Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-38628-1012/2017 pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – B. P., J. B.-M., kuria skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. M. skundu dėl antstolės B. P. veiksmų prašė panaikinti antstolės 2017 m. liepos 28 d. patvarkymą ir vykdomąją bylą Nr. 0171/17/02761 nutraukti. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. gavo antstolės 2017 m. liepos 28 d. priimtą patvarkymą, įpareigojantį pareiškėją vykdyti pirmos instancijos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį, kuria teismas tenkino ieškovės J. B.-M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigodamas atsakovą R. M. gyventi skyrium nuo sutuoktinės J. B.-M., ir nepilnamečių vaikų D. M., ir Ž. M., gyvenančių (duomenys neskelbtini), Vilnius. Antstolės priimtas patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi išieškotoja J. B.-M. jau gyvena skyriumi nuo pareiškėjo bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atskyrusi vaikus nuo tėvo ir neleisdama vaikams bendrauti su tėvu jau 25 paras. Tokiu būdu šis antstolės patvarkymas pažeidžia vaikų interesus ir žmogaus teises, teismo pritaikyta apsaugos priemonė dalyje dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyriumi nuo vaikų iš esmės pažeidžia tiek pareiškėjo, tiek jo vaikų interesus, nes vaikams neleidžiama susitikti ir bendrauti su tėvu, nors nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovas netinkamai elgiasi su vaikais. Vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta su ieškove, todėl pareiškėjui neaišku kokiu pagrindu ieškovė piktnaudžiauja motinos valdžia, neleisdama vaikams bendrauti su tėvu. Teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis yra nebūtina, nepagrįsta, ją priėmė šališka teisėja, o antstolė nevertino, kad atsakovui nėra pareikšti jokie įtarimai dėl smurto prieš vaikus, tuo tarpu pačiai ieškovei yra pareikšti įtarimai dėl smurto prieš vaikus. Suinteresuotas asmuo J. B. – M. pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė civilinę bylą nutraukti. Pažymėjo, jog šiuo metu pareiškėjas R. M. butu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesinaudoja ir jame negyvena, todėl 2017 m. liepos 27 d. nutartis yra įvykdyta. Išieškotoja kartu su vaikais jau gyvena skyriumi nuo pareiškėjo, todėl toks pareiškėjo skundas iš esmės neturi jokios juridinės prasmės.Antstolė B. P. 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.Teismas konstatavo, kad antstolei B. P. buvo pateikta vykdymui Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis Nr. e2-2644-897/2017, kuria buvo tenkintas ieškovės J. B.-M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šia nutartimi teismas įpareigojo atsakovą R. M. gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų. 2017 m. liepos 28 d. pavarkymu antstolė priėmė šį vykdomąjį dokumentą vykdyti bei tą pačią dieną priėmė patvarkymą dėl įpareigojimų R. M. vykdyti šią teismo nutartį. 2017 m. rugpjūčio 2 d. antstolio kontoroje buvo gautas R. M. skundas, kuriuo šis prašė nutraukti neteisėtai pradėtą vykdomąją bylą. Antstolė 2017 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu atsisakė šį skundą tenkinti ir persiuntė nagrinėjimui teismui. Ššis skundas Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi buvo atmestas. 2017 m. rugpjūčio 10 d. antstolė kreipėsi į teismą dėl teismo nutartyje numatytos vykdymo tvarkos išaiškinimo bei galimo pakeitimo. 2017 m. rugpjūčio 17 d. antstolė kreipėsi į teismą dėl šio pareiškimo palikimo nenagrinėtu. 2017 m. rugpjūčio 16 d. antstolė gavo naują pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti antstolės B. P. 2017 m. liepos 28 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdomąją bylą Nr. 0171/17/02761 nutraukti. Nagrinėjamoje situacijoje antstolė B. P. skundžiamu 2017 m. liepos 28 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2644-897/2017, nenustatydama, kad yra akivaizdžios kliūtys vykdomąjį dokumentą priimti. Teismas įvertinęs vykdomojoje byloje esantį vykdomąjį dokumentą (teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pagal CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, sutiko su antstole, jog šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių antstolei priimti minėtą vykdomąjį dokumentą (neturint duomenų, jog šis yra panaikintas ar buvo sustabdytas galiojimas) ir antstolei nebuvo jokio pagrindo atsisakyti pradėti vykdymo veiksmus. