- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-568-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00070-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- G. L., D. Z.
- Ieškovas
- A. L.
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-2284-918/2013 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei G. L. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovės G. L. priešieškinį ieškovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, priešieškinį ieškovui A. L. ir atsakovei D. Z. dėl sandorio nuginčijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „MCB Finance“, Swedbank, akcinė bendrovė, Bigbank, AS filialas, Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 30 d. nutartimi (b.l. 109–110, t. V) paskyrė atsakovei G. L. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 300 Lt baudą valstybės naudai, taip pat 100 Lt baudą A. L. naudai bei 100 Lt baudą D. Z. naudai. Atsakovei pateikus prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo (b.l. 134–138, t. V), 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (b.l. 144–145, t. V) teismas pakeitė 2013 m. liepos 30 d. nutartimi atsakovei G. L. paskirtą 500 Lt baudą, paskyrė atsakovei G. L. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis valstybėsnaudai 200 Lt baudą, 50 Lt baudą A. L. bei 50 Lt baudą D. Z. naudai. Atsakovė G. L. pateikė teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo (b.l. 179–183, t. V), kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi jai paskirtą 300 Lt baudą. Atsakovė nurodė, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jai paskirta nepagrįstai, kad ji, pateikdama patikslintą priešieškinį, nepažeidė CPK reikalavimų, o bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl ieškovo ir atsakovės D. Z. veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi (b.l. 159–160, t. VI) atmetė atsakovės G. L. prašymą panaikinti jai 2013 m. rugpjūčio 14 d. teismo nutartimi paskirtą 300 Lt baudą. Nurodė, kad atsakovės 2013 m. rugpjūčio 30 d. prašymas panaikinti 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi paskirtą 300 Lt baudą yra analogiškas 2013 m. rugpjūčio 9 d. prašymui panaikinti 2013 m. liepos 30 d. nutartimi paskirtą 500 Lt baudą, kadangi tiek prašymų turinys, tiek dėstomos aplinkybės yra identiškos, jokių papildomų reikšmingų aplinkybių jame nėra nurodyta. Teismas dėl visų atsakovės nurodytų aplinkybių pasisakė 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje ir, įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, jai paskirtą baudą sumažino 200 Lt. Teismas sprendė, kad pagrindo panaikinti paskirtą baudą nėra, kadangi atsakovės tęstinis procesinis elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas jai suteiktomis procesinėmis teisėmis vilkinant bylos nagrinėjimą ir pažeidžiant pareigą veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismas, nurodęs, kad jis dėl visų prašyme nurodytų aplinkybių jau pasisakė 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, pakartotinai šių aplinkybių nutartyje neanalizavo. Teismas atsakovei papildomai išaiškino, kad dalis baudos ieškovui A. L. ir atsakovei D. Z. paskirta remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, kuria teismui suteikta teisė iki 50 procentų paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesu paskirti kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui. Teismas baudos dalį skyrė kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, nes jie dėl atsakovės veiksmų vilkinant bylą negali efektyviai apginti savo pažeistų teisių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai
Atsakovė G. L. atskiruoju skundu (b.l. 168–173, t. VI) prašopanaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsakovei paskirtą 300 Lt baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovės veiksmai naudojantis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis pareiškiant patikslintą priešieškinį vienareikšmiškai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė piktnaudžiauja procesu.Apeliantei įstatymai suteikia teisę patikslintą priešieškinį pareikšti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas 2013 m. gegužės 8 d. atsisakė priimti patikslintą priešieškinį, tačiau teismas jį turėjo priimti net ir matydamas, kad jis pareikštas su trūkumais, kadangi tam yra skirtas trūkumų šalinimo institutas. Patikslintas priešieškinis pateiktas ne 2013 m. liepos 30 d. teismo posėdžio metu, o 2013 m. liepos 15 d., todėl pats teismas savo veiksmais užkirto kelią patikslintą priešieškinį pateikti laiku. Be to, teismas 2013 m. liepos 30 d. vykusį teismo posėdį atidėjo ne tik dėl gauto patikslinto priešieškinio, bet ir ieškovo A. L. bei atsakovės D. Z. atstovių pateiktų prašymų. Taip pat teismas 2013 m. spalio 22 d. sprendime nurodė, kad 2013 m. liepos 30 d. vykusio teismo posėdžio atidėjimo priežastis buvo ta, jog ekspertas tik posėdžio išvakarėse pateikė išplėstines sąmatas, tokiu elgesiu nesudarydamas šalims galimybės susipažinti