Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. Š., jo atstovui advokatui Arūnui Merkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2009-12-29 priimto nutarimo Nr. F513790 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau - Vilniaus apskr. VPK KPV KPR) patrulis 2009-12-23 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau - ATP) protokolą D. Š. už Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 1.1, 106, 145 punktų reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2009-12-23 apie 17.00 val. Vilniuje, Lukiškių g., vairuodamas automobilį „BMW 730“, valst. Nr. DEN (duomenys neskelbtini), kirto ištisinę ženklinimo liniją, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, lenkė transporto priemonę, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 124² str. 1 d. (b. l. 11).

Vilniaus apskr. VPK KPV KPR vyr. inspektorius, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad D. Š. 2009-12-23 apie 17.00 val. Lukiškių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. DEN (duomenys neskelbtini), kirto ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė grūstyje stovinčius automobilius, tuo sukėlė pavojų eismo saugumui, priversdamas priešpriešiais atvažiuojančius automobilius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Padarytą pažeidimą kvalifikavo pagal LR ATPK 124² str. 1 d. ir skyrė 700 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams (b. l. 14).

D. Š. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nes pažeidimo nepadarė. Paaiškino, kad 2009-12-23 apie 17.00 val. važiuodamas automobiliu Lukiškių g., Vilniuje, jis aplenkė apytiksliai tris stovinčius automobilius ir pasuko į kairę, t. y. įvažiavo į Lukiškių skersgatvį. Lenkdamas stovinčius automobilius, kurių tuo metu Lukiškių g. stovėjo eilėje daug, nes buvo piko valanda ir buvo susidaręs kamštis, jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau negalėjo matyti, kad kerta ištisinę ženklinimo liniją, nes tuo metu gatvė buvo apsnigta. Jokios grėsmės eismo saugumui jis nesukėlė ir neprivertė jokių eismo dalyvių nei staigiai stabdyti, nei keisti važiavimo kryptį. Jokių iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo. Pradėdamas lenkti, o tiksliau apvažiuoti, stovinčius automobilius, jis įsitikino, kad iš priekio nėra jokių atvažiuojančių automobilių, lėtai, važiuodamas apie 10 km/h greičiu, apvažiavęs eilėje stovinčius, kaip jau minėjo, gal tris automobilius, ramiai ir saugiai pasuko į Lukiškių skersgatvį. Ten jį ir sustabdė policijos pareigūnai. Iš priekio atvažiuojančių automobilių iš esmės ir negalėjo būti, nes ties Lukiškių skersgatviu Lukiškių gatvėje prasideda vienpusis eismas. Iš priekio galėjo atvažiuoti automobiliai tik iš Lukiškių skersgatvio, tačiau jų tuo metu, kai jis apvažinėjo stovinčius automobilius ir suko į Lukiškių skersgatvį, tikrai nebuvo. Su juo kartu važiavo motina, kuri gali patvirtinti šias aplinkybes. Nutarime tik abstrakčiai nurodyta, kad jis neva privertė priešpriešiais atvažiuojančius automobilius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, nenurodant, nei kokius automobilius, nei kas juos vairavo. Dėl šios priežasties nurodytos aplinkybės iš esmės neįmanoma patikrinti ir ji nelaikytina įrodyta.

Teisme D. Š.ir jo atstovas advokatas Arūnas Merkys palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovas į teismo posėdžius neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui.

Skundas netenkintinas.

D. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² str. 1 d. padarymą. Šioje teisės normoje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

D. Š. kaltinamas tuo, kad 2009-12-23 apie 17.00 val. Lukiškių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirto ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkdamas grūstyje stovinčius automobilius, tuo sukėlė pavojų eismo saugumui, priversdamas priešpriešiais atvažiuojančius automobilius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.). Nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai – rašytinė bylos medžiaga (b. l. 11-19), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai.

