Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. B. ir S. P. B. ieškinį atsakovei G. B. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją pinigais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 2990 Eur;

2. pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos

vertė 12500 Eur;

3. pastato – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1510 Eur.

Kadangi atsakovė nepateikė projektinio pasiūlymo dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovai negali šio pasiūlymo kritikuoti. Tačiau iš pokalbio su atsakove ieškovai suprato, kad atsakovė nori užimti namo pirmąjį aukštą ir naudotis tvartu, o atsakovams palikti patalpas antrajame namo aukšte – mansardoje. Iš namo patalpų eksplikacijos matyti kad namo tikslinė paskirtis yra 6 kambarių su dviem virtuvėmis, vieno buto namas su mansarda bei palėpe, 153,54 kv.m ploto, be sanitarinių mazgų, su krosniniu šildymu ir vietiniu vandentiekiu. Pirmame namo aukšte yra 2 virtuvės, 3 kambariai. Antrame namo aukšte (mansardoje) yra 3 kambariai. Ieškovų manymu nėra galimybės atidalinti jų turto dalį natūra (kad kiekvienam atitektų po 51,18 kv.m) be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atsižvelgiant į tai, taip pat į namo išplanavimą, virtuvių ir aukštų skaičių, akivaizdu, kad jį neįmanoma atidalyti tokiu būdu, kad pasibaigtų šalių bendroji nuosavybė. Tačiau galima atidalinti į du butus (74,07 kv.m ir 79,47 kv,m), kurių vienas būtų pirmajame, kitas antrajame aukšte, o bendrai naudojamos būtų tik pagrindinės namo konstrukcijos, inžineriniai tinklai. Taigi perplanuoti namą taip, kad jame būtų įmanoma atidalyti atsakovei priklausiančias 1/3 dalis, kurios sudaro tik 51,18 kv.m bendrojo namo ploto, į atskirą trečią butą, kad neliktų bendro naudojimo patalpos neįmanoma.

Tai reiškia, kad natūra atidalyti atsakovės dalies neįmanoma. Be to, atsakovė turi kitą gyvenamąjį namą, kuriame šiuo metu gyvena. Turtu, adresu: (duomenys neskelbtini), nesinaudojo, dėl naudojimosi tvarkos nustatymo kreipėsi tik 2017 metais, taigi jos interesas naudotis šia nuosavybe nėra itin svarbus.

Gyvenamąjį namą pastatė ieškovų tėvas 1957 m., tam kad užtikrintų šeimos poreikius gyvenamajame plote. Šiame name praėjo ieškovų vaikystė. Ieškovų teigimu visą laiką, nuo tėvo mirties, būtent jie mokėjo ir moka turto draudimo įmokas, prižiūri namą, šienauja, tuo tarpu atsakovė, visiškai neprisidėjo prie namo išlaikymo bei priežiūros. Dėl šios priežasties namas jiems brangus kaip prisiminimas ir ieškovai nori toliau naudotis šiuo turtu, kuris liko nuo tėvų, o atsakovei išmokėti kompensaciją. Toks atidalinimo būdas (kompensacijos išmokėjimas atsakovei) atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybės įmonės „Registrų centras“ ( toliau- ir VĮ „Registrų centras“) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su statiniais ( gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. 8895-7005-3016 bei pastatu-tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini) ( toliau – ir ginčo objektai) nuosavybės teise yra registruoti po 1/3 dalį atsakovės G. B., ieškovų S. B. ir Sigito P. B. vardu. Byloje taip pat pateiktas gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini) brėžiniai, iš kurių matyti, kad gyvenamąjį namą sudaro rūsys, pirmas aukštas ir mansarda. Advokatas Antanas Butautas atsakovės G. B. vardu pateikė ieškovams S. B. ir S. P. B. 2017-09-27 Pasiūlymą Nr. 257 dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ne ginčo tvarka, kuriame nurodė, kad G. B. nori apsigyventi jai nuosavybės teise priklausančioje 1/3 dalyje gyvenamojo namo ir bendrai naudotis gyvenamojo namo priklausiniu – tvartu bei bendrai naudotis žemės sklypu, kuriame yra šie statiniai. Nurodė, kad yra reikalingas geranoriškas susitarimas dėl konkrečių patalpų, kuriomis naudosis kiekvienas bendrasavininkis, patvirtintas notaro. Tokiu būdu šis klausimas būtų išspręstas be kreipimosi į teismą. Ieškovų atstovas advokatas V. Žarkov advokatui A. Butautui pateikė pranešimą Nr. VŽ/69 dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriame nurodė, kad ieškovai S. B. ir S. P. B. siūlo padalinti nurodytą turtą tokia tvarka: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas ir pastatas - tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise atitenka jiems, o atsakovei G. B. bus išmokėta 6000 Eur piniginė kompensacija.

AB Lietuvos draudimas informavo, kad S. B. vardu buvo sudarytos draudimo sutartys, kuriomis apdraudė gyvenamąjį namą adresu: (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpiai: 2011-06-04-2012-06-03, 2012-06-04 – 2013-06-03, 2013-06-04 – 2014-06-03, 2014-06-04 – 2015-06-03, 2015-06-04-2016-06-03, 2016-06-04 – 2017-06-03, 2017-06-04 – 2018-06-03.

Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai pareiškė reikalavimą atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei priteisiant kompensaciją už jai tenkančią turto dalį.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, pasisako, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant tokio atidalijimo galimybės, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata yra bendrojo reikalavimo atidalyti daiktą išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2011-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

Byloje nagrinėjamu atveju šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ieškovų teigimu padalinti natūra lygiomis dalimis neįmanoma, kadangi name yra 6 kambariai su dviem virtuvėmis, vieno buto namas su mansarda bei palėpe, 153,54 kv.m ploto, be sanitarinių mazgų, su krosniniu šildymu ir vietiniu vandentiekiu. Pirmame namo aukšte yra 2 virtuvės, 3 kambariai. Antrame namo aukšte (mansardoje) yra 3 kambariai. Ieškovų manymu nėra galimybės atidalinti jų turto dalį natūra (kad kiekvienam atitektų po 51,18 kv.m) be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Jų nuomone namą galima atidalinti į du butus (74,07 kv. m ir 79,47 kv. m), kurių vienas būtų pirmajame, kitas antrajame aukšte, o bendrai naudojamos būtų tik pagrindinės namo konstrukcijos, inžineriniai tinklai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nėra galimybės gyvenamojo namo ir kitų nekilnojamojo turto objektų tarp šalių atidalinti natūra, be to, toks padalijimo būdas negalimas ir dėl itin konfliktiškų tarp ginčo šalių susiklosčiusių tarpusavio santykių. Be to atsakovė teismo posėdžio metu sutiko, kad žemės sklypas su gyvenamuoju namu bei pastatu-tvartu atitektų ieškovams, o jai būtų priteista kompensacija, todėl ieškovų pasirinktas turto atidalijimo būdas ( kitai ginčo šaliai priteisiant kompensaciją pinigais) pripažintinas pagrįstu.

Įvertinus nurodytus argumentus ir vadovaujantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, nustatytina, kad ieškovui S. B. dalinės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies pastato – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat nustatytina, kad ieškovui S. P. B. dalinės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies pastato – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini).

Kai atidalijama ne natūra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).

Nors ieškovai ieškinyje nurodė, kad ginčo objektų esančių (duomenys neskelbtini) t.y. žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 2990 Eur, gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 12 500 Eur, pastato tvarto vidutinė rinkos vertė yra 1510 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo metu jie nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių tokios vertės dydį ( CPK 12, 178 str.). Kita vertus, bylos svarstymui ieškovo pateikti duomenys, kaupiami VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje leidžia nustatyti, tokias ginčo objektų vidutines rinkos vertes: 3190 Eur žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13 700 Eur gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1580 Eur pastato- tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantis paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas išduotas 2015-09-25 leidžia identifikuoti mažesnes minėto nekilnojamojo turto vertes užfiksuotas to meto VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje ( 2015-09-22 Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 50/152129), tačiau teismas sprendžia, kad taikytina, ne retrospektyvi, tačiau ginčo metu esanti nekilnojamųjų objektų vertė. Tokiu atveju nesant jokių kitų individualaus vertinimo būdu gautų duomenų apie ginčo objektų galimą vertę teismas, nustatydamas dalintino nekilnojamojo turto vertę, šiuo konkrečiu atveju laiko aktualiomis ir vadovaujasi VĮ „Registrų centras“ nurodytomis vidutinėmis turto rinkos vertėmis, galiojančiomis nuo 2018-01-01. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad šalims priklausančio turto ( žemės sklypo, gyvenamojo namo, tvarto) vertė yra 18 470 Eur, todėl atsakovei priklausančios 1/3 dalies vertė laikytina 6156,66 Eur. Tokiu būdu iš kiekvieno ieškovo priteistina po 3078,33 Eur piniginė kompensacija už atidalintą nekilnojamąjį turtą, t.y. žemės sklypą, gyvenamąjį namą, tvartą, esančius (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju priteistinas didesnis kompensacijos dydis atsakovei nei prašo ieškovai, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovai kreipdamiesi į teismą sumokėjo 135 Eur žyminį mokestį bei advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 1495 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės tenkintinas ieškinys, todėl iš atsakovės ieškovams, priteistina po 67,50 Eur žyminio mokesčio bei iš atsakovės priteistina 4,88 Eur pašto išlaidų valstybei. Prašomos priteisti ieškovams išlaidos už teisines paslaugas mažintinos atsižvelgiant į advokato darbo sąnaudas, bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ( byla išnagrinėta per du posėdžius) vadovaujantis teisingumo protingumo principais iš atsakovės kiekvienam ieškovui priteistina po 500 Eur už teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą, t.y.

- nustatyti, kad ieškovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini);

- nustatyti, kad ieškovui S. P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini).

Atsakovei G. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti:

- iš ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3078,33 Eur ( tris tūkstančius septyniasdešimt aštuonis eurus 33 ct) piniginę kompensaciją už turto atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės;

- iš ieškovo S. P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3078,33 Eur (tris tūkstančius septyniasdešimt aštuonis eurus 33 ct) piniginę kompensaciją už turto atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Priteisti iš atsakovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam ieškovui po 567,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,88 Eur pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.