Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties D. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2009 m. gruodžio 29 d. nutarimu D. Š. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1242 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta 700 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad D. Š. 2009 m. gruodžio 23 d., apie 17 val., Vilniuje, Lukiškių g., vairuodamas automobilį BMW 730, kirto ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė grūstyje stovinčius automobilius, tuo sukėlė pavojų eismo saugumui, priversdamas priešpriešiais atvažiuojančius automobilius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.

D. Š. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad jis aplenkė apytiksliai tris stovinčius automobilius ir pasuko į kairę, t. y. įvažiavo į Lukiškių skersgatvį. Lenkdamas stovinčius automobilius, kurių tuo metu Lukiškių g. stovėjo eilėje daug, nes buvo piko valanda ir buvo susidaręs kamštis, jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau negalėjo matyti, kad kerta ištisinę ženklinimo liniją, nes tuo metu gatvė buvo apsnigta. Jokios grėsmės eismo saugumui jis nesukėlė. Jokių iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo. Pradėdamas apvažiuoti stovinčius automobilius, jis įsitikino, kad iš priekio nėra jokių atvažiuojančių automobilių, apvažiavęs eilėje stovinčius automobilius, ramiai ir saugiai pasuko į Lukiškių skersgatvį. Ten jį ir sustabdė policijos pareigūnai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu D. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo panašius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog teismas, spręsdamas apie kelio būklę, nepagrįstai vadovavosi pareigūnų paaiškinimais, o ne Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma, taip pat be pagrindo konstatavo, jog į priešingą eismo juostą D. Š. įvažiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 145.5 punktą, kadangi tokiu pažeidimu jis nebuvo kaltinamas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus. Atkreipia dėmesį, kad net pareigūno tarnybiniame pranešime teigiama, kad automobilis BMW, kad nesusidurtų su priešpriešiais atvažiuojančiais automobiliais, staiga pasuko į Finansų ministerijos stovėjimo aikštelę ir sustojo, o pravažiavus priešpriešiais važiavusiems automobiliams, nuvažiavo toliau – tai paneigia aplinkybę, kad priešpriešiais atvažiuojantys automobiliai buvo priversti staigiai stabdyti ir sukti vairą dešinėn.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

D. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 iki 800 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių <...>. Formuluojant kaltinimą protokole, nurodyta, jog D. Š. vairuodamas automobilį, kirto ištisinę ženklinimo liniją, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, lenkė transporto priemones, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui. Savo kaltę D. Š. neigia motyvuojamas tuo, jog protokole nurodytą dieną kelio danga buvo padengta sniegu, todėl nesimatė ženklinimo linijų, be to, priešpriešiais nevažiavo automobiliai, todėl jis grėsmės eismo saugumui nesukėlė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Kolegijos nuomone, apygardos administracinis teismas nurodė išsamius motyvus dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytos veikos faktinių aplinkybių bei jo kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais motyvais bei pateiktu įrodymų vertinimu ir todėl jų nebekartoja.

Byloje esantis pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 12), pareigūnų paaiškinimai teismo posėdžio metu (b. l. 44-45, 59-60) patvirtina faktą, kad pareigūnams važiuojant tarnybiniu automobiliu, jų priekyje važiavo dar keli automobiliai, kurie staiga pradėjo stabdyti ir nusukinėti į dešinę. Tuomet pamatė iš priekio atvažiuojantį pažeidėjo automobilį, kuris įsuko į prie Finansų ministerijos esančią stovėjimo aikštelę, praleido priešpriešiais važiavusius automobilius (jų tarpe – ir pareigūnų automobilį) ir toliau nuvažiavo priepriešinio eismo juosta bei įsuko į Lukiškių skersgatvį. Pareigūnų paaiškinimai dėl šių aplinkybių yra nuoseklūs, logiški, esminių prieštaravimų tarp jų teisėjų kolegija nenustatė. Pareigūnai nėra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, nėra suinteresuoti jam pakenkti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi jų paaiškinimais. Tuo tarpu paties pažeidėjo ir jo motinos paaiškinimai pagrįstai vertinti kaip pasirinkta gynybos strategija, siekiant padėti D. Š. išvengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad faktą, jog važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, buvo įsukęs į Finansų ministerijos aikštelę, pripažino ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo (b. l. 44). Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos aspektu nėra reikšminga, ar kelio danga buvo apsnigta ir ar buvo matomos ženklinimo linijos, kadangi vertikalusis kelio ženklinimas (b. l. 52) vienareikšmiškai nurodė, jog Lukiškių gatve važiuojant nuo J. Tumo-Vaižganto gatvės, viena kryptimi yra dvi eismo juostos, o trečia eismo juosta (kairėje pusėje) yra skirta transporto priemonėms, važiuojančioms priešinga kryptimi. Esant tokiam vertikaliam kelio ženklinimui, pareiškėjas turėjo suvokti, jog išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, daro pažeidimą, o įvertinus tai, kad iš Lukiškių skersgatvio šia priešpriešinio eismo juosta važiavo transporto priemonės, spręstina, jog jo vairuotas automobilis sukėlė avarinę situaciją, dėl kurios minėtos transporto priemonės turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. Š. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Padarytas pažeidimas visiškai įrodytas byloje esančia medžiaga. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties ar Institucijos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį D. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.