Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-976-798/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-07-10
Bylos Nr.: 2A-976-798/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-07-3-07471-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Hifasta ir Ko“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „CCM Baltic“

Kategorijos

42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
114.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-976-798/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07471-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 52.3; 114.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės -Jankūnienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hifasta ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hifasta ir Ko“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „CCM Baltic“ dėl skolos, delspinigių priteisimo ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Hifasta ir Ko“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Ugira“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas patikslintu ieškiniu prašo patvirtinti 2012 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktą, priteisti iš atsakovo 16 470,33 Lt sumą, 591,90 Lt delspinigių, 6 proc. palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodo, kad 2011-08-12 su atsakovu sudarė subrangos sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo atlikti VĮ „Regitra“ Marijampolės filialo administracinio pastato fasado šiltinimo ir apdailos darbus. Atsakovas atliktų darbų akto Nr. 2, kuriame užfiksuoti statybos rangos darbai, atlikti per 2012 m. gegužės mėn., nepatvirtino ir nepateikė akto nepatvirtinimo priežasčių. Vadovaujantis subrangos sutarties nuostatomis, nuo 2012-04-30 ieškovo naudai skaičiuotini delspinigiai.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta 2011-08-12 subrangos sutartis ir 2012-03-16 papildomas susitarimas dėl statybos darbų atnaujinimo pagal subrangos sutartį. Papildomo susitarimo 4 straipsniu ieškovas buvo įsipareigojęs lauko fasado apšiltinimo ir apdailos darbus užbaigti per 30 dienų nuo fasadinių kompozicinių plokščių pateikimo dienos. Atsakovas fasadines kompozicines plokštes pateikė ieškovui 2012-03-28, vadinasi, atliktų darbų terminas pasibaigė 2012-04-27. Atsakovas 2012-05-31 raštu pareikalavo ieškovo iki 2012-06-04 atnaujinti darbus ir pašalinti darbų atlikimo trūkumus, tačiau ieškovas darbų nei iki 2012-06-04, nei vėliau neatnaujino ir darbų trūkumų šalinimo nepradėjo. Todėl atsakovas 2012-06-06 raštu pranešė, kad subrangos sutartis, vadovaujantis sutarties 7.8.2, 7.8.3, 8.2.3 punktais, nutraukiama nuo 2012-06-14 ir ieškovas privalo sumokėti atsakovui 10 proc. baudą nuo sutartinės darbų vertės. Sutartinė darbų vertė sudarė 119 856,25 Lt, todėl mokėtinos baudos dydis sudarė 11 200 Lt. Atsakovas pranešė ieškovui, kad vadovaujantis CK 6.131 straipsniu, įskaito priešpriešinius vienarūšius reikalavimus – reikalavimą dėl baudos sumokėjimo ir ieškovo reikalavimą dėl 7 802,28 Lt apmokėjimo už 2012 m. balandžio mėn. atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytus darbus. Todėl atsakovo prievolė apmokėti 2012 m. balandžio mėn. atliktų darbų akte Nr. 1 ir PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 10064 nurodytą 7 802,27 Lt darbų kainą pasibaigė įskaitymu. Ieškovas 2012-06-13 yra išrašęs PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 10069 1030,19 Lt sumai. CK 6.46 straipsnio 2 dalis, 6.58 straipsnio 1 dalis, 6.207 straipsniai suteikia teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos. Subrangos sutarties 8.3 punkte ieškovas buvo įsipareigojęs statybos metu ar garantijos laikotarpiu, gavęs raštišką pranešimą apie darbų nekokybišką atlikimą, suderintu su atsakovu laiku, bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas, šį darbų broką ištaisyti. Pagal papildomą susitarimą turėjo būti atlikti 26 927,59 Lt vertės darbai iki 2012-04-28, tačiau ieškovas atliko 7802,27 Lt vertės darbus, likusios dalies darbų neatliko. Atsakovas 2012-05-31 ieškovui pranešė, kad pagal 2012-04-10 protokolą Nr. 57 užsakovas pareiškė pastabas dėl nekokybiškai atlikto fasado apdailos ir pareikalavo ieškovo iki 2012-06-04 atnaujinti darbus ir pašalinti nurodytus trūkumus. Ieškovas darbų neatnaujino, trūkumų nepašalino, atsakovas buvo priverstas pasitelkti trečiuosius asmenis atliktų darbų trūkumų pašalinimui ir darbų užbaigimui, dėl to patyrė nuostolių. Atsakovo teigimu, jis nepažeidė teisės sustabdyti prievolės vykdymą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, šia savigynos forma naudojosi sąžiningai, neperžengė ribų. Be to, atsakovas nurodo, kad yra gavęs ieškovo 2012-11-28 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriame ieškovo nurodyta neva egzistuojanti skola yra 5170,02 Lt, t. y. ženkliai mažesnė, nei ieškinyje nurodyta 8832,46 Lt suma. Dėl 2012 m. gegužės mėn. atliktų darbų akto Nr. 2 nurodo, kad atsakovas atsisakė priimti darbus pagal šį aktą, ir tai nurodė ieškovui rašte. Ieškovas neturi reikalavimo teisės dėl akte Nr. 2 nurodytos darbų kainos apmokėjimo, nes nėra įvykdęs nei vienos sąlygos, numatytos subrangos sutarties 7.7 ir 3.2 punktuose. Be to, įstatymas nenumato galimybės kreiptis į teismą dėl statybos darbų priėmimo akto patvirtinimo.