ir išanalizuoti gautus dokumentus.Teismas nevertino aplinkybių, kurios lėmė ilgą civilinės bylos nagrinėjimą, t. y. kad byloje buvo paskirtas terminas sutuoktiniams susitaikyti, ekspertizė. Bylos nagrinėjimas dėl šių aplinkybių buvo sustabdytas net 13 mėnesių, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino. Aplinkybė, kad atsakovė pasinaudojo savo procesine teise ir prašė termino susitaikymui, negalėjo būti vertinama kaip proceso vilkinimas.Teismas, skirdamas baudą apeliantei už piktnaudžiavimą procesu, kurios dalis paskirta ieškovo A. L. naudai, nevertino paties ieškovo A. L. veiksmų nagrinėjant bylą. Bylos duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ir dėl begalės A. L. bei atsakovės D. Z. veiksmų teikiant atskiruosius skundus ir jų nagrinėjimo Kauno apygardos teisme, pareikštų nušalinimų bylą nagrinėjantiems teisėjams, kurie nei vienas nebuvo patenkintas, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Ieškovo elgesys rodo, jog jis nėra suinteresuotas kuo greičiau ir ekonomiškiau išnagrinėti bylą, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad jis negalėjo efektyviai ginti savo teisių dėl apeliantės veiksmų.Keičiantis bylą nagrinėjančio teismo sudėčiai remiantis CPK 16 straipsnio 2 dalimi bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o po to byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios. Pasikeitus teismo sudėčiai byla nebuvo nagrinėjama iš pradžių, joje nebuvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, dėl ko apeliantei nepagrįstai buvo paskirta bauda.Ieškovas 2013 m. gegužės 3 d. nurodė teismui, jog jis neturi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau 2013 m. liepos 30 d. buvo pateiktas pranešimas iš UAB „MCB Finance“, kuriame pateikti duomenys apie ieškovo turimus kreditorinius įsipareigojimus. Todėl pats ieškovas piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, o prisiekęs meluoja ir tokiu būdu klaidina teismą.Teismo paskirta bauda yra labai griežta, kadangi atsakovės pajamos yra apie 1 500 Lt, teismas 2013 m. liepos 30 d. nutartimi dar įpareigojo atsakovę sumokėti 363 Lt dydžio avansą už ekspertizės akto tikslinimą, atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų, išlaikė nekilnojamąjį turtą, kurį siekė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.Teismas nutartyje nenurodė, dėl kokių priežasčių 20 procentų baudos skiriama ieškovui A. L. ir atsakovei D. Z..
Atsiliepimas
Ieškovas A. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 5–6, t. VII) prašo atskirąjį skundą atmesti ir 2013 m. spalio 23 d. teismo nutartį palikti galioti. Nurodė, kad teismas pagrįstai pripažino, jog apeliantė piktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, kadangi dėl apeliantės veiksmų bylos nagrinėjimas užsitęsė net 4 metus, tokiu būdu užkertant kelią ieškovui kurti naują šeimą, turėti normalius, pilnaverčius santykius ir jo vaikams augti teisėtoje šeimoje. Dėl apeliantės veiksmų ar neveikimo buvo atidėta begalė teismo posėdžių, o jos patikslinto priešieškinio pateikimas bylai esant beveik išnagrinėtai, rodo jos piktnaudžiavimą procesu ir nenorą užtikrinti greitą civilinės bylos išnagrinėjimą. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovo pareikšti nušalinimai teisėjams nebuvo patenkinti. Apeliantei paskirta 300 Lt dydžio bauda yra minimali, kadangi įstatymas numato galimybę paskirti baudą iki 20 000 Lt.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja tik atskirojo skundo ribose.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti apeliantės prašymą panaikinti jai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirtą baudą, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti atsakovės prašymą panaikinti jai paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teisme 2010 m. sausio 11 d. buvo gautas ieškovo A. L. ieškinys atsakovei G. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės (b.l. 1–3, t. I), kuris buvo priimtas 2010 m. vasario 22 d. pašalinus teismo nurodytus ieškinio trūkumus. 2011 m. balandžio 21 d. teisme gautas atsakovės priešieškinis dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktino kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo (b.l. 78–82, t. I). 2013 m. gegužės 8 d. įvykusio teismo posėdžio metu atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį pareikšdama jame reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, tačiau teismas atsisakė priimti patikslintą priešieškinį nurodydamas, kad nėra sumokėtas žyminis mokestis, nors posėdžio metu atsakovės atstovė prašė atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau nepateikė atsakovės sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Be to, teismas išaiškino atsakovei, kad į bylą pateikus jos turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus, klausimas dėl priešieškinio prijungimo galės būti svarstomas pakartotinai (b.l. 19–26, t. V). Teismas atidėjo posėdį nurodęs, kad į bylą reikia gauti papildomus dokumentus ir teismo posėdį paskyrė 2013 m. liepos 30 d. 2013 m. liepos 15 d. teisme gautas atsakovės G. L. patikslintas priešieškinis (b.l. 66–76, t. V), kurio priėmimo klausimas buvo išspręstas 2013 m. liepos 30 d. vykusio teismo posėdžio metu ir kuris buvo priimtas. Teismo posėdis buvo atidėtas, kadangi į bylą buvo įtraukti kreditoriai, posėdžio metu gauti didelės apimties dokumentai, su kuriais susipažinti proceso dalyviams reikia laiko. 