Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Y. (S. Y.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. Y. (S. Y.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) (nuo 2019-04-01 Lukiškių TI-K teises ir pareigas perėmė Vilniaus pataisos namai), 20 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų už laikotarpį nuo 2017-12-07 iki 2019-06-17 (toliau – ginčo laikotarpis).

Skunde paaiškina, kad jam kalint Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas jo privatumas, kadangi visose kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas tualetas buvo gyvenamojoje patalpoje, kuri nuo bendro kameros ploto atskirta ne aukštesne nei 1,5 m aukščio sienele ir užuolaida. Toks sanitarinio mazgo atskyrimas neatitiko higienos normų reikalavimų, nes nebuvo uždaros kabinos. Pareigūnai užeidavo be perspėjimo, todėl pasitaikydavo atvejų, kai pareiškėją aptikdavo naudojantis sanitariniu mazgu. Nurodo, kad daug kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl prastų kalinimo sąlygų, tačiau niekas nesikeitė. Pareiškėją buvo bandoma įbauginti psichologiškai palaužti, kad jis atsiimtų savo pateiktus skundus Lukiškių TI-K administracijai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K direktorius ir jo pavaduotojas įžūliai elgėsi prieš kalinčius asmenis, žinodami apie tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą, bet nieko nedarė. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K nebuvo šilto (karšto) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip kartą per savaitę. Lukiškių TI-K nėra įrengtų vandens šildymo sistemų, vykstant remonto darbams nėra užtikrintos galimybės nusiprausti kitur. Pažymi, kad kamerose neveikia ventiliacija, drėgna, pelėsis, grybelis, dulkės, tai nesaugi sveikatai aplinka, kuri buvo įprastas reiškinys Lukiškių TI-K. Todėl puvo čiužiniai, veisiasi parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Kamerose švaraus oro kiekis neatitinka norminio oro švarumo, todėl kalinamiems yra ribojamas minimalus švaraus oro kiekis. Oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų reikalavimų. Mano, kad kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas, natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas, o elektrinis apšvietimas neatitinka reikalavimų, šviesa labai stipri, nuo jos skauda akis, galvą. Naktinio apšvietimo išjungti negalima, lemputės dega ištisą parą dėl to negalėdavo išsimiegoti, jautėsi irzlus, pablogėjo regėjimas. Pareiškėjas teigia, kad nuo 2017-12-07 d. iki 2019-06-07 buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 7,7 kv. m. iki 7,9 kv. m., kamerose jis buvo laikomas kartu su kitu kalinčiuoju, tokiu būdu buvo pažeistas minimalaus ploto tenkančio vienam asmeniui reikalavimas. Vasaros metu buvo nustojama teikti platesnį užimtumą. Į bažnyčią vedama tik kartą į mėnesį paskutinį antradienį l-2 val., į bendravimo kambarėlį vidutiniškai kartą per savaitę, arba du kartus per savaitę po 1 val., į sporto salę. Pareiškėjo teigimu, jam turėjo priklausyti 8 valandos pasivaikščiojimo per dieną, kai tuo tarpu jam tekdavo tik 1,5 val. Dėl visų minėtų aplinkybių, pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų pareiškėjas patyrė stiprų diskomfortą, emocinį pažeminimą ir kitus negatyvius išgyvenimus ir mano, kad jam turėtų būti atlyginta neturtinė žala.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN (iki 2019-04-01Lukiškių TI-K) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo specifinė įstaiga, nes apjungė ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Lukiškių TI-K administracija negalėjo daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis jų nepriimti į įstaigą neturėjo teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, buvo laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengėsi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Vilniaus PN atsiliepime nurodo, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui turinčio tekti minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimas vienam asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K atitinkamose kamerose periodiškai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017-12-09 iki 2019-06-16, ir 2019-06-17 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. Kai kuriuose postuose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose, higienos norma nenumato. Pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikta teisė nusiprausti duše ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Dušinėse veikė mechaninė vėdinimo sistema - įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia. Sanitarinis mazgas negalėjo būti pilnai atitvertas, kadangi priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Teigia, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitiko dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Tai viena iš priemonių, kuri buvo skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. Kamerų apšvietimui buvo naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai. Vadovaujantis dienotvarkės reikalavimais, nepertraukiamas miegas Vilniaus PN suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo numatytas nuo 22.00 val. iki 6.00 val., o poilsio ir švenčių dienomis - nuo 23.00 val. iki 7.00 val.

Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija buvo organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Pasivaikščiojimai organizuojami vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys asmenys. Pažymi, jog pasivaikščiojimas gryname ore, yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlydavo suimtiesiems (nuteistiesiems) pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore.

Vilniaus PN pažymi, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemą buvo nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, dėl skunde išdėstytų nusiskundimų į įstaigos administraciją nesikreipė.

Dėl neturtinės žalos nurodė, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2017-07-07 iki 2019-06-16 ir dėl to kilusios 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą Peers prieš Graikiją). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą Karalevičius prieš Lietuvą, 2008 m. vasario 14 d. sprendimą Dorokhov prieš Rusiją, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma 3,6 kv. m vienam asmeniui.

EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Muršič prieš Kroatiją byloje EŽTT pabrėžė, kad tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis negu 3 m² bendroje kameroje, ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tais atvejais, kai kaliniams yra užtikrinamas nuo 3 m² iki 4 m² gyvenamasis plotas, ne tik mažas gyvenamasis plotas yra rodiklis vertinant įkalinimo sąlygų tinkamumą. Tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas gali būti nustatytas, atsižvelgus į kitus netinkamo įkalinimo sąlygų aspektus, ypač susijusius su galimybėmis mankštintis lauke, natūralaus apšvietimo ar oro nepakankamumu, ventiliacijos trūkumu, netinkama vidaus temperatūra, privataus tualeto nebuvimu bei esminių sanitarinių ir higienos reikalavimų pažeidimu. Tais atvejais, kai bendroje apgyvendinimo erdvėje vienam kaliniui tenka daugiau kaip 4 m², ploto trūkumo problema nekyla, tačiau EŽTT vertinimui dėl įkalinimo sąlygų atitikties Konvencijos 3 straipsniui yra svarbūs kiti fizinių kalinimo sąlygų aspektai. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Nors pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017-12-07 iki 2019-06-17, tačiau byloje esanti kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelė patvirtina, kad į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko 2017-12-09, taigi byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017-12-09 iki 2019-06-17.