Atsakovas UAB „Hifasta ir Ko“ patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 20 897,78 Lt nuostolių, įskaityti teismo patenkintus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas pagal papildomo susitarimo 4 straipsnį darbus įsipareigojo atlikti iki 2012-04-28, tačiau atliko tik 2012 m. balandžio mėn. atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytus 7802,27 Lt vertės darbus, o likusios dalies statybos darbų, kurių vertė 19 125,32 Lt neatliko. Atsakovas nurodo, kad 2012-05-31 raštu pranešė ieškovui, kad pagal 2012-04-10 protokolą Nr. 57 užsakovas pareiškė pastabas dėl nekokybiškai atliktos fasado apdailos ir pareikalavo iki 2012-06-04 atnaujinti darbus ir pašalinti darbų trūkumus, tačiau ieškovas to neatliko. Todėl atsakovas 2012-06-06 raštu pranešė ieškovui, kad vadovaujantis subrangos sutarties 7.8.2, 7.8.3, 8.2.3 punktais subrangos sutartis nutraukiama nuo 2012-06-14 ir atsakovas privalo sumokėti ieškovui 10 proc. baudą nuo sutartinės darbų vertės. Kadangi atsakovas pažeidė sutartį ir nepašalino darbų trūkumų bei neatliko visų numatytų darbų, ieškovas buvo priverstas pasitelkti trečiuosius asmenis atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimui bei darbų užbaigimui, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių. Ieškovo išlaidas darbų trūkumų pašalinimui ir darbų užbaigimui sudaro 1) pirktos medžiagos, keičiant atsakovo nekokybiškai sumontuotas ir sugadintas fasado apdailos plokštes – 18 730,80 Lt (tiekėjas UAB „OREX GROUP“); 2) fasado apdailos plokščių frezavimo darbai – 7 181,36 Lt (vykdytojas UAB „ACEO“); 3) fasado remonto ir fasado apdailos plokščių keitimo/tvirtinimo darbai – 14 110,94 Lt (vykdytojas UAB „Ignara“). Viso atsakovo išlaidos ieškovo atliktų darbų defektų šalinimui ir neužbaigtų darbų užbaigimui sudaro 40 023,10 Lt. Kadangi atsakovas visus darbus pagal papildomą susitarimą turėjo užbaigti už 19 125,32 Lt kainą, tai ieškovo papildomai patirtos 20 897,78 Lt išlaidos (40 023,10 Lt – 19 125,32 Lt) laikytinos patirtais nuostoliais dėl atsakovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo (subrangos sutarties 8.3 punktas, CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalis, 6.697 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį su juo nesutiko bei nurodė, kad nuo pat subrangos sutarties sudarymo dienos iki 2012-05-31 nei ieškovas, nei architektūrinę bei techninę priežiūrą vykdę specialistai nebuvo pareiškę pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir atlikimo terminų, per visą statybos periodą nebuvo padaryta jokių įrašų statybos darbų žurnale ar kituose statybos dokumentuose. Atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl darbų kokybės tik tuomet, kai ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl pavėluotų atsiskaitymų ir statybos dokumentų priėmimo tvarkos pažeidimų. 2012 m. gegužės mėn. atsakovas nebuvo apmokėjęs pateiktų sąskaitų nuo pat papildomo susitarimo sudarymo ir atsisakė patvirtinti paskutinį atliktų darbų aktą. Šias aplinkybes atsakovas išdėstė ieškovui 2012-06-04 rašte. 2012-06-11 gavo atsakovo raštą, kuriuo jis informavo, kad nuo 2012-06-14 nutraukia subrangos sutartį. Ieškovas 2012-06-20 raštu informavo ieškovą, kad sutarties nutraukimui neprieštarauja, tačiau sutartis nutraukiama ieškovo iniciatyva. Kadangi nei atsakovas, nei kiti atsakingi statybos procesus prižiūrintys specialistai per visą objekto statybos laikotarpį nereiškė pretenzijų dėl darbų kokybės, laikytina, kad atsakovo atlikti statybos darbai yra kokybiški ir už juos turėjo būti tinkamai atsiskaitoma. Ieškovo galimos pretenzijos negali viršyti 10 proc. dydžio sumos, skaičiuojant nuo papildomo susitarimo 5 straipsnyje nustatytos likusių darbų kainos, t. y. 2 692,76 Lt. Ieškovas nurodo, kad yra nedidelė rangovinė kompanija ir negaudama savalaikių atsiskaitymų iš atsakovo, fiziškai negalėjo tęsti pradėtų statybos darbų. Ieškovo pateikta informacija apie jo patirtus nuostolius kelia pagrįstas abejones, nes atsakovas nepateikė grafinės-vizualinės medžiagos ir privalomos techninės dokumentacijos apie konkrečiose vietose atliktus defektų šalinimo ir statybos darbų užbaigimo darbus. Ieškovo žiniomis, statybinės medžiagos, reikalingos objekto fasado apšiltinimo ir apdailos darbams užbaigti, buvo supirktos prieš sutarties nutraukimą. Ieškovo pasirinkimas kito subrangovo statybos darbams užbaigti turėtų būti traktuojamas kaip siekis papildomai pasipelnyti. Jeigu atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs su ieškovu, ieškovas būtų turėjęs galimybę pats baigti visus numatytus darbus objekte be jokių papildomų išlaidų.