2013 m. liepos 30 d. nutartimi (b.l. 109–110, t. V) teismas paskyrė atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 500 Lt baudą, iš kurių 300 Lt paskyrė valstybės naudai, o po 100 Lt ieškovo A. L. ir atsakovės D. Z. naudai. Teismas atsakovės G. L. procesinį elgesį, t. y. patikslintų priešieškinių pateikimą likus itin nedaug laiko iki teismo posėdžių, nors tarp posėdžių susidaręs 2,5 mėnesių tarpas, atsiradusių kreditorių neinformavimą apie ketinimą spręsti kreditorių įsipareigojimų padalijimo klausimą, teismas vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismasnurodė, kad atsakovė, nepateisinamai ilgai delsdama pateikti procesinius dokumentus ir patikslinti reiškiamusreikalavimus, privalo prisiimti dėl tokio elgesio galinčias kilti teisinespasekmes. Teismas sprendė, kad atsakovė nevykdo pareigos veikti siekdama, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (b.l. 144–146, t. V) teismas, iš dalies patenkinęs atsakovės prašymą, sumažino atsakovei paskirtą baudą iki 300 Lt, oš kurių 200 Lt paskyrė valstybės naudai, o po 50 Lt ieškovui A. L. ir atsakovei D. Z.. Atsakovei paprašius panaikinti minėta nutartimi paskirtą baudą, teismas skundžiama nutartimi jos prašymo netenkino.
Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005;2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010;2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d.; CPK 7 str. 2 d.), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar asmuo elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Taigi, visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.).CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, šių teisės normų turinio analizė suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą.
Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai apeliantės elgesį vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ji savo teisę pareikšti patikslintą priešieškinį byloje įgyvendino nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Remiantis CPK 377 straipsniu nagrinėjant šeimos bylas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas - pareikšti priešieškinį. Sutiktina, kad apeliantė patikslintą priešieškinį pateikė nepažeisdama pirmiau nurodytos CPK nuostatos reikalavimų, tačiau pažymėtina, kad teismas netinkamu laikė ne paties patikslinto priešieškinio pateikimą, bet tai, kaip apeliantė šią savo teisę realizavo. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad apeliantėsveiksmai naudojantis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis pareiškiant patikslintą priešieškinį vienareikšmiškai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, teismas ne patikslinto priešieškinio pateikimą, bet jo pateikimo aplinkybe įvertino kaip apeliantės nesąžiningą elgesį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė, pateikdama patikslintą priešieškinį likus iki teismo posėdžio itin nedaug laiko (15 dienų), kai tarp teismo posėdžių buvo net didesnis nei 2 mėnesių laiko tarpas, tokiu būdu apsunkindama galimybę priešieškinio priėmimo klausimą išspręsti iki paskirto teismo posėdžio ar iki teismo posėdžio sulaukti byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimų į pareikštą patikslintą priešieškinį, nepateisinamai vilkino bylos nagrinėjimą, elgėsi nesąžiningai, savo teises įgyvendino pažeisdama CPK reikalavimus ir netinkamai, nesiekė greito ir teisingo civilinės bylos išnagrinėjimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantę nagrinėjant civilinę bylą atstovavo advokatė, turinti teisinį išsilavinimą, ir preziumuojama, kuriai yra žinomi teisės aktų reikalavimai dėl sąžiningo ir tinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis, todėl apeliantės elgesys nepateisinamai ilgai vilkinant patikslinto priešieškinio pateikimą teismui negali būti pateisinamas. Pažymėtina, jog civilinė byla teismenagrinėjama nuo 2010 m. vasario mėnesio, todėl patikslinto priešieškinio pateikimas nesilaikant sąžiningo ir protingo asmens elgesio standartų, neužtikrina greito ir teisingo civilinės bylos išnagrinėjimo. Negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog paties teismo veiksmai lėmė tokį patikslinto priešieškinio pavėluotą pateikimą. Aplinkybė, jos teismas 2013 m. gegužės 8 d. įvykusio teismo posėdžio metu atsisakė priimti pateiktą patikslintą priešieškinį, negali būti laikoma pagrindu apeliantei savo teisėmis naudotis nesąžiningai. Pažymėtina, kad teismas, atsisakęs priimti patikslintą priešieškinį, nurodė, kokius dokumentus apeliantė turi pateikti, kad būtų galimą spręsti jos pareikšto prašymo atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrįstumo, o kartu ir patikslinto priešieškinio priėmimo klausimą, tačiau apeliantė patikslintą priešieškinį teismui pateikė tik 2013 m. liepos 15 d. ir be teismo nurodytų dokumentų, reikšmingų sprendžiant apeliantės atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir tuo pačiu patikslinto priešieškinio priėmimo klausimus. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog teismas 2013 m. liepos 30 d. įvykusį teismo posėdį atidėjo ne tik dėl gauto patikslinto priešieškinio, bet ir dėl ieškovo A. L. bei atsakovės D. Z. atstovių pateiktų prašymų, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas nepagrįstai apeliantės elgesį vertino kaip piktnaudžiavimą jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teismo posėdžio atidėjimo viena iš priežasčių buvo būtent patikslinto priešieškinio pateikimas, kuriuo į bylą buvo įtraukti dalyvauti tretieji asmenys, dėl ko teismas, siekiant įgyvendinti šių asmenų teisę į teisingą civilinės bylos nagrinėjimą, apie teisę žinoti apie vykstantį procesą, turėjo atidėti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad teismas piktnaudžiavimu procesu laikė ne tik patikslinto priešieškinio pateikimą nepateisinamai ilgai delsiant jį pateikti, bet ir apeliantės veiksmus neinformuojant patikslintame priešieškinyje nurodytų kreditorių apie nagrinėjamą civilinę bylą, kai tokią apeliantės pareigą numato CPK 382 straipsnio 5 punktas. Be to, pažymėtina, kad teismas apeliantės elgesį vertino viso bylos nagrinėjimo proceso metu, ne tik sprendžiant klausimą dėl 2013 m. liepos 30 d. įvykusio teismo posėdžio atidėjimo.
Atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog teismas, skirdamas baudą, neįvertino kitų aplinkybių, lėmusių itin ilgą civilinės bylos nagrinėjimą, ir ieškovo A. L. bei atsakovės D. Z. procesinio elgesio, laikytini nepagrįstais, kadangi teismas, skirdamas baudą už piktnaudžiavimą procesu vertino tik apeliantėsprocesinį elgesį pateikiant patikslintą priešieškinį visos bylos proceso eigos kontekste. Apeliantės nurodyti argumentai dėl civilinė bylos sustabdymo nustačius terminą sutuoktiniams susitaikyti ar paskyrus byloje ekspertizę, negali būti laikomi paneigiančiais apeliantės procesinių veiksmų neteisėtumą ar suteikiančiais apeliantei teisę savo procesines teises įgyvendinti nepaisant CPK nuostatų dėl greito civilinės bylos išnagrinėjimo. Pažymėtina, kad, remiantis bylos duomenimis, apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl ieškovo pareikštų nušalinimų bylą nagrinėjantiems teisėjams nepasitvirtino, o be to, kaip jau buvo nurodyta, skiriant baudą apeliantei už piktnaudžiavimą procesu teismas neturėjo pareigos vertinti kitų byloje dalyvaujančių asmenų elgesio.
Nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas, skirdamas baudą, nenurodė, kodėl 20 procentų paskirtos baudos yra skiriama ieškovo A. L. ir atsakovės D. Z. naudai, kadangi teismas tiek skundžiamoje nutartyje, tiek ir nutartyje, kuria buvo paskirta sumažinta bauda, nurodė, kad tokią teisę teismui suteikia CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismas tokį savo sprendimą argumentavo aplinkybe, kad dėl apeliantės veiksmų siekiant vilkinti bylą kiti byloje dalyvaujantys asmenys negali efektyviai apginti savo pažeistų teisių.
Atskirojo skundo argumentai dėl paskirtos baudos dydžio laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip teisingai nurodė atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas, apeliantei paskirta bauda, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, jau buvo sumažinta, o be to, paskirta bauda yra minimali, kadangi CPK 95 straipsnyje numatyta galimybė skirti baudą net iki 20 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo manymu, paskirtą baudą dar sumažinus, ji parastų savo prasmę, liktų neįgyvendintas ja siekiamas tikslas - drausminti proceso dalyvius, o kartu ir siekis skatinti proceso dalyvius užtikrinti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų laikymąsi. Pripažintina, kad apeliantė, piktnaudžiaudama jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, turi prisiimti ir galimą tokių savo veiksmų neigiamą riziką.
Atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo civilinės bylos proceso ir netinkamo bylos nagrinėjimo paskyrus bylą nagrinėti kitam teisėjui, nėra susiję su nagrinėjamu klausimu dėl apeliantei paskirtos baudos panaikinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiai nepasisako. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kadangi pripažinus, kad teismas pagrįstai apeliantės veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nepanaikino jai paskirtos baudos, jie neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė tinkamai įvertinęs apeliantės procesinį elgesį, pagrįstai nepanaikino jai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirtos baudos, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, dėl ko skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.