- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-17
- Bylos Nr.
- P-602-55-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01283-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai „Klaipėdos butai“
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-1678-583/2013 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui V. Š., trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Klaipėdos butai“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, KRATC, pareiškėjas) skundu (b. l. 4–8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. Š. 234,23 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Paaiškino, kad pagal 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, kuriam 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota už nekilnojamojo turto objektą – butą, (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). Bendras apmokestinamo vietine rinkliava buto plotas – 18.19 kv. m., rinkliava skaičiuojama už laikotarpius: nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.; nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2011 m. liepos 31 d.; nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Š. atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 21) su pareiškėjo skundo reikalavimais sutiko. Prašė išdėstyti įsiskolinimo mokėjimą dalimis per metus po 19,50 Lt per mėnesį, nes yra neįgalus, nustatytas nuolatinės priežiūros poreikis.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu (b. l. 30-33) pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkino iš dalies: iš atsakovo pareiškėjui priteisė 136,25 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą; kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendimu priteistos vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumokėjimą išdėstė dalimis per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, pakeitimas (2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426), pakeitimas (2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114), nuostatai (aktuali redakcija) (2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330), pakeitimas (2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345), pakeitimas (2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86), pakeitimas (2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200), pakeitimas (2012 m. spalio 23 d., Nr. T2-251). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Išaiškinta ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011).
Pagal Nuostatų reglamentavimą vietinės rinkliavos mokėtojais yra subjektai, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje teisėtu pagrindu valdantys nekilnojamąjį turtą, pagal kurio pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį apskaičiuojama vietinė rinkliava. Pareiškėjas reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. grindė 2008 m. kovo 20 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 234-370 (b. l. 10-12). Iš šios nuomos sutarties teismas nustatė, kad atsakovui terminuotai iki 2008 m. gruodžio 20 d. išnuomojama gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini). Įvardijamu laikotarpiu atsakovas nuomos sutarties pagrindu valdė nekilnojamąjį daiktą, todėl teismo buvo pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju ir pareiškėjo reikalavimas dėl 32,00 Lt vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pripažintas pagrįstu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teikiamu prašymu prašė priteisti ir vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2011 m. liepos 31 d. bei nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. liepos 21 d. nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Pagal įrašus viešajame registre teismas nustatė, kad minėtas nekilnojamojo turto objektas – butas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), 2010 m. rugpjūčio 5 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 785-370 (b. l. 14) išnuomotas atsakovui V. Š., nuomos sutarties terminas nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. liepos 28 d. Sudarius 2012 m. vasario 13 d. nuomos sutartį Nr. 1431-370, aktualus įrašas išregistruotas ir nuo 2012 m. balandžio 23 d. padarytas įrašas apie 2012 m. vasario 13 d. nuomos sutartį. Šis įrašas išregistruotas nuo 2012 m. lapkričio 26 d., sudarius 2012 m. rugsėjo 19 d. sutartį Nr. 1431-370 (b. l. 14). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad viešojo registro įrašai patvirtina duomenis apie nuomos teisinius santykius laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. liepos 28 d. ir nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjas jokių duomenų, kokiu pagrindu skaičiuojama vietinė rinkliava atsakovui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. nepateikė. Nepagrindus reikalavimo pagrindo, teismas konstatavo, kad reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pagal nurodytus duomenis teismas nustatė, kad atsakovas vietinės rinkliavos mokėtoju laikytinas laikotarpiais: nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. ir iš jo priteistina nesumokėta vietinės rinkliavos suma 62.57 Lt (18.190 kv. m. x 3,44 Lt metinė vietinė rinkliava = 62,57 Lt); laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. ir iš jo priteistina nesumokėta vietinės rinkliavos suma 41.68 Lt (metinė vietinė rinkliava tenkanti butui 62.57 : 12 mėn. = 5.21 Lt x 8 mėn. = 41.68 Lt). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistinas vietinės rinkliavos įsiskolinimas yra 136,25 Lt (32,00 Lt + 62,57 Lt + 41,68 Lt = 136,25 Lt). Kitoje dalyje teismas pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Kadangi atsakovas nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teismas sprendė, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 136,25 Lt įsiskolinimo suma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 6.38 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, teismo sprendimo, kuriuo priteisiamas įsiskolinimas, įvykdymą išdėstė per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi konstatavo, jog sunki finansinė padėtis yra pakankama teisinė prielaida išdėstyti teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimo vykdymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi su prašymu (b. l. 37-40) dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. Nr. I-1678-583/2013. Prašyme nurodo, kad procesas turi būti atnaujintas, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu dėl padaryto esminio materialinės teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą.