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad 2017-12-09 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 kv. m. ir buvo laikomas vienas; 2017-12-10 buvo laikomas kameroje Nr. 107, vienas; 2017-12-11 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 178, kurios plotas 7,94 kv. m. ir buvo laikomas vienas. Pareiškėjas 2017-12-12 buvo perkeltas į kamerą Nr. 306, kurios plotas 8,09 kv. m. ir laikomas su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2017-12-13 iki 2018-01-08, pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 306, kartu su kitu asmeniu; pareiškėjas 2018-01-09 buvo perkeltas į kamerą Nr. 346, kurios plotas 7,88 kv. m. ir laikomas kartu su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2018-01-10 iki 2018-01-31 buvo laikomas kameroje Nr. 346, kartu su kitu asmeniu; 2018-02-01 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 346 vienas; laikotarpiu nuo 2018-02-02 iki 2018-02-04 kamera Nr. 346 kartu su kitu asmeniu; 2018-02-05 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 133, kurios plotas 7,94 kv. m. ir buvo laikomas kartu su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2018-02-06 iki 2018-02-19 buvo laikomas kameroje Nr. 133, kartu su kitu asmeniu; pareiškėjas 2018-02-20 buvo perkeltas į kamerą Nr. 191, kurios plotas 7,94 kv. m. ir buvo laikomas kartu su kitu asmeniu; 2018-02-21 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 352, kurios plotas 8,09 kv. m. ir buvo laikomas kartu su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2018-02-22 iki 2018-02-28 buvo laikomas kameroje Nr. 352 kartu su kitu asmeniu; 2018-03-01 kameroje Nr. 352, pareiškėjas buvo laikomas vienas; laikotarpiu nuo 2018-03-02 iki 2018-03-25 buvo laikomas su kitu asmeniu kameroje Nr. 352; pareiškėjas 2018-03-26 buvo perkeltas į kamerą Nr. 279, kurios plotas 7,77 kv. m. ir laikomas su kartu su kitu asmeniu; 2018-03-27 buvo laikomas kameroje Nr. 279, kartu su kitu asmeniu; pareiškėjas 2018-03-28 buvo perkeltas į kamerą Nr. 343, kurios plotas 8,08 kv. m. ir buvo laikomas kartu su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2018-03-29 iki 2018-04-15 buvo laikomas kameroje Nr. 343 kartu su kitu asmeniu; 2018-04-16 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 115, kurios plotas 7,45 kv. m. ir buvo laikomas vienas; pareiškėjas 2018-04-16 perkeltas į kamerą Nr. 173, kurios plotas 7,94 kv. m. ir buvo laikomas kartu su kitu asmeniu; laikotarpyje nuo 2018-04-17 iki 2018-04-18 buvo laikomas kameroje Nr. 173 kartu su kitu asmeniu; pareiškėjas 2018-04-19 buvo perkeltas į kamerą Nr. 326, kurios plotas 7,66 kv. m. ir laikomas kartu su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2018-04-20 iki 2018-04-22 buvo laikomas kameroje Nr. 326 kartu su kitu asmeniu; 2018-04-23 buvo laikomas vienas kameroje Nr. 326; laikotarpiu nuo 2018-04-24 iki 2018-06-25 buvo laikomas kameroje Nr. 326 kartu su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2018-06-26 iki 2018-06-27 kameroje Nr. 326 buvo laikomas vienas; laikotarpiu nuo 2018-06-28 iki 2018-07-04 kameroje Nr. 326 buvo laikomas kartu su kitu asmeniu; 2018-07-05 pareiškėjas kameroje Nr. 326 buvo laikomas vienas; laikotarpiu nuo 2018-07-06 iki 2018-07-17 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 326, kartu su kitu asmeniu; pareiškėjas 2018-07-18 buvo perkeltas į kamerą Nr. 162, kurios plotas 7,94 kv. m. ir buvo laikomas kartu su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2018-07-19 iki 2018-08-30 buvo laikomas kameroje Nr. 162 kartu su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2018-08-31 iki 2018-09-01 buvo laikomas kameroje Nr. 162 vienas; laikotarpiu nuo 2018-09-02 iki 2018-09-03 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 162 kartu su kitu asmeniu; 2018-09-04 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 326, kurios plotas 7,66 kv. m. ir buvo laikomas kartu su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2018-09-05 iki 2018-11-11 buvo laikomas kameroje Nr. 326 kartu su kitu asmeniu; 2018-11-12 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 149, kurios plotas 7,94 kv. m. ir buvo laikomas kartu su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2018-11-13 iki 2018-11-18 buvo laikomas kameroje Nr. 149 kartu su kitu asmeniu; pareiškėjas 2018-11-19 buvo laikomas kameroje Nr. 149 vienas; laikotarpiu nuo 2018-11-20 iki 2018-11-21 buvo laikomas kameroje Nr. 149 kartu su kitu asmeniu; pareiškėjas 2018-11-22 kameroje Nr. 149 buvo vienas; laikotarpiu nuo 2018-11-23 iki 2018-12-16 pareiškėjas kameroje Nr. 149 buvo kartu su kitu asmeniu; 2018-12-17 kameroje Nr. 149 pareiškėjas buvo vienas; 2018-12-18 kameroje Nr. 149 pareiškėjas buvo kartu su kitu asmeniu; 2018-12-19 kameroje Nr. 149 pareiškėjas buvo vienas; laikotarpiu nuo 2018-12-20 iki 2019-01-15 kameroje Nr. 149 pareiškėjas buvo kartu su kitu asmeniu; 2019-01-16 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 322, kurios plotas 7,77 kv. m. ir buvo laikomas vienas; 2019-01-17 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 272, kurios plotas 7,75 kv. m. ir buvo laikomas kartu su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2019-01-18 iki 2019-01-20 buvo laikomas kameroje Nr. 272 kartu su kitu asmeniu; 2019-01-21 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 