Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-607-544/2012

teisėja Vitalija Ragauskienė Proceso Nr. 2-14-3-00944-2011-1

2012 m. spalio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-66-786/2012 pagal ieškovės UAB „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovei D. K. dėl mokesčių už suvartotą šiluminę energiją priteisimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Apeliacinis skundas atmestinas, o Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį tenkinti visiškai, todėl visų jų nekartoja. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad jie nesudaro faktinio bei teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamos teismo nustatytos aplinkybės, jog ieškovė tiekė šilumos energiją ir prižiūrėjo šildymo ir karšto vandens sistemas daugiabučiame pastate, esančiame adresu Žiburio g. 10, Anykščiuose, kuriame yra ir atsakovei nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, kuris teisėtai atjungtas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tiekimo tinklų (b. l. 10). Atsakovė po 2007-11-20 LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. pakeitimo įsigaliojimo ir po ieškovės jai įteikto siūlymo nesudarė Šilumos vartojimo pirkimo pardavimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti sutarties. Todėl atsakovei, kaip statinio bendraturtei, laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2011-10-01 už suvartotą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti buvo priskaityta sumokėti 1315,89 Lt mokesčio ir 192,92 Lt delspinigių, kurių atsakovė nesumokėjo. Atsakovė neginčija, kad ji turi pareigą mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, bet nesutinka su šiam mokesčiui paskaičiuoti taikomu metodu.

Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio nuostatas, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Apeliantė neįrodė, kad ji nustatyta tvarka pasirinko ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino kitokį metodą, todėl nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė neteisėtai taiko metodą Nr. 5.

Esant byloje situacijai, kai atsakovė yra atsijungusi jai priklausantį butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, atsakovei LR CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d. pagrindu atsiranda prievolė proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas namui atnaujinti. Daugiabučiame name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, gyventojas – abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Namo benrasavininkiui atsijungus butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendro naudojimo patalpoms, namo konstrukcijoms šildyti, dalis apskaitytos namui patiektos šiluminės energijos patenka į aplinką, kas yra šiluminės energijos natūralūs nuostoliai. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma bei apmokama. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėta vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui namo savininkų. Ši dalis turi būti tarp namo savininkų paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Pagal LR CK 4.82 str. 1 d., butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Bendrosios patalpos daugiabučiuose yra ne tik laiptinės, bet ir rūsiai, pusrūsiai, palėpės, sandėliai, holai, koridoriai, galerijos. Vamzdynai yra bendraturčių nuosavybė, kurių prižiūrėtojas daugiabučio namo, kuriame gyvena atsakovė, yra UAB „Anykščių šiluma“.

Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, kuriuose nurodoma, jog mokesčiai atsakovei skaičiuojami netinkamu metodu Nr. 5 bei kad jokie paskaičiavimai byloje nepateikti. 2005-07-22 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarimu Nr. 03-41 patvirtino Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, kurio 1.4 punkte nurodyta, kad šis metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė, skaičiuodama atsakovei mokesčius, vadovavosi 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41, patvirtintu Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Šilumos ūkio įstatymo 12 str. numato, kad, kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Ginčo namo šilumos vartotojai nepasirinko skaičiavimo metodo, todėl ieškovė pagrįstai taikė 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41, patvirtintą Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Atskiras šilumos kiekis, suvartotas bendro naudojimo patalpoms, paskirstomas ir apmokestinamas pagal kiekvieno atskiro vartotojo naudingą plotą, nepriklausomai nuo to, ar vartotojas atsijungęs nuo centralizuoto šildymo ar ne. Likusi didžioji šilumos dalis paskirstoma tik prisijungusiems prie centralizuoto šildymo sistemos. Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovės butas yra atjungtas nuo namo centralizuoto šilumos tiekimo. Todėl mokesčiai buvo skaičiuojami tik už bendro naudojimo patalpų šildymą. Daugiabučio namo įvade yra įvadinis šilumos apskaitos prietaisas. Išmatuotas šiluminės energijos kiekis visam namui, skirstomas į tris dalis: karštam vandeniui paruošti, cirkuliacijai (gyvatukui), likusi šiluminė energija priskiriama šildymui. Šildymui priskirta energija skaičiuojama iš bendro sunaudoto energijos kiekio atėmus „gyvatukui“ ir geriamam vandeniui sunaudotą šilumos kiekį. Pastato bendrojo namo šildymui priskirta šilumos kiekio dalis nustatoma naudojant metodikoje rekomenduojamus šilumos priskyrimo koeficientus, kurie priklauso nuo daugiabučio namo laiptinių skaičiaus (2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41, patvirtinto Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 - 3.1 p.). Pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirta šilumos kiekio dalis (QPŠ bn) nustatoma pastato šildymui sunaudotą šilumos kiekį (QPŠ) padauginus iš koeficiento (XPŠ bn) (Metodo Nr. 5 - 3 p.). Šiuo atveju gyvenamajam namui taikytas koeficientas 0,20. Iš byloje esančių sąskaitų už 2012 m. sausio mėnesį matyti, kad, vadovaujantis šia metodika, buvo teisingai apskaičiuotas šilumos kiekis, priskirtas bendro naudojimo patalpoms šildyti. Visam namui šildyti sunaudotas šilumos kiekis – 14 366 kWh. Iš šio kiekio atimta sunaudotas kiekis vandeniui šildyti ir cirkuliacijai ir padauginta iš koeficiento 0,20 (14 366 – 1461,971 – 1120 = 11784,029 x 0,20 = 2356,806). Metodo Nr. 5 5.1.1 p. nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui vartotojams priskirta šilumos kiekio dalis (QPŠ bn) apskaičiuojama pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą (ABŠ), kai jų aukštis vienodas. Iš pateiktų sąskaitų matyti, ką patvirtina ir apeliantė, kad jos butas yra 86,670 m², butų sąlyginis šildomas plotas – 517,090 m², bendras pastato naudingas plotas - 603,730 m². Todėl pateiktose sąskaitose atsakovei už bendro naudojimo patalpų šildymą paskaičiuota suma yra teisinga: 2356,806 : 603,760 x 86,670 = 338,320 x 0,30 (kaina už kWh) = 101,50 + PVM = 110,64 Lt (b. l. 37-39). Teismui pateikta Likučių istorijos suvestinė, iš kurios matyti, kad atsakovės skola už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2011-10-01 ieškovei sudaro 1315,89 Lt skola ir 192,29 Lt delspinigių (b. l. 5-7). Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad atsakovei buvo pateikiami tikslūs skaičiavimai pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kaip apskaičiuota kaina už šilumos tiekimo paslaugas bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Kadangi ieškinys reiškiamas dėl apmokėjimo už tiektą šilumos energiją iki 2011-10-01, o atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pakeitimai, įtvirtinę naujus reikalavimus dokumentams, teikiamiems vartotojams, įsigaliojo 2010-11-01, tai apeliacinio skundo argumentai dėl naujų norminių reikalavimų taikymo vartotojams siunčiamiems sąskaitoms vertintini nepagrįstais.

Motyvuojamoji dalis

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Ieškinys yra pareikštas atsakovei, kuri yra vartotoja, o materialinis reikalavimas kilęs iš vartojimo teisinių santykių, todėl atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Taigi, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad apeliantė nebuvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.