Paaiškina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, motyvavo, kad už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. vietinės rinkliavos priteisimas pagrįstas 2008 m. kovo 20 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 234-370; už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. vietinės rinkliavos priteisimas pagrįstas įrašais viešame registre, iš kurių matyti, jog minimas butas atsakovui išnuomotas 2010 m. rugpjūčio 5 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 785-370, kur nuomos sutarties terminas (iš registro duomenų) nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. liepos 28 d.; už laikotarpi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. vietinės rinkliavos priteisimas pagrįstas 2012 m. vasario 13 nuomos sutartimi Nr. 1431-370. Kadangi už tarpinius laikotarpius nuomos teisiniai santykiai neregistruoti, nesumokėta vietinė rinkliava iš atsakovo nepriteistina. Mano, kad tokie teismo argumentai negali būti pripažinti pagrįstais, nes teismas padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prie prašymo priteisti vietinę rinkliavą buvo pateikta ir 2008 m. kovo 20 d. nuomos sutartis, kuria patvirtinamas faktas, jog atsakovas buvo faktinis minimų patalpų naudotojas iki tol, kol buvo įregistruota 2010 m. rugpjūčio 5 d. nuomos sutartis Nr. 785-370. Nuomos teisiniai santykiai tęsėsi iki kitos 2012 m. vasario 13 d. nuomos sutarties Nr. 1431-370 sudarymo. Prievoliniai tęstiniai nuomos teisiniai santykiai pasibaigė 2012 m. rugpjūčio 19 d. sutartimi. Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu sutiko su prašymo reikalavimais, neginčijo, jog laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 3 d. jis gyveno ginčo bute, vietinės rinkliavos nemokėjimo laiką pripažino. Taigi ginčo, kad minėtu laikotarpiu V. Š. buvo faktinis patalpų naudotojas bei vietinės rinkliavos mokėtojas, nėra.
Nurodo, kad nuo nuomos sutarties termino priklauso jos forma bei registracija. Nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Suėjus nuomos sutarties terminui, sutartis baigiasi. CK 6.481 straipsnis numato, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi turtu, o nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tokiomis pat sąlygomis tapo neterminuota. Nagrinėjamu atveju šalių (t. y. nuomotojo viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ ir atsakovo (nuomininko) V. Š.) teisiniai santykiai susiklostė remiantis terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. CK 6.496 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba įstatymo pagrindu nėra pratęsiama. CK 6.481 straipsnyje nenustatyta, kokia konkrečia valios išreiškimo forma nuomotojas privalo pareikšti prieštaravimą dėl nuomininko naudojimosi turtu, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, nustatant nuomotojo valią dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą, reikia vertinti nuomotojo elgesį, jo veiksmų visumą ir konkrečias susidariusios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2006).
Nurodytų CK normų konstrukcija ir turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad šios normos (CK 6.482, 6.481, 6.496. 6.607 straipsniai) skirtos apsaugoti nuomos teisinių santykių dalyvių teises bei pareigas. Šis reglamentavimas nedraudžia tretiesiems asmenims (šiuo atveju pareiškėjui) pasinaudoti šiuo sandoriu, kuris nepanaikina teisinio santykio šalių tarpusavio teisių ir pareigų vykdymo. Iš faktinių bylos aplinkybių (t. y. iš to, jog 2010 m. rugpjūčio 5 d. nuomos sutartis buvo pasirašyta bei įregistruota Registrų centre), darytina išvada, jog nuomos santykiai tarp teisinio santykio subjektų – atsakovo V. Š. ir viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ – tęsėsi nuo 2008 m. kovo 20 d. nuomos sutarties sudarymo. Išdėstytų teisinių bei faktinių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog tarp atsakovo bei viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ buvo tęstinio pobūdžio nuomos santykiai, kurie tęsėsi nuo 2008 m. kovo 20 d. (nuomos sutartis Nr. 234-370) iki 2012 m. rugsėjo 19 d. (sutartis). Kadangi atsakovas buvo faktinis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), naudotojas, tad jam kyla pareiga už visą laikotarpį mokėti vietinę rinkliavą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Priimto teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas ir įtvirtino proceso atnaujinimo institutą, kuris yra vertinamas kaip išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Varnienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42916/04) taip pat pažymima, kad bylos šalis neturi teisės siekti galutinio ir privalomo sprendimo peržiūrėjimo vien tuo tikslu, kad byla būtų iš naujo išnagrinėta ir išspręsta. EŽTT nurodė, kad tuo atveju, kai prieš paduodant prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylos esmė yra išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų ir nėra nustatyta, kad kuris nors iš šių teismų veikė už savo kompetencijos ribų ar buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, faktinių aplinkybių nagrinėjimas iš naujo gali pažeisti teisinio tikrumo principą ir pareiškėjo „teisę į teismą“ (EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo byloje Varnienė prieš Lietuvą 43-44 par.).
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.
Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje I-1678-583/2013, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu dėl padaryto esminio materialinės teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą.