Trečiasis asmuo UAB „Ugira“ atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 1030,19 Lt skolos, 36,06 Lt delspinigių ir 117,73 Lt bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė atsakovui iš ieškovo 13 095,50 Lt nuostolių atlyginimo ir 4 417,91 Lt bylinėjimosi išlaidų; įskaitė šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl skolos, delspinigių, nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir, atlikus įskaitymą, priteisė atsakovui UAB „CCM Baltic“ iš ieškovo UAB „Hifasta ir Ko“ 12 029,25 Lt nuostolių atlyginimo ir 4 300,18 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovo 46,13 Lt, o iš atsakovo 14,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad šalys 2011-08-12 sudarė subrangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti išorės fasadų šiltinimo ir apdailos darbus statant VĮ „Regitra“ Marijampolės filialo administracinį pastatą, o atsakovas už darbus sumokėti. Šalys 2012-03-16 sudarė papildomą susitarimą, kuriuo susitarė, kad atnaujina sutartinių įsipareigojimų vykdymą, kuris 2011-11-23 atsakovo iniciatyva buvo sustabdytas. 2012 m. birželio 14 d. sutartis nutraukta atsakovo iniciatyva vadovaudamasis 7.8.2, 7.8.3 ir 8.2.3 punktų pagrindais.

Teismo vertinimu, atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį sutarties 7.8.2, 7.8.3 ir 8.2.3 punktuose numatytais pagrindais nuo 2012-06-14 (2012-06-06 raštas, t. 1, b. l. 48-49), nes ieškovas atliko darbus su trūkumais ir, jų neištaisęs, nutraukė darbų atlikimą, tuo pačiu neatliko visų darbų sutartyje numatytu terminu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atliktų darbų trūkumus. Kadangi ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš dalies sutinka su akte nurodytais darbų trūkumais, tai teismas padarė išvadą, kad ieškovui buvo žinomos atsakovo pretenzijos dėl darbų trūkumų, tačiau ieškovas nei iki sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pabaigos, nei vėliau darbų trūkumų nepašalino ir darbų tinkamai neužbaigė.