322, kurios plotas 7,77 kv. m. ir buvo laikomas kartu su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2019-01-22 iki 2019-01-23 buvo laikomas kameroje Nr. 322 kartu su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2019-01-24 iki 2019-01-25 buvo laikomas kameroje Nr. 322 vienas; laikotarpiu nuo 2019-01-26 iki 2019-01-27 buvo laikomas kameroje Nr. 322 kartu su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2019-01-28 iki 2019-01-30 buvo laikomas kameroje Nr. 322 vienas; laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-02-10 buvo laikomas kameroje Nr. 322 kartu su kitu asmeniu; 2019-02-11 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 262, kurios plotas 7,86 kv. m. ir buvo laikomas kartu su kitu asmeniu; 2019-02-12 perkeltas į kamerą Nr. 255, kurios plotas 24,38 kv. m. ir buvo laikomas kartu su kitais 5 asmenimis; laikotarpiu nuo 2019-02-13 iki 2019-02-14 buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitais 5 asmenimis; laikotarpiu nuo 2019-02-15 iki 2019-02-18 kameroje Nr. 255 buvo laikomas kartu su kitais 4 asmenimis; laikotarpiu nuo 2019-02-19 iki 2019-02-20 buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitais 3 asmenimis; laikotarpiu nuo 2019-02-21 iki 2019-02-22 buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitais 4 asmenimis; laikotarpiu nuo 2019-02-23 iki 2019-02-24 buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitais 5 asmenimis; 2019-02-25 buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitais 4 asmenimis; laikotarpiu nuo 2019-02-26 iki 2019-03-04 buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitais 2 asmenimis; 2019-03-05 kameroje Nr. 255 buvo laikomas kartu su kitu asmeniu; 2019-03-06 buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitais 3 asmenimis; laikotarpiu nuo 2019-03-07 iki 2019-03-08 buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2019-03-09 iki 2019-03-12 buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitais 2 asmenimis; 2019-03-13 buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitais 4 asmenimis kameroje; laikotarpiu nuo 2019-03-14 iki 2019-03-21 buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitais 5 asmenimis; 2019-03-22 buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitais 4 asmenimis; laikotarpiu nuo 2019-03-23 iki 2019-03-25 buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitais 5 asmenimis; laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-04-03 buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitais 4 asmenimis; laikotarpyje nuo 2019-04-04 iki 2019-04-08 buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitais penkiais asmenimis; 2019-04-09 buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitais 4 asmenimis; laikotarpiu nuo 2019-04-10 iki 2019-04-11 buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitais 2 asmenimis kameroje; laikotarpiu nuo 2019-04-12 iki 2019-04-14 buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitais 3 asmenimis; laikotarpiu nuo 2019-04-15 iki 2019-04-22 kameroje Nr. 255 kartu su kitais 2 asmenimis; 2019-04-23 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 255 kartu su kitu asmeniu; 2019-04-24 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 257, kurios plotas 34,57 kv. m. ir buvo laikomas kartu su 4 asmenimis; 2019-04-25 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 257 kartu su kitais 4 asmenimis; laikotarpiu nuo 2019-04-26 iki 2019-05-03 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 257 kartu su kitu asmeniu; 2019-05-04 buvo perkeltas į kamerą Nr. 21, kurios plotas 7,31 kv. m. ir laikomas kartu su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2019-05-05 iki 2019-05-16 buvo laikomas kameroje Nr. 21 kartu su kitu asmeniu; 2019-05-17 buvo laikomas kameroje Nr. 21 vienas; laikotarpiu 2019-05-18 iki 2019-05-20 buvo laikomas kameroje Nr. 21 su kitu asmeniu; 2019-05-21 buvo laikomas kameroje Nr. 21 vienas; laikotarpiu nuo 2019-05-22 iki 2019-05-28 buvo laikomas kameroje Nr. 21 kartu su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2019-05-29 iki 2019-06-16 buvo laikomas kameroje Nr. 21 vienas; 2019-06-17 pareiškėjas išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. Taigi, įvertinus pateiktus kamerų plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma nebuvo pažeista, nes visose minėtose gyvenamosiose kamerose pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. (skirtingu laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,87 kv. m iki 12,19 kv. m). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų dėl minimalaus ploto pažeidimo.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo neužtikrinamas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1 – 1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) 81 p.). Į šią EŽTT praktiką LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Taip pat pažymėtina, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, tačiau, remiantis naujausia LVAT praktika, net ir tada negalima teigti, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo užtikrinta, kadangi pareiškėjo teisė į privatumą vis vien galėjo būti pažeidžiama fragmentiškai, net ir nekalint kartu su kitais asmenimis (LVAT 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-l 75-438/2019).