Teisėjų kolegija, vykdydama nurodytus įstatymo leidėjo įpareigojimus ir vertindama, ar nėra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, visų pirma pažymi, jog ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui išsiuntė 2014 m. vasario 14 d. (pagal pašto spaudą ant voko) (b. l. 46). Apie aplinkybes, kuriomis grindžiamas proceso atnaujinimas, pareiškėjas sužinojo 2013 m. lapkričio 14 d., kada buvo priimtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1678-583/2013 (b. l. 30-33). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 29 d. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė nepraleidęs ABTĮ nustatytų terminų, todėl prašymas nagrinėtinas iš esmės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu turi būti nustatyta trijų sąlygų visuma: pirma, turi būti nustatytas materialinės teisės normos pažeidimas ją taikant; antra, nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Taigi, nenustačius bent vienos iš minėtųjų sąlygų, atsižvelgus į tai, kad užbaigtų bylų procesas, kaip minėta anksčiau, gali būti atnaujinamas tik laikantis ABTĮ nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, konkrečios administracinės bylos procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu negalėtų būti atnaujintas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).
Atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyti argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, nes nenurodomas akivaizdus materialinės teisės normų pažeidimas taikant teisę. Materialinės teisės normų pažeidimas yra akivaizdus tada, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-119/2009; 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-153/2009; 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje P662-143/2010). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 136,25 Lt nesumokėtą vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpius: nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., kurio metu atsakovas 2008 m. kovo 20 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 234-370 (b. l. 10-12) pagrindu valdė nuomojamą butą, nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d., kurio metu atsakovas 2010 m. rugpjūčio 5 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 785-370 pagrindu valdė nuomojamą butą, nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., kurio metu atsakovas 2012 m. vasario 13 d. nuomos sutarties Nr. 1431-370 pagrindu valdė nuomojamą butą (b. l. 13-14). Kadangi pareiškėjas jokių duomenų, kokiu pagrindu skaičiuojama vietinė rinkliava atsakovui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. nepateikė, pirmosios instancijos teismas reikalavimą priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. pripažino nepagrįstu.
Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, jog dėl to, kad už tarpinius laikotarpius nuomos teisiniai santykiai nebuvo įregistruoti viešajame registre, teismas nesumokėtos vietinės rinkliavos iš atsakovo nepriteisė. Prašymą motyvuoja tuo, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai nuomos teisiniai santykiai, kuriuos, pareiškėjo nuomone, pagrindžia 2008 m. kovo 20 d. nuomos sutartis, kuria patvirtinamas faktas, jog atsakovas buvo faktinis minimų patalpų naudotojas iki tol, kol buvo įregistruota 2010 m. rugpjūčio 5 d. nuomos sutartis Nr. 785-370. Paaiškina, kad nuomos teisiniai santykiai tęsėsi iki kitos 2012 m. vasario 13 d. nuomos sutarties Nr. 1431-370 sudarymo. Prievoliniai tęstiniai nuomos teisiniai santykiai pasibaigė 2012 m. rugpjūčio 19 d. sutartimi. Vadovaudamasis CK 6.481, 6.496, 6.482, 6.607 straipsniais, nurodo, kad terminuota 2008 m. kovo 20 d. nuomos sutartis Nr. 234-370, kurios terminas buvo iki 2008 m. gruodžio 20 d., minėtų straipsnių pagrindu, atsakovui toliau faktiškai gyvenant bute ir pareiškėjui neprieštaraujant, transformavosi į neterminuotą, todėl už tarpinį laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d., atsakovui būnant faktiniu patalpų naudotoju, jam kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintina, kad esant CK 6.481 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, t. y. vienai šaliai toliau naudojantis išsinuomotu turtu, o kitai dėl to neprieštaraujant, keičiasi nuomos sutarties sąlyga – sutartis iš terminuotos tampa neterminuota ir nuomos santykiai tęsiasi sutartyje sulygtomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažino skolą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., t. y. pripažino skolą ir minėtu tarpiniu laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 5 d. Duomenų, apie tai, kad viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“ būtų prieštaravusi dėl tolesnių nuomos teisinių santykių (pvz., kreipusis dėl atsakovo iškeldinimo ir pan.) byloje nenustatyta. Kadangi kita nuomos sutartis buvo sudaryta 2010 m. rugpjūčio 5 d., šalys faktiškai iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudariusios nuomos sutartį ilgesniam nei 1 metų terminui.
Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus pareiškėjas turi teisę vietinės rinkliavos nepriemoką prisiteisti iš asmens, kuris tuo metu nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdė nekilnojamąjį turtą. Pagal byloje esantį išrašą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b. l. 13-14) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. liepos 21 d. nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Minėtas butas tik 2010 m. rugpjūčio 5 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 785-370 išnuomotas atsakovui (minėta, kad 2008 m. kovo 20 d. nuomos sutartis Nr. 234-370, kurios trukmė tapo ilgesnė nei 1 metai, nebuvo įregistruota), todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas neturi pagrindo prisiteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos nepriemoką už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d.
Kadangi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto taikymas yra siejamas su materialinės teisės normų pažeidimo akivaizdumu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino taikytiną materialinės teisės normą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., administracinės bylos Nr. P756-153/2009, P502-119/2009), pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikiama alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, tačiau ji, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.
Kadangi pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nepateikė argumentų dėl akivaizdaus materialinės teisės normų pažeidimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1678-583/2013 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. I-1678-583/2013 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui V. Š., trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Klaipėdos butai“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Nutartis neskundžiama.