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdavė teismas, be to, teismas nutartyje aiškiai nurodė, jog ši teismo nutartis yra skubaus vykdymo. Kadangi teismo nutartis, vadovaujantis CPK 587 straipsniu, nukreipta skubiam vykdymui yra vykdomasis dokumentas, antstolė teisėtai 2017 m. liepos 28 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir patvarkymą dėl įpareigojimo vykdyti teismo nutartį. Vien tai, kad ši teismo nutartis yra apskųsta atskiruoju skundu nesustabdo šio vykdomojo dokumento vykdymo. Taigi teismas padarė išvadą, kad antstolės veiksmai atitiko CPK vykdymo proceso normas. Šias aplinkybes taip pat yra jau konstatavęs ir Vilniaus m. apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje Nr. 2YT-37643-534/2017, atmetęs pirminį pareiškėjo skundą dėl tos pačios antstolės veiksmų. Teismas pažymėjo, jog antstolė 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkyme (atsisakant tenkinti pareiškėjo skundą) pagrįstai nurodė, jog antstolis neturi teisės revizuoti teismo sprendimo (nutarties) pagrįstumo ir teisėtumo. Teismo sprendimai (nutartis) gali būti revizuojami tik instancine tvarka arba atnaujinus procesą išnagrinėtoje byloje. Tuo tarpu skolininko skundo argumentai, jog antstolė neturėjo šio vykdomojo dokumento priimti vykdyti vien dėl to, kad jo manymu, teismo nutartis yra neteisėta, yra tik teismo kompetencijai priskirti spręsti klausimai, todėl sprendžiant antstolės priimto skundžiamo patvarkymo teisėtumo klausimą, minėto skolininko argumentai, jog antstolė nevertino teismo nutarties teisėtumo, neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, yra vertinami kaip nepagrįsti. Tuo labiau teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartyje Nr. e2-2644-897/2017 yra aiškiai nurodęs, jog nutartis priimta atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, priešingai, nei kad nurodo skunde pareiškėjas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį ir antstolės 2017 m. liepos 28 d. patvarkymą bei vykdomąją bylą nutraukti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Antstolė nepagrįstai skundžiamu patvarkymu reikalavo, kad pareiškėjas išsikeltų iš jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi klausimai dėl įpareigojimo gyventi skyriumi teisinių pasekmių iki šiol nėra išspręsti, o atsakovo nuosavybės teisės į butą nėra apribotos. Antstolė negalėjo priimti vykdyti nutarties dėl įpareigojimo gyventi skyriumi ir reikalauti, kad atsakovas išsikeltų iš jam priklausančio buto, nes pirmos instancijos teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi nėra išsprendęs visų klausimų dėl gyvenimo skyrium teisinių padarinių (CK 3.76 straipsnio 1 dalis) – nėra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, taip pat nėra nustatyta naudojimosi butu tvarka ir buto teisinis režimas. Patvirtinus laikiną gyvenimą skyrium kaip laikinąją apsaugos priemonę, sutuoktiniams atsiranda tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių teisinių padarinių. Laikino įpareigojimo gyventi skyriumi atveju, sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimus, yra aktualus ir sutuoktinių (vieno iš jų ar jų abiejų) prisiimtų prievolių, įskaitant už komunalines paslaugas ir priežiūrą, tinkamas kvalifikavimas, nes nuo šių prievolių kvalifikavimo (asmeninė ar bendroji sutuoktinių prievolė) priklauso tiek sutuoktinių santykiai su kreditoriais, tiek ir pačių sutuoktinių tarpusavio santykiai.Antstolės patvarkymas pažeidžia jo nuosavybės teises, vaikų interesus ir žmogaus teises. Nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su vienu iš tėvų šioje civilinėje byloje nėra nustatyta. Teismo pritaikyta apsaugos priemonė dalyje dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyriumi nuo vaikų iš esmės pažeidžia vaikų interesus, nes byloje nėra jokių savarankiškų įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovas netinkamai elgiasi su vaikais. Vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta su ieškove, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu ieškovė sistemingai savavaldžiauja ir piktnaudžiauja motinos valdžia, grobdama vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir drausdama jiems bendrauti su jų tėvu. Teismo nutartis dėl įpareigojimo gyventi skyriumi yra nepagrįsta ir nebūtina, nes ieškovė nuo 2016 m. gegužės gyvena skyriumi nuo atsakovo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl atsakovas negali būti įpareigotas gyventi skyriumi, nes atsakovas negyveno ir nesiruošia gyventi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o motina su vaikais negyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje.Visi ieškovės paaiškinimai dėl tariamo atsakovo netinkamo elgesio su vaikais yra išgalvoti, melagingi ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo atžvilgiu pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, kuriuose įtariamaisiais pripažinti tiek atsakovas, tiek ieškovė. Teismas ir antstolė visiškai neįvertino, kad atsakovui nėra pareikšti jokie įtarimai dėl smurto prieš vaikus. Tačiau šioje byloje yra nustatyta, kad ieškovei yra pareikšti įtarimai dėl smurto prieš vaikus baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-17638-17 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Ieškovė nuolat teikia nepagrįstus