- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- AN2-544-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01315-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aušra Vingilė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties D. M. (toliau – D. M.) administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. K. 2020 m. liepos 3 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 120 (vieno šimto dvidešimties) eurų bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams, už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 28 d. 15.05 val., Šiauliuose, Spindulio g. 19, vairavo transporto priemonę HYUNDAI i 10, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esant leistinam 20 km/h greičiui, važiavo 58 km/h (3 km/h paklaida) ir viršijo leistiną greitį 35 km/h. Tuo D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, prašydamas sušvelninti jam skirtą nuobaudą, D. M. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi D. M. skundą patenkino iš dalies, pakeitė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. K. 2020 m. liepos 3 d. nutarimo dalį dėl D. M. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, sutrumpindamas jos taikymo terminą iki 1 (vieno) mėnesio.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – D. M. skundą atmesti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. K. 2020 m. liepos 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
3.1. Institucijos vertinimu, nei D. M. darbo pobūdis, reikalaujantis teisės vairuoti transporto priemones, nei jo brolio neįgalumas, nėra išimtinės aplinkybės tokio pobūdžio bylose, sudarančios pagrindą švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimui. D. M., žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypatingai suinteresuotas nedaryti jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, lėmusio teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
5. Ginčo byloje dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Institucijos apeliaciniame skunde yra keliamas ANK 34 straipsnio 5 dalies (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nuostatų taikymo, o būtent, švelnesnės administracinio poveikio priemonės, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, paskyrimo klausimas, teigiant, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas nepagrįstai sutrumpino D. M. skirtos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki 1 (vieno) mėnesio. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).
6. ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 120 (vieno šimto dvidešimties) eurų iki 170 (vieno šimto septyniasdešimties) eurų. Pagal to paties straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, <...> privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. K. 2020 m. liepos 3 d. nutarimu D. M., kaip pradedančiajam vairuotojui, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo skirta minimali ANK 416 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta piniginė bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 (trijų) mėnesių terminui.
8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
9. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi ANK 34 straipsnio 6 dalimi (iki 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusių pakeitimų, šio straipsnio nuostatos buvo išdėstytos ANK 34 straipsnio 5 dalyje), tačiau, pagal ANK 3 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Bylos duomenimis, D. M. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo padarytas 2019 m. gruodžio 28 d., t. y. iki įsigaliojant ANK 34 straipsnio 6 daliai. Atsižvelgiant į tai, kad naujoji ANK 34 straipsnio 5 dalies (dabar galiojanti ANK 34 straipsnio 6 dalis) redakcija iš esmės nepakito, šiuo konkrečiu atveju, nagrinėjant Institucijos apeliacinį skundą, vadovaujamasi ANK 34 straipsnio 5 dalimi (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.)
10. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos motyvais, kad D. M. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims skiriamos vienodos nuobaudos. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas D. M. skundą, laikėsi aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir pagrįstai sprendė, kad nusižengimo padarymo aplinkybės bei D. M. asmenybę charakterizuojančių duomenų visuma sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą (asmuo viršijo leistiną važiavimo greitį 35 km/h), atsižvelgė į tai, kad D. M., priešingai nei tai konstatuota Institucijos nutarime, anksčiau nei už tokio pobūdžio nusižengimą, nei už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nebuvo, yra teigiamai charakterizuojamas, iš karto prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas skundžiama nutartimi pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos.
13. Apylinės teismas taip pat įvertino, kad D. M. turi darbą, kurio funkcijų atlikimui yra būtina teisė vairuoti transporto priemones. Nors, kaip teisingai pažymima Institucijos apeliaciniame skunde, ši aplinkybė nelaikytina esmine ir sudarančia pakankamą pagrindą ANK 34 straipsnio 5 dalies (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nuostatų taikymui, tačiau įvertinus D. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad analogišką nusižengimą padariusiems asmenims, neturintiems pradedančiojo statuso, teisė vairuoti transporto priemones neskiriama, pagrįstai manytina, jog vertinamu atveju pažeidėjo darbas neturėtų būti sumenkinamas. Šis faktas neabejotinai teigiamai charakterizuoja asmenį, rodo, kad net ir studijuodamas D. M. sugeba prisidėti prie savo šeimos finansinės gerovės ir savo laisvalaikį išnaudoja prasmingam užimtumui. Nors nurodytos aplinkybės nepateisina D. M. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles.
14. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir D. M. brolio neįgalumą, reikalaujantį didelių specialiųjų ugdymo poreikių (b. l. 19). Bylos duomenimis, D. M. yra vienintelis asmuo šeimoje, gyvenančioje D. M. brolio nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, turintis teisę vairuoti transporto priemones. D. M. brolis dėl savo sveikatos būklės neretai turi būti vežamas pas gydytojus, o artimiausia gydymo įstaiga nuo D. M. namų yra nutolusi daugiau nei 20 km. Neabejotina, kad susisiekimas su šia įstaiga, neturint teisės vairuoti transporto priemones, D. M. broliui turint neįgalumą, būtų nepagrįstai apsunkintas. Apylinkės teismas tinkamai įvertino D. M. pateiktus rašytinius duomenis bei paaiškinimus apylinkės teisme, pagrindžiančius specialiosios teisės turėjimo būtinybę dėl jo šeiminės ir darbinės padėties, kurių visumoje galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimybes dirbti, studijuoti bei padėti savo šeimai prižiūrėti neįgalumą turintį brolį.
15. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti sutrumpinus D. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vieno) mėnesio. Atsižvelgiant į D. M. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus terminas, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Tuo tarpu Institucijos apeliaciniame skunde be deklaratyvių teiginių apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl teismo sušvelninta administracinio poveikio priemonė šiuo atveju nėra teisinga.
16. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.