos grupė“ atsakovui UAB „THE7“ reikalavimus pripažinti negaliojančiomis 2012-05-24 Paslaugų teikimo sutartį ir 2013-03-21 Valdymo paslaugų sutartį Lietuvos arbitražo teisme pareiškė dėl to, kad teismas jį dėl sutartyse esančios arbitražinės išlygos pripažino nenagrinėtinu teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-171/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014-03-21 nutartis).

2. Lietuvos arbitražo tesimo 2015-04-14 sprendimas, kuris dar ir apskųstas dėl prieštaravimo viešajai tvarkai, imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškinys šioje byloje preliminariai nepagrįstas. Lietuvos arbitražo tesimo 2015-04-14 sprendimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai.

3. Bylos nagrinėjimo trukmė nereikšminga sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą.

4. Ieškinio pagrįstumo klausimas nevertinamas, sprendžiant tikslingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones klausimą.

5. Apeliantai neįrodė, kad būtų išnykusi ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė, o tuo pačiu ir pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galiojimo pagrįstumo.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių, t. y. nesprendžia, ar ieškinys yra pagrįstas. Kita vertus, teismas, nagrinėdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi, be kita ko, preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Šioje byloje yra pareikšti ir nagrinėjami įrodymais ir išsamiais argumentais grindžiami ieškinio reikalavimai, todėl konstatuoti preliminarus ieškinio nepagrįstumo, o tuo pačiu ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimą, nėra pagrindo.

Atskiruoju skundu siekiama pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo iš esmės vienu argumentu, t.y. kad ieškinys (preliminariai) nepagrįstas, taigi negali būti ir grėsmės jo reikalavimų neįvykdymui (kadangi ieškinys, apeliantų vertinimu, nebus tenkinamas). Ieškinio nepagrįstumą apeliantai įrodinėja argumentais, kad Lietuvos arbitražo teismas 215-04-14 sprendimu arbitražo byloje Nr. 1-11/2014 atmesdamas ieškinį dėl 2012-05-24 Paslaugų teikimo sutarties ir bei 2013-03-21 Valdymo paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančiomis, nustatė faktines aplinkybes, kad šios sutartys sudarytos teisėtai. Apeliantai mano, kad sutarčių sudarymo teisėtumo klausimas turi esminę ir prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes joje reikalavimai atlyginti valdymo organų UAB „THE7“ padarytą žalą taip pat grindžiami argumentais dėl 2012-05-24 Paslaugų teikimo sutarties bei 2013-03-21 Valdymo paslaugų sutarties sudarymo teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantų argumentai nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-89-232/2015 pareikštų ieškinio reikalavimų įvykdymui ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju užtikrinti, o ne Lietuvos arbitražo teisme išnagrinėtoje arbitražo byloje Nr. 1-11/2014 pareikštų reikalavimų įvykdymo ieškovams palankaus arbitražo sprendimo atveju užtikrinimui. Antra, nors iš dalies sutampa Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-11/2014 ir šioje byloje pareikštų reikalavimų faktinis pagrindas (ieškovų argumentai dėl 2012-05-24 Paslaugų teikimo sutarties ir bei 2013-03-21 Valdymo paslaugų sutarties sudarymo neteisėtumo dėl UAB „THE7“ valdymo organų kompetencijos sudarant šiuos sandorius viršijimo), jis nėra visiškai tapatus, be to, skiriasi ieškinių dalykas (reiškiami reikalavimai), todėl Lietuvos arbitražo teismo 2015-04-14 sprendimas arbitražo byloje Nr. 1-11-2014 savaime nėra pagrindas atmesti ieškinį Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-89-232/2015. Dėl ieškinio pagrįstumo byloje pirmosios instancijos teismas pasisakys bylą išnagrinėjęs iš esmės ir įvertinęs visus ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą sudarančius argumentus, ne tik aplinkybes, dėl kurių pasisakė Lietuvos arbitražo teismas 2015-04-14 sprendime arbitražo byloje Nr. 1-11/2014 (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis šis arbitražo sprendimas yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, civilinė byla Nr. e2A-738-330/2015).

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.