- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-16
- Bylos Nr.
- e2-3617-920/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- T. L.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui T. L., dėl skolos, sutartinių ir procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1015,22 Eur skolą, 79,35 proc. sutartines palūkanas nuo 400 Eur kredito sumos nuo 2016-01-07 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad šalys 2015-07-11 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 28541, kuria ieškovė suteikė atsakovui 400 Eur kreditą, 24 mėnesių terminui. Atsakovas sutartinės prievolės nevykdė, su ieškove laiku neatsiskaitė, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija nurodydama, kad nesumokėjus skolos, ieškovė bus priversta kreiptis į teismą ir inicijuoti priverstinį pradelstos skolos išieškojimo procesą. Atsakovas savo prievolės ieškovei nevykdė, gera valia su ieškove neatsiskaitė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Nepavykus skolininkui įteikti procesinių dokumentų, teismas ieškovės pareiškimą civilinėje byloje Nr. eL2-26104-924/2015 panaikino. Ieškovė nurodo, jog atsakovo bendra skolos suma yra 1015,22 Eur, kurią sudaro 400 Eur suteiktas kreditas, 146,25 Eur palūkanos, 7,49 Eur kompensacinės palūkanos, 7,28 Eur delspinigiai, 450 Eur patirta žala, 4,20 Eur apmokestinimas (b.l. 3-5).
Atsakovui adresuoti ieškinio ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti įteikti 2016-02-25 Civilinio proceso kodekso 130 str. nustatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu (b.l. 18-19). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 - 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą ieškovė grindžia pateikta byloje medžiaga – 2015-07-11 vartojimo kredito sutarties specialiosiomis ir bendrosiomis sąlygomis Nr. 28541, skolos detalizacija, pretenzija, 2016-01-06 PVM sąskaita faktūra Nr. SE7 0826 ieškovei išrašyta įmonės uždarosios akcinės bendrovės „SE7“ 250 Eur sumai ir 2016-01-06 mokėjimo nurodymu patvirtinančiu 250 Eur sumokėjimą, 2015-10-12 PVM sąskaita faktūra Nr. KRATP 2495 ieškovei išrašyta įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Krajonas“ 200 Eur sumai ir 2016-01-06 mokėjimo nurodymu patvirtinančiu 200 Eur sumokėjimą, 2015-12-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. eL2-26104-924/2015.
Ieškovės paskaičiavimu, atsakovui netinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus, atsakovas jai liko skolingas 1015,22 Eur sumą, kurią sudaro 400 Eur kreditas, 146,25 Eur palūkanos, 7,49 Eur kompensacinės palūkanos, 7,28 Eur delspinigiai, 450 Eur žala, t.y. 250 Eur už paslaugas pagal sutartį sumokėtas uždarajai akcinei bendrovei „SE7“, 200 Eur už paslaugas pagal sutartį sumokėtas uždarajai akcinei bendrovei „Krajonas“. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnis, 179 straipsnis).
Sutinkamai su Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 3 dalis nuostatomis, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Pagal Civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalis paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Atsakovas sutarties nevykdė, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl sutinkamai su Civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalis iš atsakovo ieškovės naudai išieškotinas 400 Eur kreditas ir 146,25 Eur palūkanos.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 7,49 Eur kompensacines palūkanas, 7,28 Eur delspinigius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-22 nutartis Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Nagrinėjamu atveju ieškovės paskaičiuotos kompensuojamos palūkanos yra didesnės, todėl ieškovės apskaičiuoti delspinigiai įskaitytini į kompensuojamų palūkanų dydį, kuris atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei prievolės šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo ieškovės naudai išieškotina 7,49 Eur kompensuojamų palūkanų, o prašymas dėl 7,28 Eur delspinigių išieškojimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti 450 Eur jos patirtą žalą, kuri savo esme, teismo vertinimu yra bylinėjimosi išlaidos. Joms pagrįsti ieškovė pateikė 2016-01-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SE7 0826 už paslaugas pagal sutartį ieškovei išrašytą uždarosios akcinės bendrovės „SE7“ 250 Eur sumai ir 2016-01-06 mokėjimo nurodymą patvirtinantį 250 Eur sumokėjimą bei 2015-10-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRATP 2495 už paslaugas pagal sutartį ieškovei išrašytą uždarosios akcinės bendrovės „Krajonas“ 200 Eur sumai ir 2016-01-06 mokėjimo nurodymą patvirtinantį 200 Eur sumokėjimą. Ieškovė nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, kodėl prašoma priteisti 450 Eur suma turi būti vertinama kaip ieškovės patirta žala. Vertinant šį ieškovės prašymą teismas akcentuoja, jog šis procesinis reikalavimas, labiausiai