- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- e2S-732-357/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01752-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Suinteresuotas asmuo
- N. S., R. S.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ prašymą suinteresuotiems asmenims N. S. (skolininkei), R. S., antstolei V. Š. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bendras finansavimas“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise esantį skolininkės N. S. ir skolininkės sutuoktinio R. S. turtą, lygiomis dalimis, t. y. nustatyti, kad ½ gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų priklauso skolininkei, kurias jos sutuoktinis gauna ar gaus ateityje, taip pat buto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, gyvenamojo namo, tvarto, ūkinio pastato, garažo, pirties, šulinio, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomojo rašto Nr. e2-4591-251/2019 pagrindu antstolė V. Š. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Bendras finansavimas“ naudai. Vykdant nurodytą vykdomąją bylą, turto arešto aktais 2020 m. birželio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. liepos 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas skolininkės ir skolininkės sutuoktiniui R. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas. Skolininkė per nustatytą terminą nepateikė antstolei notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, todėl antstolė pareiškėjui pateikė siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkės turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo N. S. 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Nurodė, jog ji kreipėsi į išieškotoją atstovaujantį advokatą ir pasiūlė sudaryti taikos sutartį, tačiau iš išieškotojo atsakymas negautas, kadangi atstovas advokatas V. Z. atostogauja iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. Taip pat nurodė, jog pateikė prašymą antstolei V. Š. nesiūlyti turto dalies padalinimo. Pažymėjo, jog yra dirbanti pagal neterminuotą sutartį ir savo įsiskolinimą padegs pati.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi prašymą tenkino, nustatė, kad skolininkės N. S. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra: ½ dalis jos sutuoktinio R. S. gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų, kurias jos sutuoktinis gauna ar gaus ateityje; taip pat ½ dalis santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad CPK 595 straipsnis numato taikos sutarties sudarymo galimybes vykdymo procese ir numato atskirą jos tvirtinimo tvarką, netenkino skolininkės prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys yra susituokę ir jų turtas nėra padalintas, nėra duomenų apie tai, kad suinteresuoti asmenys N. S. ir R. S. būtų sudarę vedybų sutartį. Sprendė, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija liko nepaneigta, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Spręsdamas dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo būdo teismas pažymėjo, kad CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo N. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas neatsižvelgė į skolininkės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi vykdymo metu yra galimybė sudaryti taikos sutartį. Teismas turėjo įvertinti skolininkės aktyvius veiksmus dėl taikos sudarymo galimybės, įvertinti, jog skolininkė yra dirbanti pagal neterminuotą darbo sutartį ir savo įsiskolinimą padegs pati. Tikėtina, jog išieškotojas ir skolininkė gera valia būtų susitarę dėl bendros mokėtinos sumos ir jos sumokėjimo terminų.
5.2. Šalims sudarius taikos sutartį dėl įsiskolinimo dengimo, netikslinga būtų nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, imtis išieškojimo iš skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kadangi skolininkė yra linkusi susitarti dėl abiem šalims priimtinos taikos, įsipareigojant padengti įsiskolinimą dalimis. Tokiu atveju būtų užtikrinti kreditoriaus interesai bei vykdymo proceso veiksmingumas, taip pat, nebūtų pernelyg suvaržytos skolininkės ir jos sutuoktino turtinės teisės.
Atsiliepimas
6. Antstolė V. Š. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti skolininkės atskirąjį skundą. Nurodė, kad teismas nutartimi tik nustatė sutuoktiniams priklausančio turto dalis, tačiau ši nutartis neužkerta kelio siekti sudalyti taikos sutartį, padengti įsiskolinimą ir pan. Tik tuo atveju, jei skola nebus padengta, nebus sudaryta taikos sutartis, bus sprendžiamas klausimas dėl jau nustatytos turto dalies realizavimo vykdymo procese.
7. Išieškotoja UAB „Bendras finansavimas“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti skolininkės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Tai, kad skolininkų turtas yra padalintas, neužkerta kelio siekti sudaryti taikos sutarties, kaip pažymėjo ir teismas savo nutartyje.