Be to, teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog iki 2012-04-10 nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl ieškovo atliekamų darbų kokybės, nereiškia darbų kokybės trūkumų nebuvimo, o kad darbai buvo atlikti su trūkumais patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad trūkumai nebuvo nustatyti anksčiau, neeliminuoja ieškovo kaip rangovo pareigos pašalinti vėliau (ir net garantinio laikotarpio metu) paaiškėjusius trūkumus.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo teisę reikalauti 10 proc. baudos nuo 2012-03-16 papildomame susitarime numatytos darbų kainos (26 927,59 Lt), o ne nuo 2011-08-12 subrangos sutartyje numatytos sutarties darbų kainos (140 360,01 Lt), nes subrangos sutarties 8.2.3 punkte aiškiai nurodyta, kad sutarties nutraukimo atveju mokama 10 proc. dydžio bauda nuo sutartinės darbų vertės.

Kadangi atsakovo prievolė sumokėti 1 030,19 Lt pagal 2012-06-13 PVM sąskaitą-faktūrą nėra pasibaigusi, teismas priteisė šią sumą bei 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos kainos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudaro už laikotarpį nuo 2012-06-18 iki kreipimosi į teismą (už 175 dienas) 36,06 Lt (delspinigių apskaičiavimas, t. 1, b. l. 17).

Kadangi tiek sutartyje (sutarties 8.3 punkte), tiek įstatyme (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte) numatyta užsakovo teisė samdyti kitus rangovus defektams pašalinti, kai jų nepašalina rangovas ir reikalauti atlyginti su tuo susijusias išlaidas, tai teismas sprendė, kad sutartį pažeidęs ieškovas privalo atlyginti ir kitus nuostolius, kuriuos galėjo protingai numanyti kaip tikėtiną prievolės nevykdymo pasekmę (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas privalo atlyginti atsakovo patirtus nuostolius dėl laiku neužbaigtų darbų, nes ieškovas galėjo numatyti, kad jam nepašalinus darbų trūkumų ir nebaigus atlikti darbų, numatytų sutartyje, atsakovas bus priverstas samdyti trečiuosius asmenis trūkumams pašalinti ir darbams užbaigti. Atsakovui pateikus į bylą įrodymus, kad defektų šalinimas ir darbų užbaigimas dėl ieškovo padarytų pažeidimų nutraukus subrangos sutartį (t. y. subrangos sutartyje numatyto rezultato pasiekimas) jam kainavo 40 023,10 Lt, o atsakovas visus darbus pagal papildomą susitarimą turėjo užbaigti už 19 125,32 Lt kainą, tai atsakovo papildomai patirtos 20 897,78 Lt išlaidas (40 023,10 Lt – 19 125,32 Lt) teismas laikė nuostoliais dėl ieškovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo. Kadangi atsakovas už sutarties pažeidimus pritaikė ieškovui baudą (įskaitė 7802,28 Lt netesybų), tai teismas pritaikęs CK 6.73 straipsnio 1 dalį, netesybas įskaitė į nuostolių atlyginimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovui iš ieškovo teismas priteisė likusią 13 095,50 Lt (20 897,78 Lt – 7 802,28 Lt) sumą nuostolių atlyginimui.

Kadangi teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 1030,19 Lt skolą ir 36,06 Lt delspinigius, o atsakovui iš ieškovo 13 095,50 Lt nuostolių atlyginimo, tai įskaitė šalių tarpusavio priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir atsakovui iš ieškovo priteisė 12 029,25 Lt nuostolių atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas „UAB Hifasta ir Ko“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieškovo pateiktus argumentus dėl objekte netinkamai vykdomos techninės – architektūrinės priežiūros, nuolatinės projektinės dokumentacijos keitimą, nevertino bendro darbų organizavimo objekte problemos, nenustatė visų proceso šalių galimo atsakomybės laipsnio ir visą atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo naštą užkrovė apeliantui.

2. Teismas neįsigilino į priežastis, kodėl apeliantas nutraukė darbų vykdymą, neįvertino aplinkybės, kad visi apelianto vykdomi darbai objekte buvo nutraukti suėjus atsiskaitymo terminui.