Nustatyta, kad Lukiškių g., Vilniuje, važiuojant nuo sankryžos su J. Tumo-Vaižganto g. link Lukiškių skersgatvio, priešingų krypčių eismo juostas skiria ištisinė horizontalaus ženklinimo linija 1.1, stovi kelio ženklai, žymintys eismo juostų skaičių Nr. 523, kartu pažymintis eismo juostą maršrutiniam transportui (b. l. 51-52). Analogiškai eismo juostų skaičius ir horizontalus ženklinimas pavaizduotas ir schemoje (b. l. 13). Apie tokį eismo juostų skaičių ir važiavimo tvarką šioje kelio atkarpoje taip pat parodė teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. P. ir Ž. B., kurie aiškino, kad važiuojant link Geležinio Vilko g., yra dvi eismo juostos, o važiuojant link centro – viena eismo juosta, priešingų krypčių eismo juostas skiria ištisinė ženklinimo linija. D. Š. neneigia, kad išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, norėdamas aplenkti priekyje spūstyje stovinčius automobilius, tačiau jis aiškina, kad į priešpriešinio eismo juostą išvažiavo, nes dėl sniego dangos ant kelio nesimatė horizontalaus ženklinimo. Teisme liudytojas policijos pareigūnas R. P. parodė, kad ženklinimo linijos gerai matėsi (2010-03-29 teismo posėdžio protokolas, b. l. 45), liudytojas Ž. B. 2010-05-06 teismo posėdyje parodė, kad tą dieną sniego nebuvo daug. D. Š. pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2010-02-22 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis naktį iš 2009 m. gruodžio 22 d. į 23 d. snigo ir gruodžio 23 d. sniego dangos storis buvo 8 cm (b. l. 41). KET pažeidimas užfiksuotas 2009 m. gruodžio 23 d. apie 17 val. Minėtoje pažymoje nėra vienareikšmiai nurodyta, kad nurodyto storio sniego danga išsilaikė visą dieną. Be to, aptariamoje vietoje yra didelis autotransporto priemonių judėjimas, gatvėje sniegas išvažinėjamas, gali būti ir valomas. Todėl nėra pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigūnų parodymais, kad horizontalusis kelio ženklinimas matėsi. Tačiau bet kuriuo atveju, D. Š. turi būti gerai žinomi KET reikalavimai, kitaip jam nebūtų išduotas vairuotojo pažymėjimas, taigi ir KET XVI skyriaus „Lenkimas“ reikalavimai. KET 145.5 p. nurodo, kad lenkti draudžiama vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta. D. Š. važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, iš kurių viena skirta maršrutiniam transportui. Kelio ženklas, žymintis eismo juostų skaičių, stovi Lukiškių g.–J. Tumo-Vaižganto g. sankryžos pradžioje, toliau jis dar kartą pakartojamas (b. l. 52), todėl šio ženklo D. Š. negalėjo nematyti. Dėl to D. Š. argumentai, kad jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nes dėl sniego dangos nesimatė horizontalaus kelio ženklinimo, negali pašalinti jo atsakomybės už KET reikalavimų pažeidimą, tokie jo argumentai vertinti jo pasirinktos gynybos priemonės kontekste. Darytina išvada, kad D. Š. padarė veiką, kuria yra kaltinamas, t. y. išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdamas KET reikalavimus – horizontalųjį kelio ženklinimą 1.1, 145.5 p.

Kaltinimą, kad išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir lenkdamas spūstyje stovinčius automobilius sukėlė grėsmę eismo saugumui, nes privertė priešais atvažiuojančius automobilius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, D. Š. neigia. ATP protokole paaiškinimui skirtoje vietoje D. Š. tik parašė, kad pareigūnai nesugebėjo surinkti įrodymų, o surašė tik savo nuomonę (b. l. 11). Skunde dėl šios aplinkybės jis paaiškino, kad, prieš pradėdamas lenkti stovinčius automobilius, jis įsitikino, kad iš priekio atvažiuojančių automobilių nėra. Lėtai, važiuodamas apie 10 km/h greičiu, apvažiavo stovinčius automobilius (nurodo, kad gal tris automobilius) ir pasuko į Lukiškių skersgatvį. Teisme D. Š. papildomai paaiškino, kad buvo trumpam sustojęs Finansų ministerijos aikštelėje, nes skambino telefonas. Išvažiavęs iš aikštelės, grįžo į savo eismo juostą. Liudytoja apklausta T. Š., D. Š. motina, parodė, kad važiavo su sūnumi, kai sustabdė policijos pareigūnai. Važiuodami nuo centro pasuko į Lukiškių g. Prieš juos buvo daug automobilių, laiko jie turėjo, todėl stovėjo automobilių spūstyje. Matė, kad iš priekio toli stovi policijos automobilis. Jie pasuko į skersgatvį. Kai jie pasuko į kairę, juos sustabdė policija. Liudytoja pamanė, kad už tai, jog ten pasukti draudžiama. Liudytojos sūnus išvažiavo iš automobilių spūsties, kad aplenktų kliūtį ir įvažiuotų į skersgatvį. Nei iš priekio, nei iš galo, nei iš dešinės, nei iš kairės kitų automobilių nebuvo. Policijos automobilis, kuris stovėjo iš priekio, apsisuko ir pradėjo juos vytis. Liudytoja yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens motina, todėl ji yra suinteresuota padėti savo sūnui išvengti administracinės atsakomybės. Todėl šios liudytojos parodymai dėl to, kad lenkiant spūstyje stovinčius automobilius, iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo, nelaikomi objektyviais, nes juos paneigia liudytojų policijos pareigūnų parodymai.