Atsiliepime atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosiose kamerose Nr. 386 – Nr. 395 (2012 m.); Nr. 252 – Nr. 257 (2013 m.); Nr. 406 – Nr. 417 (2015 m.), Nr. 418 – Nr. 426 (2016 m.). Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas, kuomet sanitarinis mazgas atitveriamas užuolaida ar sienele, nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą (LVAT 2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016). Tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu 2019-02-12 iki 2019-04-23, t. y. 71 dieną, buvo laikomas daugiavietėje kameroje Nr. 255, kurioje sanitarinis mazgas buvo izoliuotas nuo likusios kameros erdvės ir įrengtas kaip atskira kabina. Be to, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-04-24 iki 2019-05-03 t. y. 10 dienų buvo laikomas daugiavietėje kameroje Nr. 257, kurioje taip pat sanitarinis mazgas buvo izoliuotas nuo likusios kameros erdvės ir įrengtas kaip atskira kabina. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiais laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 255 ir Nr. 257, Vilniaus PN pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu nepažeidė.

Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad pareiškėjas 474 dienas buvo laikomas kamerose vienas arba su kitais asmenimis, neužtikrinant jo privatumo, t. y. tokiose, kuriose sanitarinis mazgas nuo bendro gyvenamojo ploto atskirtas nepakankamo aukščio sienele arba užuolaida. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir nurodytą teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas užuolaidomis ir 1,5 m sienele neužtikrina visapusiškos asmens privatumo apsaugos tiek nuo kameros, tiek nuo priežiūros akutės bei įeinančių prižiūrėtojų, todėl Vilniaus PN veiksmai negali būti laikomi teisėtais, ir pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista 474 dienas.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose nėra ventiliacijos, drėgna, dėl to čiužiniai pūva, veisiasi parazitai, oras nešvarus, trūko gryno oro. Pareiškėjas teigia, kad kamerose nėra užtikrinama tinkamas dirbtinis ir natūralus apšvietimas.

Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), kurios 17 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Tos pačios higienos normos 16 punkte nustatyta, kad santykinės oro drėgmės rodikliai, nepriklausomai nuo metų laiko, turėtų būtų nuo 35 iki 65 proc. HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Atsakovas pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės, dulkių gyvenamosiose kamerose.

Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo buvusius higienos reikalavimų trūkumus, nedetalizuoja kuriose konkrečiai patalpose jie galimai buvo, be to, iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų, patalynės higienos ir kitų skunde nurodomų pažeidimų. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Iš byloje pateiktų pareiškėjo judėjimo Vilniaus PN duomenų matyti, kad pareiškėjas įvairiais laikotarpiais buvo skirtingose kamerose. Savo ruožtu pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų ar reikšmingų aplinkybių, kurios leistų daryti nekvestionuojamą išvadą, kad pareiškėjas patyrė tikrai didelius nepatogumus ar kitokius išgyvenimus higienos normų neatitikimo. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes ir tokio pobūdžio bylose nustatytą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl patirtos žalos, kilusios dėl higienos normų neatitikimo, pripažintini abstrakčiais ir deklaratyviais, todėl atmestini.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punkte, nustatyta, kad Lukiškių T-IK gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx., reikalavimuose nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas. Aukščiau minėtos taisyklės nenumatė atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimo. Šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. Išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus.