3. Teismas neįvertino to, kad lemiamą apelianto sutartinių įsipareigojimų nevykdymo įtaką turėjo neatsakingas atsakovo darbų organizavimas objekte statybos periodu, galimų trūkumų atsiradimui lemiamą reikšmę turėjo pavėluotas projektinės dokumentacijos rengimas, kitų rangovų statybos darbų atlikimo vėlavimas ir pan.

4. Teismas nevertino VĮ „Regitra“ 2011-11-25 rašto, kuriuo visi rangovai buvo informuoti apie statybų proceso pabaigą dėl atsakovo kaltės, bei nenustatė, kokiais pagrindais atsakovas atnaujino savo santykius su užsakovu VĮ „Regitra“ ir dėl to neišsiaiškino, ar pakanka papildomo susitarimo tarp atsakovo ir apelianto tam, kad objekte toliau būtų vykdomi statybos darbai.

5. Teismo išvada, kad darbų trūkumus atsakovas galėjo nustatyti tik objekto statybos pabaigoje, nepagrįsta, nes darbų pobūdis yra atviras – pastato lauko fasado danga.

6. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje pateiktose nuotraukose pažymėtos statybų defektų vietos, yra darytos 2011 m. lapkričio pab. Be to, apeliantas rengdamas projektinės dokumentacijos dalis nurodė, galimus plokščių montavimo nukrypimus (iki 30 mm), su kuo sutiko ir atsakovas. Tik 2012 m. gegužės 15 d. statybos aikštelės protokole Nr. 61 atsiranda įrašas apie tai, kad montuojamų plokščių tarpai būtų nuo -2 iki +6 mm.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „CMM Baltic“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, pažymima, kad apeliantas apeliacinės instancijos teisme negali remtis aplinkybėmis, kurių neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme, t.y. dėl protokolo įrašų apie plokščių tarpų, nuotraukų datų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Teisėjų kolegija, apibrėždama bylos nagrinėjimo ribas, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pagrindinio ginčo objektas yra bylos šalių subrangos sutarties vykdymas, todėl šioje byloje nėra nagrinėjami užsakovo, generalinio rangovo ir kitų subrangovų teisiniai santykiai.

Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius pagrįstumo ir nuostolių dydžio

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, kad apelianto sutartinių įsipareigojimų nevykdymo įtaką turėjo neatsakingas paties atsakovo darbų organizavimas statybos periodu, o nuostolių atsiradimui lemiamą reikšmę turėjo pavėluotas projektinės dokumentacijos rengimas, kitų rangovų statybos darbų atlikimo vėlavimas ir pan.

Statybos subrangos sutarčiai taikomos tos pačios kaip ir statybos rangos sutarčiai reglamentuoti skirtos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo ir trečiojo skirsnių normos. Šiuo atveju CK 6.681 straipsnio, kuriame pateikta statybos rangos sutarties samprata, požiūriu generalinis rangovas veikia kaip užsakovas, o subrangovas – kaip rangovas.

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties.