Dėl to, kad D. Š. vairavimas sukėlė grėsmę eismo saugumui, liudytojų policijos pareigūnų R. P. ir Ž. B. parodymai visiškai sutampa. Liudytojai parodė, kad pastebėjo, kaip nuo Lukiškių g. pradžios automobilis „BMW“ pradėjo važiuoti priešpriešine eismo juosta. Iš Lukiškių skersgatvio išvažiavusiems automobiliams tas automobilis užtvėrė kelią. Kadangi automobilis „BMW“ važiavo priešpriešine eismo juosta, tiems automobiliams nebuvo kur važiuoti, jiems reikėjo staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, jie buvo priversti įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilis „BMW“ taip pat įvažiavo į Finansų ministerijos stovėjimo aikštelę, kad praleistų iš priekio atvažiuojančius automobilius, juos praleidęs vėl išvažiavo į Lukiškių g. priešpriešinę eismo juostą ir tuoj pat pasuko į Lukiškių skersgatvį. Tuo paneigiamas pareiškėjo aiškinimas, kad iš aikštelės jis tvarkingai įsuko į tą pačią eismo juostą, kuria prieš tai važiavo, o tik po to iš jos į skersgatvį. Pareigūnai pasivijo pažeidėją skersgatvyje. Tokie liudytojų parodymai visiškai atitinka rašytinius bylos įrodymus – tarnybiniame pranešime ir schemoje užfiksuotos analogiškos pažeidimo aplinkybės.

Tai, kad liudytojas R. P. iš pradžių negalėjo tiksliai atsiminti, iš kurios pusės jie važiavo, kai pamatė pažeidimą, nėra pagrindas abejoti liudytojo parodymais. Atsižvelgiant į policijos patrulių darbo pobūdį, kad užfiksuojama daug pažeidimų panašiomis aplinkybėmis, logiška, kad pareigūnai negali prisiminti visų konkretaus pažeidimo detalių. Kitas liudytojas Ž. B. iš karto parodė, kad važiavo Lukiškių gatve link centro. Tuo tarpu paties D. Š. paaiškinimai ir liudytojos T. Š. parodymai dėl šios aplinkybės yra prieštaringi. D. Š. teisme 2010-03-29 iš pradžių paaiškino, kad pareigūnai buvo kažkur prie sankryžos, kai jis pasuko, pareigūnai iš karto apsisuko ir paskui jį atvažiavo. Po to D. Š. nurodė, kad pareigūnai važiavo ta pačia kryptimi. Liudytoja T. Š. pradžioje parodė, kad matė iš priekio atvažiuojantį policijos automobilį, kas atitiko ir pareigūnų paaiškinimus. Liudytoja parodė, kad kai sūnus pasuko į Lukiškių skersgatvį, policija atvažiavo jiems iš paskos. Atsakydama į pareiškėjo atstovo klausimus liudytoja taip pat iš pradžių aiškino, kad policijos automobilis, kuris stovėjo iš priekio, apsisuko ir pradėjo juos vytis, po to pradėjo aiškinti, kad pareigūnai važiavo ta pačia kryptimi kaip ir jie. Susidarė įspūdis, kad klausimais liudytojai buvo nurodyta, kad ji klysta, sakydama, kaip važiavo policijos automobilis. Dėl to, kad tiek D. Š., tiek liudytoja T.Š. painiojosi savo paaiškinimuose dėl to, kaip važiavo policijos pareigūnai, teismas vertina, kad objektyvūs ir patikimi yra pareigūnų parodymai.

