Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Anykščių šiluma“ atstovams Egidijui Matiukui, L. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovei D. K. dėl mokesčių už suvartotą šiluminę energiją priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga, ieškovo atstovų, atsakovės atstovo paaiškinimais nustatyta, jog atsakovė gyvena daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). 2000 metais atsakovė atsijungė nuo centralizuotos šildymo sistemos. Atsakovė už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosioms reikmėms sunaudotą šilumos energiją nuo 2009-10-01 iki 2011-10-01 yra skolinga ieškovui 1315,89 Lt (b. l. 5-7). Nuo susidariusios skolos skaičiuojami delspinigiai, kurie sudaro 192,29 Lt (b. l. 5-7). Atsakovei buvo pasiūlyta sudaryti sutartį dėl Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, tačiau atsakovė su ieškovu sutarties nesudarė.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Nurodyto LR Civilinio kodekso straipsnio 3 dalis numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe nustatytos LR Civilinio kodekso 4.83 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, analizuodamas teisės normų, reglamentuojančių šiluminės energijos ir karšto vandens naudojimą daugiabučiuose namuose taikymo ypatumus, nurodė, jog daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos požiūriu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Už kitą dalį (bendrų patalpų šildymą, karšto vandens temperatūros palaikymą) tiekėjui turi apmokėti butų savininkai, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai. LR Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šiuo atveju, atsakovė yra namo (duomenys neskelbtini) bendraturtė, todėl privalo mokėti mokesčius už laiptinės šildymą, nors ji ir yra atsijungusi nuo centralizuotos šildymo sistemos.

LR CK 4.86 str. numato, jog bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenumato ko kita. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (LR CK 4.76 str.). Byloje nustatyta, jog, nepaisant to, kad atsakovei D. K. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos 2000 metais, tačiau namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie centrinio šildymo sistemos, ieškovas UAB „Anykščių šiluma“ tiekia šiam namui šilumos energiją. Vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo (2003-05-20 Nr. IX-1565) 24 str. 1 d., daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise, taigi, daugiabučio namo savininkai tuo pačiu turi visas teises ir prievoles, numatytas LR Civilinio kodekso 4 knygoje, susijusias su bendrai valdomais, naudojamais ir disponuojamais šilumos punkto įrenginiais.

Šiluma į butus tiekiama per namo inžinerinius tinklus – šilumos energijos tiekimo vamzdyną – ir apšildo visas namo patalpas – butus, kurie prijungti prie šildymo sistemos, ir bendrojo naudojimo patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Taigi, pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos.

Atsakovė, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturtė ir atsakinga už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų savininkai susieti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir atsakovė, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Šios pareigos, kol su kitais bendraturčiais atsakovė nesusitarė kitaip, nepaneigia aplinkybė, kad atsakovė savo konkretų butą šildo energija, gaunama iš kito šaltinio. Nors ieškovė nesudarė sutarties dėl bendrojo naudojimo patalpų šildymo, tačiau nežiūrint to ieškovas pareigą vykdė – šiluma į bendrojo naudojimo patalpas buvo tiekiama centralizuotai, todėl atsakovė privalėjo mokėti nustatytą mokestį. Šilumos ir karšto vandens kainas tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų šildymą paskaičiuoti vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytu šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5.

Darytina išvada, jog atsakovės pareiga mokėti už šilumą, tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, atsiranda iš pareigos išlaikyti turtą (LR CK 4.76 str. ). LR CK 6.256 str. 1 d. numato, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Kadangi atsakovė mokesčių nemoka, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, jog įsiskolinimo suma iš atsakovės būtų priteista teismo keliu. Esant tokioms aplinkybėms ieškinys tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš Uždarajai akcinei bendrovei „Anykščių šiluma” iš D. K. 1315,89 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiolika litų 89 ct) skolos už suvartotą šiluminę energiją, 192,29 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt du litus 29 ct) delspinigių ir 70,00 Lt (septyniasdešimt litų 00 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.