tikėtina, yra susijęs su išlaidų atstovavimo paslaugoms, kurias ieškovei teikė minėtos įmonės atlyginimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 priimtoje 2015-04-15 nutartyje suformulavo kelias aptariamam klausimui spręsti reikšmingas teisės aiškinimo taisykles: pirma, asmuo, nepatenkantis į Civilinio proceso kodekso 56 straipsnyje nurodytų atstovų pagal pavedimą sąrašą, negali būti laikomas tinkamu atstovu civilinėje byloje (procesinio dokumento rengimas yra vertinamas kaip atstovavimas teisme); antra, įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovauja advokatas arba advokato padėjėjas, kitokios asmens patirtos atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos; trečia, Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose; atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl kitam atstovavimo subjektui (teisines paslaugas teikiančiai bendrovei) sumokėtų sumų už atstovavimą atlyginimas negali būti priteisiamas Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Nors nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė bylą, kurioje atstovaujamasis buvo fizinis asmuo, Civilinio proceso kodekso 55, 56, 88 ir 98 straipsniuose kuriamas teisinis reglamentavimas neleidžia aptariamu aspektu daryti skirtumo tarp fizinio asmens teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą ir atitinkamos juridinio asmens teisės: pirma, juridiniam asmeniui, lyginant su fiziniu asmeniu, papildomai gali atstovauti tik įmonės vadovas ar aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis darbuotojas, kas, vertinant teisnumo aspektu, iš esmės atitinka situaciją, kai fizinis asmuo atstovauja pats sau; antra, reglamentuojant atstovavimo išlaidų atlyginimą teisės aktuose nėra nurodyta jokio skirtumo tarp fiziniam ir juridiniam asmeniui atlygintinų atstovavimo išlaidų; trečia, atitinkamas išskyrimas lemtų procesinio lygiateisiškumo, o taip pat ir protingumo bei teisingumo principų pažeidimą, kadangi lemtų logiškai nepateisinamą situaciją, kai, pvz., toje pačioje byloje kreipęsi dėl teisinių paslaugų suteikimo į atitinkamas paslaugas teikiančius subjektus ir patyrę su paslaugų teikimu susijusių išlaidų dalyvaujantis byloje juridinis asmuo galėtų reikalauti tokių išlaidų atlyginimo priteisimo iš fizinio asmens, tuo tarpu fizinis asmuo analogiško reikalavimo juridinio asmens atžvilgiu pareikšti negalėtų. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas ieškovės prašymui dėl žalos, kurias teismas laiko atstovavimo išlaidomis, atlyginimo priteisimo atmesti.
Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 4,20 Eur apmokestinimą, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų nėra aišku kokiu pagrindu atsakovui keliamas nurodytas reikalavimas. Kadangi ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų dėl 4,20 Eur patirtų išlaidų, nurodytas ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 79,35 proc. dydžio metines palūkanas nuo 400 Eur kredito sumos nuo 2016-01-07 iki visiško prievolės įvykdymo. Šias palūkanas ieškovė laiko sutartyje sulygtomis netesybomis už atsakovo nepagrįstą naudojimąsi ieškovės pinigais. Vartojimo kredito įstatymo nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalis. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad Vartojimo kredito įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (Civilinio kodekso 6.157 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovei) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, todėl ieškovės nustatytos 79,35 proc. dydžio sutartinės palūkanos laikytinos nepagrįstai didelėmis, pažeidžiančiomis nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą ir mažintinos iki 0,05 proc. per dieną dydžio, kuris sudaro 18,25 proc. dydį per metus (0,05 proc. x 365 dienos), o likusi reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų išieškojimo atmestina kaip nepagrįsta (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalis).
Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolę ieškovei mokėjimo terminą, jis privalo sumokėti ieškovės prašomas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straispnis, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (55 proc.) iš atsakovo priteistina 17,25 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo T. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“, įmonės kodas 302513887 naudai – 400 Eur (keturių šimtų eurų) skolą, 146,25 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų, 25 ct) palūkanas, 7,49 Eur (septynių eurų, 49 ct) kompensacines palūkanas, 18,25 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo 400 Eur kredito sumos nuo 2016-01-07 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (553,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,25 Eur (septyniolikos eurų, 25 ct) žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 ir 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.