- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-1094-153/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00070-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Atsakovas
- D. Z., G. L.
- Ieškovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- UAB „General Financing“, Kauno miesto 7-o notarų biuro
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutarties dėl nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atsakovėms G. L., D. Z. ir tretiesiems asmenims UAB „General Financing“ ir Kauno miesto 7-o notarų biuro notarei J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo ir atsakovės G. L. priešieškinį ieškovui A. L., atsakovei D. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011-11-18 nutartimi atsakovės G. L. priešieškinio reikalavimo dėl 2010-06-21 pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarties Nr. 7KV-2161 (toliau-Sutartis), sudarytos tarp ieškovo A. L. ir D. Z., įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės D. Z. vardu registruotą turtą: (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo turtas), uždraudžiant juos mainyti, parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims iki bus išnagrinėta ši byla (3t., b.l.57-58).
Šalies argumentai
Atsakovė D. Z. pateikė prašymą nuostolių dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimui užtikrinti įpareigoti atsakovę G. L. įmokėti į Kauno rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 20 000 Lt (4t., b.l. 21-23). Prašymą grindė tuo, kad dėl G. L. ginčijant Sutartį, ji negali pagal minėtą Sutartį įsigyto nekilnojamojo turto rekonstruoti ir pritaikyti savo šeimos gyvenimui. Dėl pritaikyto arešto atsakovė negali parduoti ir išsikraustyti iš savo būsto, esančio (duomenys neskelbtini) kurį ketino parduoti, tikėdamasi gyventi naujame būste. Dėl minėtos priežasties negali vykdyti 2011-03-28 d. Avansine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų parduoti nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir iš jo išsikraustyti, už kurios nevykdymą yra numatyta 20 000 Lt bauda. Atsakovė nurodė, kad ji su trimis mažamečiais vaikais liktų be gyvenamosios vietos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2012-02-23 nutartimi atsakovės D. Z. prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktikoje susiformavusias CPK 146 str. normos aiškinimo taisykles, ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių atlyginimą tik tuomet, jei teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba nuostolių jau atsirado ir kad dėl kokių nors aplinkybių ar ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas arba pasidarys neįmanomas (pavyzdžiui, nuostoliai dideli ir ieškovas gali vengti atlyginti juos, slėpti turimą turtą ir pan.). Taikant nuostolių atlyginimo institutą turi būti abiejų sąlygų visuma. Teismas nustatė, kad pagal 2011-03-28 avansinės sutarties 3 p., jei pirkimo-pardavimo sutartį atsisakytų pasirašyti pardavėjai, jie turėtų sumokėti 20 000 Lt netesybas. Avansinėje sutartyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2011-12-01, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų dėl tolesnės minėto sandorio sudarymo (nesudarymo) eigos. Teismo nuomone, atsakovės sudaryta avansinė sutartis yra preliminari nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuri turi būti įregistruota viešame registre. Kadangi duomenų, jog minėta sutartis būtų buvusi įregistruota viešame registre, byloje nėra, todėl tokios preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis – atsakovę G. L.. Atsakovė D. Z. nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė G. L. nėra pajėgi atlyginti atsakovės galimai patirtų nuostolių arba kad dėl G. L. veiksmų G. Z. galimai patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas arba pasidarys neįmanomas. Teismas sprendė, kad nėra privalomųjų sąlygų taikyti nuostolių atlyginimo institutui.
Atskiruoju skundu atsakovė D. Z. prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-02-23 nutartį ir perduoti atsakovės prašymą dėl nuostolių galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodė tokius motyvus:
1) užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Skirdamas CPK 147 str. 1 d. nurodytas priemones teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Galimų nuostolių atsiradimą patvirtinantys įrodymai teismui buvo pateikti;
2) teismas neatsižvelgė į tai, kad atleido atsakovę G. L. nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovo A. L. atstovė advokatė K. Gontienė prašė tenkinti atsakovės atskirąjį skundą ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012-02-23 nutartį panaikinti bei perduoti būsimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovo atstovė pritarė apeliantės argumentams.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės G. L. atstovė advokatė D. Višinskienė prašė atmesti atskirąjį skundą ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012-02-23 nutartį palikti galioti. Atsikirsdama į skundo argumentus atsakovės atstovė nurodė, kad apeliantės argumentas, jog reali grėsmė nuostoliams atsirasti remiantis vien tik ta aplinkybe, kad atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už priešieškinį (ieškinį) mokėjimo, yra nepagrįstas ir mažareikšmis. Atsakovė turi pastovų darbą Kauno klinikų ligoninėje, gauna pastovias pajamas, todėl gali prireikus atlyginti apeliantei susidariusius nuostolius. Atsakovė sumokėjo 8 470 Lt už ekspertizę, tai rodo, kad jos turtinė padėtis nėra bloga ir negali sukelti apeliantei neigiamų padarinių.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Šios normos paskirtis, plačiąja prasme, yra užtikrinti atsakovo galimybę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Atsakovas turi teisę į nuostolių atlyginimo užtikrinimą tik įrodęs, jog tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių, kuriuos jis gali patirti, egzistuoja priežastinis ryšys, t.y. kad nuostoliai, kuriuos jis gali patirti, yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad prašyme dėl nuostolių atlyginimo atsakovė D. Z. nurodė, kad G. L. ginčijant sutartį, kuria atsakovė įsigijo ginčo turtą, ir dėl pritaikyto arešto negali ginčo turto rekonstruoti ir pritaikyti savo šeimos gyvenimui, todėl negali išsikelti iš būsto, esančio Kaune, Atramos g. 39, kurį atsakovė 2011-03-28 Avanso sutartimi (c.b. Nr. 2-2387-358/2011 dalis b.l. 37) sutarė perleisti A. D. ir minėto būsto pirkimo-pardavimo dokumentus sutvarkyti iki 2011-12-01. Pirmosios instancijos teismo 2011-11-18 nutartimi taikytomis laikinosiomis priemonėmis atsakovei yra apribotas disponavimas ginčo turtu, kartu išvardinti veiksmai, kuriuos yra draudžiama su areštuotais daiktais atlikti: draudžiama ginčo nekilnojamuosius daiktus mainyti, parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims iki bus išnagrinėta byla. Disponavimas turtu suprantamas kaip galėjimas nustatyti daiktui teisinį likimą arba galimybė dėl jo sudaryti įvairius atlygintinus sandorius. Pastato rekonstravimas pritaikant jį gyventi iš esmės yra sietinas su galimybe daryti daiktui fizinį poveikį, t.y. su daikto valdymu ir daikto naudojimu. Taikytu areštu nėra draudžiama atsakovei valdyti ginčo turtą ar juo naudotis, tame tarpe rekonstruoti ginčo pastatus sudarant sąlygas juose gyventi. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad laikinosiomis priemonėmis nustatyti draudimai negali būti priežastimi atsakovės nurodytiems nuostoliams atsirasti. Atsakovei neįrodžius priežastinio ryšio tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių, kuriuos ji gali patirti, egzistavimo, nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovės G. L. atžvilgiu CPK 146 str. nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemones. Nustačius, jog nėra teisinio pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, atskirojo skundo argumentai dėl atsakovės G. L. turtinės padėties nėra reikšmingi teisingam klausimo sprendimui.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai netenkino atsakovės D. Z. prašymo dėl nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo, naikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės D. Z. atskirojo skundo netenkinti, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.