Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos (apeliantės) E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. V. ir J. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu: atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą procesinį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16893-55/2010 paduoti ir prašymą dėl proceso atnaujinimo priimti; CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16893-55/2010 pagal pareiškėjų E. V. ir J. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; atnaujinus procesą, išspręsti bendro pareiškėjų nekilnojamojo turto padalijimo klausimą, pripažįstant nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir garažą), asmenine pareiškėjos nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-16893-55/2010 dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu įsiteisėjo 2010-10-05. Pareiškėja dėl proceso atnaujinimo nurodytoje civilinėje byloje kreipėsi praėjus daugiau kaip septyniems metams, t.y. pasibaigus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam naikinamajam penkerių metų terminui, dėl ko sprendė, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Kartu teismas pažymėjo, kad vadovaujanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tam tikrais išimtiniais atvejai, kai susidaro išimtinė teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-515/2007). Šiuo atveju teismas nepripažino esant išimtinę teisinę situaciją.Iš pateiktų duomenų teismas nustatė, jog 2005-01-10 Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo išieškotojo K. K. prašymą dėl skolininko J. V. turto bendro su kitais asmenimis dalies nustatymo, kuriuo išieškotojo prašymą tenkino ir nustatė skolininko J. V. turto dalį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, o vėliau padovanota pareiškėjai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija, kuomet pareiškėjai skolininko turto dalių nustatymą nepagrįstai prilygino bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimui (t.y., priskyrimui kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise) ir dėl to santuokos nutraukimo byloje nenurodė bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto, nesprendė klausimo dėl jo padalijimo nutraukiant santuoką, negali būti vertinama kaip susidariusi išskirtinė teisinė situacija, kuriai esant, būtų pagrindas atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011, išaiškinęs, jog susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo, tačiau šia teise galima pasinaudoti tik nesuėjus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam penkerių metų naikinamajam terminui. Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y., tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti ir esant suėjusiam CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam penkerių metų naikinamajam proceso atnaujinimo terminui, sutuoktiniai turi teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl turto atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį ir prašymą tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:Teismas tinkamai neįvertino susidariusios situacijos išskirtinumo. Nutraukdami santuoką, sutuoktiniai sprendė ne tik turto dalijimo, bet ir įsiskolinimų vienas kitam, vaikams, artimiesiems giminaičiams, išlaikymo skolų ir tolimesnio vaikų išlaikymo klausimus. Todėl santuokos metu nepadalinto bendro turto klausimas turėtų būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje.Teismas nepagrįstai nematė poreikio ginti sąžiningos pareiškėjos ir jos išlaikomo neįgalaus sūnaus teisių ir teisėtų interesų.Teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei išaiškinimais proceso atnaujinimo bylose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju - jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu – teismui padarius aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimtam sprendimui, dėl ko proceso atnaujinimui naikinamasis terminas yra vieneri metai.Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-16893-55/2010 priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimas dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu įsiteisėjo 2010-10-05. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja padavė 2015-05-07. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja dėl proceso atnaujinimo kreipėsi praėjus daugiau kaip septyniems metams, t.y. pasibaigus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam naikinamajam terminui.Nors pagal kasacinio teismo praktiką teismams neužkirsta galimybė CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą, tačiau tai darytina tik išimtiniais atvejais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepripažino esant išimtinę teisinę situaciją, lemiančią naikinamojo termino atnaujinimą.Prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškėja iš esmės grindžia tuo, kad santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu byloje, sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimą, pareiškėja dėl nesupratimo prašyme nurodė neteisingai, kad neturi su sutuoktiniu bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto. Pareiškėjos tvirtinimu, teismas, remdamasis teiktas VĮ Registrų centro duomenimis, privalėjo nurodyti pareiškėjams jų klaidą ir reikalauti į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių neįtrauktą dalintiną turtą įtraukti bei dėl jo pasisakyti. To neatlikęs, teismas padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, kurią, pareiškėjos tvirtinimu, būtina ištaisyti. Jos tvirtinimu, apie tai, kad ją ir jos buvusį sutuoktinį sieja bendros nuosavybės teisiniai santykiai sužinojo tik 2018-03-29, kuomet gavo iš antstolio nekilnojamojo turto arešto aktą bei patvarkymą, kuriuo antstolis nurodė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu.Apeliantės tvirtinimu, teismas nepagrįstai nesirėmė naujausia kasacinio teismo praktika, pagal kurią prioritetas sprendžiant buvusių sutuoktinių santuokos metu nepadalinto turto klausimus teikiamas santuokos nutraukimo proceso atnaujinimui, o ne atskiros bylos inicijavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2017). Apeliantės nurodytose kasacinio teismo nutartyse pabrėžta, kad kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 15 punktas). Kita vertus, nurodytose nutartyse nepasisakyta dėl termino atnaujinimo klausimo prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti tuo atveju, kai yra praleistas naikinamasis terminas. Todėl pirmosios instancijos teismui, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą prašymui paduoti, kuomet pareiškėja yra praleidusi naikinamąjį terminą, nurodyta teismo praktika buvo neaktuali, todėl teismas pagrįstai ja nesivadovavo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantė neįrodė, kad yra išimtinė teisinė situacija, lemianti naikinamojo termino atnaujinimą. Sutuoktinių turto nuosavybės teisinio režimo netinkamas interpretavimas santuokos nutraukimo byloje negali būti vertinama kaip susidariusi išskirtinė teisinė situacija, kuriai esant, būtų pagrindas atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, juo labiau, kad naikinamasis terminas praleistas labai ženkliai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijus santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jo teisinis rėžimas pasikeičia iš bendrosios jungtinės nuosavybės į bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.72, 4.73 straipsniai), valdomą, naudojamą ir disponuojamą bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Dėl ko pagrįstai nurodė, kad buvę sutuoktiniai turi teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl turto atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis). Be to, pareiškėjai manant, kad jos ir buvusio sutuoktinio daline nuosavybės teise valdomo turto dalys neturėtų būti lygios, jai neužkertamas kelias reikšti ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo į didesnę turto dalį.Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Įvertinus bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad jie nesudaro pagrindo ginčijamos nutarties pakeitimui ar panaikinimui, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo momento.