7.2. Patvirtina, kad su N. K. veda derybas dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau jos pasiūlytas 200 Eur mokėjimas/mėn. proporcingai lyginant su skolos kreditoriui dydžiu kol kas išieškotojos netenkina, nes skola tokiu atveju bus grąžinama per ilgą laiką. N. K. yra apie tai informuota, ir laukia iš jos geresnio pasiūlymo. Turto padalinimas neužkerta kelio tartis ir siekti sudaryti taikos sutartį, todėl šiuo pagrindu naikinti teismo priimtos nutarties nėra. Atvirkščiai, turto padalinimas reikš, kad ir sutuoktinis R. S. savo pajamomis prisidės prie spartesnio skolos grąžinimo, kas labiau atitiks tiek kreditoriaus, tiek skolintojų, tiek pačių skolininkų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Teisme 2020 m. spalio 6 d. gautas ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ ir atsakovės N. K. prašymas dėl 2020 m. rugsėjo 26 d. taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos Nr. e2-4591-251/2019 nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutartis nėra pasirašyta atsakovės N. K., nėra nurodyta, kad N. K. atsisako atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei faktą, jog šio skundo išnagrinėjimas neužkerta kelio šalims sudaryti taikos sutartį, taikos sutartis perduodama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams civilinėje byloje Nr. e2-4591-251/2019.
10. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van deHurk v. theNetherlands, judgementof 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau papildomai pasisako dėl kai kurių atskirojo skundo argumentų.
11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Antstolė V. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo išieškojimą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4591-251/2019 dėl 5828,57 Eur negrąžintos paskolos, 4282,83 Eur palūkanų, 703,56 Eur tarpininkavimo mokesčio, 21,95 Eur mokėjimo palūkanų, 46,98 Eur delspinigių, 18 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (10 883,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 433,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės N. S. išieškotojos UAB „Bendras finansavimas“ naudai. Nustatyta, kad skolininkė 1996 m. spalio 19 d. susituokė su R. S.. Skolininkei N. S. nuo 2003 m. rugpjūčio 14 d. priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2011 m. vasario 3 d. priklauso žemės sklypas, su priklausiniais: gyvenamasis namas, tvartas, ūkinis pastatas, garažas, pirtis, šulinys, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Skolininkei N. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. mokėjo nedarbo socialinio draudimo išmoką, nuo 2020 m. liepos 14 d. skolininkė dirba (duomenys neskelbtini). Skolininkė transporto priemonių neturi. Skolininkės sutuoktinis R. S. dirba (duomenys neskelbtini).
12. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė nagrinėjamai bylai aktualų įstatyminį reglamentavimą (CPK 666 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.112 straipsnis, 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyto įstatyminio reglamentavimo taikymo, apeliacinės instancijos teismas jo pakartotinai nebenurodo, pritardamas pirmosios instancijos teismui. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, ji savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad teismas turėjo atsižvelgti į jos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi vykdymo metu yra galimybė sudaryti taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto padalinimas ir taikos sutarties sudarymas yra skirtingi, vienas kitam neprieštaraujantys procesiniai veiksmai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad skolininkų turtas yra padalintas, neužkerta kelio siekti sudaryti taikos sutarties.
13. Pažymėtina, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
14. Teismo sprendimų (tuo pačiu ir nuosprendžių) vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
15. Byloje nustatyta, kad antstolė 2020 m. birželio 19 d. pranešimu, kartu pridėtu turto areštu, pasiūlė skolininkei bei jos sutuoktiniui per 20 d. nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Kadangi per įstatyme numatytą terminą Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos skolininkės su bendraturčiu pasirašytas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu nebuvo pateiktas, antstolė 2020 m. liepos 15 d. pagrįstai pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo. Byloje dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas UAB „Bendras finansavimas“.
16. Nors vykdymo procese būtina atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus, nes CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, tačiau vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, nes teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
17. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad skolininkės interesai nėra pažeidžiami, išieškotoja pagrįstai realizavo savo teisę kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Iš bylos duomenų matyti, kad išieškotojai kol kas nepavyko taikiai susitarti su skolininke dėl taikos sutarties sudarymo, nes jos pasiūlytas 200 Eur mokėjimas/mėn. proporcingai lyginant su skolos kreditoriui dydžiu kol kas išieškotojos netenkina, nes skola tokiu atveju bus grąžinama per ilgą laiką. Kaip jau nurodė pirmosios instancijos teismas, turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybė nustatymas neužkerta kelio šalims sudaryti taikos sutartį, kadangi skolininkė turi teisę pateikti antstolei taikos sutartį CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta skolininkės ir jos sutuoktinio interesų pažeidimų.
18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.