Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant atsakovui V.Š., 2013 m. lapkričio 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui V.Š., trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ „Klaipėdos butai“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme nurodoma, kad pagal 2007-03-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, kuriam 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas dalinai.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, pakeitimas (2008-12-23 Nr. T2-426), pakeitimas (2010-05-06 Nr. T2-114), nuostatai (aktuali redakcija) (2010-11-25 Nr.T2-330), pakeitimas (2011-10-27 Nr. T2-345), pakeitimas (2012-03-29 Nr. T2-86), pakeitimas (2012-07-26 Nr. T2-200), pakeitimas (2012-10-23, Nr. T2-251) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pagal Nuostatų reglamentavimą vietinės rinkliavos mokėtojais yra subjektai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje teisėtu pagrindu valdantys nekilnojamąjį turtą, pagal kurio pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį apskaičiuojama vietinė rinkliava. Pareiškėjas reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. grindžia 2008 m. kovo 20 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 234-370 (b.l.10-12). Iš šios nuomos sutarties nustatyta, kad atsakovui terminuotai iki 2008 m. gruodžio 20 d. išnuomojama gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini). Įvardijamu laikotarpiu atsakovas nuomos sutarties pagrindu valdė nekilnojamąjį daiktą, todėl yra pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju ir pareiškėjo reikalavimas dėl 32, 00 Lt vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. yra pagrįstas.

Pareiškėjas teikiamu prašymu prašo priteisti ir vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2011 m. liepos 31 d. bei nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2008-07-21 nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Pagal įrašus viešajame registre nustatyta, kad minėtas nekilnojamojo turto objektas – butas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), 2010 m. rugpjūčio 5 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi 785-370 (b.l.14) išnuomotas atsakovui V. Š., nuomos sutarties terminas nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. liepos 28 d. Sudarius 2012 m. vasario 13 d. nuomos sutartį Nr. 1431-370 aktualus įrašas išregistruotas ir nuo 2012 m. balandžio 23 d. padarytas įrašas apie 2012 m. vasario 13 d. nuomos sutartį. Šis įrašas išregistruotas nuo 2012 m. lapkričio 26 d. sudarius 2012 m. rugsėjo 19 d. sutartį Nr. 1431-370 (b.l.14). Taigi viešojo registro įrašai patvirtina duomenis apie nuomos teisinius santykius laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. liepos 28 d. ir nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjas jokių duomenų, kokiu pagrindu skaičiuojama vietinė rinkliava atsakovui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. nepateikė. Nepagrindus reikalavimo pagrindo teismas konstatuoja, kad reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Iš aukščiau cituojamų duomenų nustatyta, kad atsakovas vietinės rinkliavos mokėtoju laikytinas laikotarpiais: nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. ir iš jo priteistina nesumokėta vietinės rinkliavos suma 62.57 Lt (18.190 kv. m. x 3.44 Lt metinė vietinė rinkliava = 62.57 Lt); ir laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. ir iš jo priteistina nesumokėta vietinės rinkliavos suma 41.68 Lt (metinė vietinė rinkliava tenkanti butui 62.57 : 12 mėn. = 5.21 Lt x 8 mėn. = 41.68 Lt). Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas vietinės rinkliavos įsiskolinimas yra 136.25 Lt (32,00 Lt + 62.57 Lt + 41.68 Lt = 136.25 Lt). Kitoje dalyje pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis nustatyta tvarka dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 136.25 Lt įsiskolinimo suma (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Atsakovas teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo priėmus teismo sprendimą dėl skolos priteisimo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis. Šiuos argumentus grindžia tuo, kad yra neįgalus, jam nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis. Šiuos atsakovo argumentus patvirtina jo teikiami rašytiniai įrodymai.

Teismas, pasisakydamas dėl proceso šalių, tame tarpe ir valstybės finansinės padėties, ne kartą yra konstatavęs, kad sunki finansinė padėtis yra pakankama teisinė prielaida išdėstyti teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimo vykdymą. Įvertinus tai, kad teismų praktika vertinant asmens turtinę padėtį būtų formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), teismui nustačius, kad fizinio asmens finansinė padėtis yra sunki, teismo vertinimu taip pat gali būti taikomos sprendimo įvykdymo išdėstymo nuostatos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, teismo sprendimo, kuriuo priteisiamas įsiskolinimas, įvykdymą išdėsto per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti dalinai.

Iš atsakovo V.Š. pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 136.25 Lt nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Šiuo teismo sprendimu priteistos vietinės rinkliavos įsiskolinimo 136.25 Lt sumokėjimą išdėstyti dalimis per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.