Byloje duomenys patvirtina, kad šalys 2011-08-12 sudarė subrangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti išorės fasadų šiltinimo ir apdailos darbus statant VĮ „Regitra“ Marijampolės filialo administracinį pastatą, o atsakovas už darbus sumokėti. Šalys 2012-03-16 sudarė papildomą susitarimą, kuriuo susitarė, kad atnaujina sutartinių įsipareigojimų vykdymą, kuris 2011-11-23 atsakovo iniciatyva buvo sustabdytas. Pagal 2012-03-16 papildomą susitarimą ieškovas numatytus darbus turėjo atlikti per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai atsakovas pateiks ieškovui 72 vnt. kompozitinių plokščių, o šios plokštės ieškovui buvo pateiktos 2012-03-28 (3t. b.l. 179-180). Vadinasi, ieškovas numatytus darbus privalėjo atlikti iki 2012-04-27. Pagal sutarties 3.2 punktą atsakovas privalėjo atsiskaityti per 25 kalendorines dienas nuo atliktų darbų pridavimo įforminimo. 2012 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktas Nr. 1 sudarytas 2012-04-30, jo pagrindu 2012-04-30 ieškovas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, vadinasi ieškovas privalėjo sumokėti už šiuos darbus iki 2012-05-25. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui nutraukiant darbus objekte, sumokėjimo už 2012 m. balandžio mėn. atliktus darbus terminas dar nebuvo suėjęs, o darbų atlikimą ieškovas nutraukė vienašališkai ir neturėdamas tam pagrindo ir nebaigęs visų susitarime numatytų darbų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus (CK 6.38 straipsnis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.), kuriame yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nekokybišką darbų atlikimą patvirtina 2012-04-10 statybos aikštelės pasitarimo protokolas Nr. 57, 2012-04-10 aktas Nr. 1, 2012-05-15 statybos aikštelės pasitarimo protokolas Nr. 61, kuriuose užsakovo, generalinio rangovo, techninės priežiūros specialistai nustatė daug konkrečiai įvardintų fasadinių kompozicinių plokščių pagaminimo ir sumontavimo trūkumų, liudytojų parodymai, fotonuotraukos. Dėl to teisėjų kolegija teisiškai atmeta apeliacinio skundo argumentus apie darbų trūkumų nebuvimą, o apelianto argumentus, kad 2012-05-15 statybos aikštelės pasitarimo protokole Nr. 61 atsirado įrašas dėl pageidaujamų kitokių montuojamų plokščių tarpų nei nurodytoje projektinėje dokumentacijoje pripažįsta teisiškai nereikšmingais, nes pagal paties apelianto patvirtintą detalę tarpai tarp fasadinių plokščių turėjo būti 30 mm be nukrypimų, kai 2012-04-10 akte Nr. 1 tarpai užfiksuoti nuo 25 mm iki 43 mm. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantui buvo žinoma apie jo atliktų darbų defektus. Įvertinęs apelianto darbą, atsakovas šiuos trūkumus užfiksavo 2012-04-10 akte Nr. 1.

Apeliantas teigia, kad priėmimo – perdavimo akte atliktų darbų trūkumai neužfiksuoti, todėl tai reiškia, kad trūkumų nebuvo, o atsakovas negali remtis trūkumų faktu, bei nurodo, kad trūkumai negali būti laikomi paslėptais, nes darbų pobūdis atviras – fasado šiltinimo ir apdailos darbai. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai G. Š. ir K. P. patvirtino, kad atsakovas neturėjo galimybės anksčiau pastebėti darbų trūkumų, nes fasado apdengimo kompozitinėmis apdailos plokštėmis darbai buvo pradėti iš skirtingų fasado pusių, atskirais ruožais su tarpais, todėl teismo padaryta išvada, kad atsakovas tik darbų baigimo metu įgijo objektyvią galimybę įvertinti apelianto atliktų fasado apdengimo kompozitinėmis plokštėmis darbų kokybę, laikytina pagrįsta.

Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliantas teigia, kad byloje pateiktos nuotraukos, kuriose pažymėtos statybų defektų vietos, yra darytos 2011 m. lapkričio pab., o ne 2012 m. balandžio mėnesį, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs šiuos įrodymus, turėjo nustatyti, kad atsakovas privalėjo apeliantui anksčiau pranešti apie užfiksuotus darbų trūkumus. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovas apie ieškovo atliktų darbų trūkumus galėjo sužinoti tik darbų pabaigoje, padarė atlikęs visapusišką įrodymų tyrimą ir vertinimą, t. y. remdamasis rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, o duomenų apie tai, kad apeliantas rėmėsi šia aplinkybe pirmosios instancijos teisme, nėra, todėl darytina išvada, kad šia aplinkybe negali remtis apeliaciniame skunde (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas turi teisę reikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų apeliantui. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl teiginį, kad atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl darbų kokybės tik tuomet, kai apeliantas pradėjo reikšti pretenzijas dėl netinkamo atsiskaitymo už atliktus darbus, apeliantas turėjo pagrįsti leistinais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė leistinais įrodymais nepagrįsta, todėl darytina išvada, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas jos nenustatė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir teisingai nustatė turinčias reikšmės faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusius tarp šalių ginčus, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus išsamiai išdėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį atmesti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą surašymą advokatui sumokėjo 1890,63 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktą, darytina išvada, kad už atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina 1500 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Hifasta ir Ko“ (a. k. 302531700) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ (į. k. 145417921) naudai 1 500,00 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Teisėjai Natalja CikotoAntanas RudzinskasRūta Veniulytė – Jankūnienė