Atsakovas teigia, kad kamerų apšvietimui naudojamos lemputės buvo perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu. Lemputės atitiko Europos sąjungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Kamerose buvo įrengti dviejų tipų šviestuvai: šviestuvai su gaubtais ir šviestuvai, kurių konstrukcijoje gaubtas nenumatytas. Vadovaujantis dienotvarkės reikalavimais, nepertraukiamas miegas Vilniaus PN suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo numatytas nuo 22.00 val. iki 6.00 val., o poilsio ir švenčių dienomis - nuo 23.00 val. iki 7.00 val. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad buvo netinkamas kamerų apšvietimas, tačiau nenustatyta, kad pareiškėjas dėl netinkamo kamerų apšvietimo, būtų kreipęsi į Vilniaus PN administraciją ir būtų nustatyti minėti pažeidimai.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad jam nebuvo suteikta galimybė prausti visą kūną po šiltu vandeniu dažniau kaip kartą per savaitę, nes Lukiškių TI-K nebuvo karšto vandens.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. 1R-172, 107 punktu, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Pareiškėjas skunde neneigia aplinkybės, kad jis į dušą buvo vedamas pagal įstaigoje sudarytą grafiką vieną kartą per savaitę. Taigi, šiuo atveju, pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta tinkamai, laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, o individualūs asmeniniai pareiškėjo poreikiai dušu naudotis jam tinkamu laiku negali būti vertinami kaip netinkamas Vilniaus PN pareigų vykdymas, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į dušą kartą per savaitę nebuvo pažeista.

Pareiškėjo teigimu, jam turėjo priklausyti 8 valandos pasivaikščiojimo per dieną, kai tuo tarpu jam tekdavo tik 1,5 val.

Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 47 punkte nustatytas 8 valandų terminas yra taikomas ne pasivaikščiojimui gryname ore, o įvairiai veiklai kalinimo metu. 48 punkte nustatyta, kad 1 valandos per dieną pasivaikščiojimas yra pakankamas. BVK 103 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Įvertinus teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog jam turėjo būti suteikta galimybė 8 valandas praleisti ne kameroje, yra nepagrįsti. Pagal minėtus teisės aktus pareiškėjui priklauso 1 valanda pasivaikščiojimo lauke. Bylos medžiaga nepatvirtinta, kad Lukiškių TI-K šios savo pareigos neįgyvendintų ar įgyvendintų ją netinkamai, priešingai pareiškėjas nurodo, kad jam buvo suteikiama 1,5 val. pasivaikščiojimas, todėl pareiškėjo argumentas atmetamas.

Pareiškėjas skunde teigia, kad vasaros metu Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas pakankamas užimtumas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad buvo vykdomos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės, patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-06-30 įsakymu Nr. N-64 „Dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus vykdomų programų ir pozityvaus užimtumo priemonių patvirtinimo“. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas turėjo galimybę žiūrėti televizijos programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose. Be to, gyvenamosiose kamerose buvo iškabinama teisinė informacija apie kalinimo sąlygas, nuteistųjų ir suimtųjų teises bei jų pareigas. Taip pat Lukiškių TI-K periodiškai lankėsi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turi galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Asmenims, laikomiems įstaigoje, nuolat organizuojami įvairaus pobūdžio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems laikomiems asmenims, buvo sudaryta galimybė dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi raštu dėl dalyvavimo tam tikroje programoje. Pareiškėjas nenurodė, kokiose konkrečiose veikose siekė dalyvauti ir jam nebuvo sudaryta galimybė jose dalyvauti. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai nelaikytini pagrįstais. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, Vilniaus PN ėmėsi visų reikiamų priemonių bei aktyvių veiksmų, kad būtų sudarytos galimybės kuo ilgesnį laiką praleisti aktyviai, sąlygos aktyviai veiklai buvo sudarytos, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo prašymai būtų buvę netenkinami, taigi, darytina išvada, kad Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų užtikrindama pakankamą užimtumą, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas prašo priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.

Darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinęs anksčiau nustatytus pažeidimus, o būtent, kad pareiškėjui 474 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nors kamerose ir buvo laikomas vienas arba su kitu asmeniu, tačiau netinkamai atskyrus sanitarinį mazgą nuo prižiūrėjimo akutės ir tokie pažeidimai buvo tęstiniai bei ilgalaikiai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 850 Eur suma ir tokia suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, taip pat tokia priteistina suma atitinka naujausią LVAT praktiką. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, taip pat nenustatyta, kad Vilniaus PN būtų piktybiškai nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl laiko, kad pareiškėjo prašoma 20 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. Y. (S. Y.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. Y. (S. Y.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.