skundus prieš atsakovą policijai, vaiko teisių apsaugos tarnyboms, kuriuose šmeižia atsakovą dėl jos įsivaizduojamo smurto. Bylos duomenys patvirtina, kad abu tėvai Ž. ir D. iš esmės gali sudaryti tinkamas sąlygas gyventi kartu, augti ir lavintis. Vaikai jaučiasi puikiai, gerai mokosi, tačiau ieškovės keliamiems konfliktams ir smurto apraiškoms prieš vaikus turi būti užkirstas kelias. Atsakovo ir dukros Ž. santykiai yra labai artimi, mergaitė norėtų gyventi savo namuose kartu su tėčiu ir broliu, o su mama galėtų susitikti dienos metu. Vaikų išvežimas iš jiems įprastos gyvenamosios aplinkos ir uždraudimas bendrauti su tėvu visiškai neatitinka vaikų interesų, taip pat rodo, kad motina savo asmeninius interesus iškelia aukščiau vaikų interesų. Atsakovas daug kartų siūlė taikiai išspręsti visus nesutarimus, pasirašyti taikos sutartį, butą bendrai parduoti, o kol butas neparduotas – jame gyventi pakaitomis po savaitę. Visos šios sąlygos ieškovei netiko, nes jos tikslas yra viso buto užvaldymas, dėl kurio ieškovė pamina net vaikų geriausius interesus turėti abu tėvus ir bendrauti su abiem tėvais.Antstolė galimai įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 148 straipsnyje, kai reikalavo iš pareiškėjo atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo. Apeliacinis teismas turėtų įvertinti šiuos antstolės ir J. B.-M. veiksmus, kaip galimai įvykdytą nusikalstamą veiką ir atskirąja nutartimi kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. B. –M. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais: Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į byloje esančius duomenis ir tai, jog dėl pareiškėjo elgesio, mama su vaikais privalėjo persikelti gyventi į Krizių centrą, nes buvo būtina užtikrinti nepilnamečių valkų teisę gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje. Teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nustatė laikiną tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, sudarydamas galimybę atsakovui su vaikais bendrauti kas antrą savaitgalį. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo.Be to, 2017 m. spalio 5 d. R. M. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: paskirti jam naudotis 17,00 kv. m. ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 56-6, paskirti ieškovei naudotis 14,00 kv. m. ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 56-5, kitas patalpas, plane pažymėtas indeksais 56-4, 56-1, 56-3 ir 56-2 paskirti bendram naudojimui; įkeldinti atsakovą į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpas, kurios bus paskirtos atsakovui naudotis pagal prašomą nustatyti laikinąją naudojimosi butu tvarką, kuri nepažeistų galiojančios teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 mm. spalio 9 d. nutartimi teismas šį prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad prioritetas turi būti skiriamas nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos klausimo išsprendimui, nustatant pareiškėjui laikinų ribojimą gyventi ir naudotis gyvenamaja patalpa. Taigi, teismo nutartimis (2017 m. liepos 27 d. ir 2017 m, spalio 9 d.) nustatytas atsakovo gyvenimas skyriumi apriboja pareiškėjo teises būti vienoje gyvenamoje patalpoje su nepilnamečiais vaikais. Kreipėsi su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, nes negalėjo ilgiau toleruoti gyvenimo su pareiškėju, nes jis niekada nebuvo, lojalus, negerbė (nepaisė) jos interesų puoselėjant šeimos gerovę, nuolat naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, įžeidinėjo, kėlė nepagrįstus konfliktus nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Dėl smurto naudojimo, R. M. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kerštaudamas sutuoktinei, R. M. ją šmeižia, apkalba, fantazuoja, meluoja, rašo nepagrįstus skundus Vaikų teisių apsaugos tarnybai, policijai. R. M. melagingai nurodo, jog ji su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš gyvenamosios vietos deklaravimo pažymos matyti, kad vaikais gyvenamąją vietą nuo 2003 m. kovo 12 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiuo metu ji su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Išlaiko vaikus, jais rūpinasi. Su vaikais palaiko itin šiltus santykius. Visą laisvalaikį, savaitgalius ir atostogas praleidžia su vaikais. Pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados patvirtina, jog tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina vaikų teises ir interesus augti saugioje aplinkoje. Antstolė B. P. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais: Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai pažymėjo, kad aukščiau pateikti atskirajame skundė išdėstyti motyvai ne tik, kad prieštarauja teisės aktuose įtvirtintai imperatyviai tvarkai, tačiau ir visuotinai žinomai bei nusistovėjusiai teismų suformuotai praktikai, vieningai teigiančiai, kad antstolio funkcija – vykdyti vykdomuosius dokumentus, o ne juos vertinti. Minėtą funkciją teisės aktai numato išimtinai teismo kompetencijai. Tuo tarpu antstolis atlikdamas teismo ar kitos institucijos išduoto vykdomojo dokumentu teisinį vertinimą veiktų ultra vires. Iš atskirajame skunde dėstomų argumentų akivaizdžiai matyti, jog skolininkas maišo du procesus: civilinėje byloje Nr. e2-2644-897/2017 tarp šalių (R. M. ir J. B. – M.) kilusį ginčą bei iš jo sekančius teismo sprendimus, ir civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų kilusį ginčą. Siekdamas civilinėje byloje Nr. e2-2644-897/2017 teismo priimtų sprendimų vertinimą perkelti antstoliui ar antstolio veiksmus nagrinėjančiam teismui, skolininkas pažeidžia teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą bei tarpinstitucinį funkcijų padalijimą.Antstolės atlikti veiksmai (priimtas patvarkymas), nurodant skolininkui vykdyti skubaus vykdymo teismo įpareigojimą, yra pagrįsti bei atitinkantys CPK bei teismų formuojamoje praktikoje numatytą vykdymo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų – antstolės patvarkymo įpareigoti pareiškėją vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, dauguma jų yra susiję su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumu, pagrįstumu ir reikalingumu, tačiau apeliacinės instancijos teismas apeliantui išaiškina, jog šioje byloje yra sprendžiamas tik antstolės 2017 m. liepos 28 d. priimto patvarkymo teisėtumo klausimas, todėl teismas atskirai nepasisako dėl apelianto dėstomų argumentų, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais. Remiantis Antstolių įstatyme įtvirtintais antstolių veiklos principais, antstolis neturi teisės revizuoti teismo sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismo sprendimai gali būti revizuojami tik instancine teismine tvarka arba atnaujinus procesą jau išnagrinėtoje byloje. Tuo tarpu apelianto argumentai, jog antstolė neturėjo šio vykdomojo dokumento priimti vykdyti vien dėl to, kad jo manymu, teismo nutartis yra neteisėta, be to, buvusi sutuoktinė su vaikais yra išsikrausčiusi gyventi kitur, todėl nėra poreikio vykdyti teismo nutartį, nėra skundo dėl antstolės veiksmų teisėtumo objektas, todėl sprendžiant antstolės priimto skundžiamo patvarkymo teisėtumo klausimą, akivaizdu, jog antstolė pagrįstai nevertino teismo nutarties teisėtumo, o tik įvykdė skubiai vykdytiną teismo nutartį. Remdamasis tokiais pat argumentais, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų nutraukti vykdomąją bylą, nes nutartis, kurią vykdydama antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą, jau yra įvykdyta. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolės veiksmų, atliktų 2017 m. liepos 28 d. priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, teisėtumo. Tuo tarpu vykdomosios bylos nutraukimo klausimas gali būti sprendžiamas tik CPK 629-630 straipsnių tvarka, kuomet būtų sprendžiamas klausimas dėl vykdomosios bylos nutraukimo skolininkui įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Aplinkybes, ar skolininkas realiai įvykdė teismo nutartį, kurią priėmė vykdyti antstolė, antstolė turės įvertinti kitu vykdymo proceso procedūriniu dokumentu. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nustatęs kliūtis vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. patikrinama: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio, ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai, ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas, jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas, ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esantį vykdomąjį dokumentą (teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pagal šiuos CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, sutinka su antstole ir pirmosios instancijos teismu, jog šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių antstolei priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui (neturint duomenų, jog šis yra panaikintas ar buvo sustabdytas galiojimas), todėl antstolė neturėjo pagrindo atsisakyti pradėti vykdymo veiksmus. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatvęs, kad antstolė skundžiamu patvarkymu pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdama CPK nustatytos vykdymo proceso tvarkos, priėmė vykdyti Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2644-897/2017, nes nenustatė, jog egzistuoja akivaizdžios kliūtys vykdomąjį dokumentą priimti. Todėl apelianto skunde nurodyti argumentai, jog antstolė 2017 m. liepos 28 d. patvarkymu neteisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ar atliko kitus vykdymo veiksmus (išsiuntė tą pačią dieną skolininkui pranešimą (patvarkymą) dėl nutarties vykdymo) yra nepagrįsti, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 631 straipsnio 6 dalis).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.