Ir liudytojų policijos pareigūnų, ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. paaiškinimai apie tai, kaip D. Š. išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, trumpam sustojo Finansų ministerijos aikštelėje, pasuko į Lukiškių skersgatvį, kurioje vietoje D. Š. sustabdė policijos pareigūnai, iš esmės sutampa (b. l. 37, 2010-03-29 teismo posėdžio protokolas, b. l. 43-46). Skiriasi tik dėl aplinkybės, kad dėl tokio D. Š. važiavimo kilo grėsmė eismo saugumui, nes priešpriešine eismo juosta važiuojantys automobiliai buvo priversti staigiai stabdyti ir keisti važiavimo greitį. Aplinkybių, dėl kurių liudytojai policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkaltinti pažeidimo padarymu būtent D. Š., nėra. Liudytojai parodė, kad D. Š. nepažįsta. D. Š. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindu abejoti liudytojų parodymų objektyvumu. Todėl teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymais dėl to, kad dėl D. Š. padaryto KET pažeidimo kilo grėsmė eismo saugumui. Liudytojas R. P. parodė, kad pirmasis iš Lukiškių skersgatvio išsukęs automobilis staigiai stabdė, netgi sustojo. Liudytojas Ž. B. parodė, kad priešais juos važiuojančios mašinos pradėjo staigiai stabdyti, sukti į dešinę, nes priešais važiavo automobilis.

Ir D. Š., ir liudytojai teisme parodė, kad Lukiškių g., važiuojant nuo centro, buvo automobilių spūstis. Važiavimo sąlygos blogos: tamsus paros metas, slidu. Todėl toks D. Š. manevravimas sukėlė pavojingą situaciją, o tai užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 124² str. 1 d. KET 106 p. nurodo, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. D. Š. aiškina, kad prieš lenkdamas spūstyje stovinčius automobilius, įsitikino, kad iš priekio neatvažiuoja automobiliai. Tačiau, kaip nurodė pats D. Š., už Lukiškių skersgatvio toliau Lukiškių gatvėje yra vienpusis eismas, todėl priešpriešiais tiesiai atvažiuojančių automobilių negalėjo būti, priešpriešiais automobiliai galėjo atvažiuoti tik iš Lukiškių skersgatvio, o pamatyti, ar koks nors automobilis atvažiuos iš Lukiškių skersgatvio, objektyviai neįmanoma. Dėl to D. Š. argumentus, kad iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo, todėl jis lenkė spūstyje stovinčius automobilius, teismas vertina kaip pasirinktą gynybos priemonę. Automobilių vairuotojų, kurie dėl tokio D. Š. važiavimo buvo priversti staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, paaiškinimai byloje būtų tik papildomi įrodymai, tačiau ne pagrindiniai ir jie tokiu atveju nėra būtini. Nagrinėjamoje situacijoje pareigūnams iš karto reikėjo pasivyti ir nustatyti pažeidėją, o ne stabdyti tų automobilių vairuotojus ir rinkti jų paaiškinimus. Patys pareigūnai matė pažeidimą, todėl jų parodymai yra tiesioginiai, objektyvūs ir pakankami įrodymai pažeidimui konstatuoti. Pareigūnai sulaikydami pažeidėją vykdė privalomas jų tarnybos funkcijas. Ištirti įrodymai patvirtina, kad D. Š. pažeidė ir KET 106 p. reikalavimus.

Surinkti ir ištirti kaltinantys įrodymai yra objektyvūs, kaltę paneigiančių įrodymų nėra, todėl darytina išvada, kad D. Š. padarytas pažeidimas yra įrodytas ir administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai ir teisėtai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai (LR ATPK 225 str., 259¹ str. 2 d.). Paskirta administracinė nuobauda atitinka ATPK 20 str., 30 str., 30² reikalavimus, tinkamai individualizuota. Paskirta didesnė už vidurkį administracinė nuobauda, nes atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (b. l. 16-19). Nenustatyta aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (LR ATPK 250 str.). Dėl to naikinti skundžiamą nutarimą ar keisti jį nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2009-12-29 nutarimą Nr. F513790, kuriuo D. Š. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² str. 1 d., padarymą paskirta administracinė nuobauda 700 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams, palikti nepakeistą ir D. Š. skundo nepatenkinti.

Nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.