- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-19
- Bylos Nr.
- 2S-2003-413/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00724-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- J. S., D. S.
- Trečiasis asmuo
- uždarąja akcine bendrove „Architektų pastogė“, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-35-214/2012 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams J. S., D. S. su trečiaisiais asmenimis uždarąja akcine bendrove „Architektų pastogė“, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu tenkino ieškovės V. M. ieškinį ir pripažino J. S. atsisakymą derinti 1547 kv.m. žemės sklypo ribas (duomenys neskelbtini), aprašytas 2009 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo paženklinimo akte ir atsisakymą duoti sutikimą žemės sklypo plane, parengtame 2009 m. UAB „Architektų pastogė“, nepagrįstais bei pripažino ieškovei V. M. teisę rengti ir įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą be J. S. sutikimo. Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti 2012 m. sausio 9 d. teismo sprendimą. Pareiškime nurodė, kad dėl Nacionalinė žemės tarnybos ir UAB „Architektų pastogė“ neveikimo ji negali įgyvendinti teismo sprendimu jai sukurtų teisių. Todėl prašė išaiškinti, kaip turėtų būti vykdomas 2012 m. sausio 9 d. teismo sprendimas, kad UAB „Architektų pastogė“ galėtų tęsti žemės sklypo kadastrinės bylos sudarymo darbus pagal 2009 m. aktą, planą be bendraturčio sutikimo, ir kad Nacionalinė žemės tarnyba galėtų įregistruoti jų pagrindu žemės sklypą, o vėliau jo dalį parduoti V. M..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi išaiškino Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-35-214/2012 tokiu būdu: teismo sprendimas turi būti vykdomas Civilinio proceso kodekso vykdymo proceso nustatyta tvarka pagal įstatymus ir kitas materialinės teisės normas reglamentuojančias klausimus susijusius su žemės sklypų planų rengimu ir kitais su šiuo susijusiais klausimais. Ieškovei manant, kad UAB „Architektų pastogė“ nepagrįstai atsisako toliau tęsti sutartinius įsipareigojimus ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su ieškovės interesais vykdant teismo sprendimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka spręsti dėl reikalavimų šiai įmonei iškėlimo ginant savo pažeistą teisę.
Teismas nustatė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas neįvykdytas, terminas jo įvykdymui nepasibaigęs. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jis turi būti vykdomas. Ieškovė prašydama išaiškinti šį teismo sprendimą prašė įpareigoti UAB „Architektų pastogė“ vykdyti sprendimą, arba įpareigoti Žemėtvarkos skyrių įregistruoti sklypą. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo taip aiškinti sprendimo, nes teismo sprendimu UAB „Architektų pastogė“ procesinė padėtis byloje yra trečiasis asmuo, ne atsakovas, ši įmonė nebuvo įpareigota atlikti jokių veiksmų ieškovės atžvilgiu, šios įmonės atžvilgiu byloje nebuvo iškelti jokie reikalavimai, todėl įpareigoti ar pavesti įmonei atlikti bet kokius veiksmus susijusius su sprendimo vykdymu teismas nematė teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: išaiškinti teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-35-214/2012 taip, kad apginant V. M. pažeistas teises būtų toliau tęsiamas žemės sklypo kadastrinės bylos sudarymas ir UAB „Architektų pastogė“ baigtų pradėtus darbus pagal 2009 m. gruodžio 7 d. aktą be teisių perėmėjo D. S. sutikimo pagal 2009 m. gruodžio mėn. plano sprendinius. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
1. Dėl apsunkinto teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė stengėsi įvykdyti teismo sprendimą, tačiau to padaryti nepavyko ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių. UAB „Architektų pastogė“, kuri byloje buvo dalyvaujantis asmuo, buvo pradėjusi rengti dokumentus, sudarinėjo ieškovės žemės sklypui (duomenys neskelbtini) planus, tačiau negalėjo jų užbaigti. J. S. nesutiko derinti sklypo ribų. Buvo bylinėjamasi. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo susidarė tokia situacija, kad UAB „Architektų pastogė“ V. M. netęsia žemės sklypo kadastrinių matavimų, Nacionalinė žemės tarnyba nepriima sprendimo dėl žemės sklypo duomenų tikslinimo ir V. M. negali užbaigti savo dalies žemės sklypo pirkimo procedūros, nors už perkamą žemę yra sumokėjusi dar 1992 m. Už darbą UAB „Arcitektų pastogė“ sumokėta dalis pinigų. Buvo bandyta nueiti į kitas tai atliekančias įstaigas. Niekas nesiima atlikti darbų, nes teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta UAB „Architektų pastogė“, kuri pradėjo darbus. Įmonės atstovai nurodo, kad darbus gali atlikti bet kokie kiti specialistai, kad 2009 m. gruodžio 7 d. aktą, planą reikia sudarinėti naujai. Nacionalinės žemės tarnybos atstovas nurodė, kad 2009 m. sudaryti dokumentai šiuo metu yra negaliojantys. Apeliantė su tuo nesutinka, nes pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas turi privalomą galią visiems asmenims, institucijoms, tame tarpe ir šios bylos dalyviams.
2. Teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartyje nedetalizavo teismo sprendimo rezoliucinės dalies vykdymo dėl UAB „Architektų pastogė“ veiksmų, dėl šios įmonės sudarytų dokumentų: 2009 m. gruodžio 7 d. akto, 2009 m. žemės sklypo plano, panaudojimo tolimesniame kadastrinės bylos sudarymo procese. Iš nutarties turinio ir rezoliucinės dalies darytina išvada, kad faktiškai teismas skundžiama nutartimi neatliko teismo sprendimo išaiškinimo ir neišsprendė sprendimo vykdymo metu kilusių ginčų.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Architektų pastogė“ atsiliepimu atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde keliami klausimai peržengia sprendimo išaiškinimo ribas, kadangi aiškindamas teismo sprendimą teismas negali keisti jo turinio ir neturi teisės aiškinti sprendimo motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą. Kauno rajono apylinkės 2012 m. sausio 9 d. sprendimu jokie įpareigojimai UAB „Architektų pastogė“ nebuvo nustatyti, todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, jog teismas privalėjo detalizuoti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl UAB „Architektų pastogė“ veiksmų yra nepagrįsti. Nežiūrint to, kad teismas pripažino nepagrįstais atsakovo J. S. atsisakymus derinti 2009-12-07 žemės sklypo paženklinimo akte aprašytas 0,1547 ha žemės sklypo ribas ir duoti sutikimą 2009 m. UAB „Architektų pastogė“ parengtam žemės sklypo planui, pripažino ieškovės V. M. teisę be atsakovo sutikimo rengti ir įregistruoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, kadastriniai matavimai turi būti atlikti laikantis kadastrinių matavimų metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. UAB „Architektų pastogė“ nėra nei teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizatorė, nei iniciatorė. V. M. su UAB „Architektų pastogė“ sutarties kadastriniams matavimams atlikti nėra sudariusi, todėl atskirojo skundo prašymas išaiškinti teismo sprendimo vykdymą, kad apginant V. M. pažeistas teises, toliau privalo būti tęsiamas žemės sklypo kadastrinės bylos sudarymas UAB „Architektų pastogė“ peržengia tiek sprendimo išaiškinimo ribas, tiek pažeidžia minėtas teisės aktų nuostatas, taip pat asmenų laisvą valią sudaryti sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) numato, kad tais atvejais, kai sprendimas yra neaiškus, jį priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimas gali būti išaiškinamas tik tada, kai jis dar nėra įvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (278 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą (nutartį) įvykdyti. Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą), negalimą atlikti po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).
Bylos duomenimis, apeliantė prašė išaiškinti įsiteisėjusį bet neįvykdytą 2012 m. sausio 9 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo J. S. atsisakymas derinti 1547 kv.m. žemės sklypo ribas (duomenys neskelbtini), aprašytas 2009 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo paženklinimo akte) ir atsisakymas duoti sutikimą žemės sklypo plane, parengtame 2009 m. UAB „Architektų pastogė“, pripažinti nepagrįstais ir pripažinta teisė V. M. rengti ir įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą be J. S. sutikimo. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl šio sprendimo išaiškinimo nurodė, kad negali įgyvendinti savo teisių, t. y. įvykdyti teismo sprendimo, todėl prašo išaiškinti teismo sprendimą taip, kad apginant jos (V. M.) pažeistas teises, toliau būtų tęsiamas žemės sklypo kadastrinės bylos sudarymas, o UAB „Architektų pastogė“ baigtų pradėtus darbus pagal 2009 m. gruodžio 7 d. aktą be teisių perėmėjo D. S. sutikimo, pagal 2009 m. gruodžio mėn. plano sprendinius.
Taigi, iš apeliantės prašymo akivaizdu, kad jis prašo teismo duoti privalomus nurodymus asmenims, atsakingiems už kadastrinės bylos sudarymą ir plano rengimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007). Taigi, tam, kad konstatuoti sprendimo išaiškinimo reikalingumą, turi būti nustatyta, jog sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški – nesuprantama arba suprantama nevienareikšmiškai. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, apeliantės prašymu dėl nutarties išaiškinimo ir atskiruoju skundu iš esmės keliami reikalavimai į bylą patrauktiems tretiesiems asmenims. Toks apeliantės siekis prieštarauja CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatų paskirčiai, nes teismo sprendimo (nutarties) aiškinimas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų, taip pat išaiškindamas teismo sprendimą, teismas negali jo keisti. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota suprantamai ir vienareikšmiškai.
Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visoje Lietuvos teritorijoje. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo, sprendimus dėl teisinių santykių modifikavimo ir sprendimus dėl priteisimo. Pagal teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinybės kriterijų skiriami priverstinai vykdytini ir nereikalingi priverstinio vykdymo teismo sprendimai. Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti teisinių padarinių sukelia patys savaime be jokios specialios priverstinio jų vykdymo procedūros. Sprendimu dėl pripažinimo patvirtinami arba paneigiami tam tikri teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. teismo sprendimo prasmę, kuriuo nustatyta ieškovės teisė be J. S. sutikimo rengti ir įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą, pagal savo pobūdį yra sprendimas dėl pripažinimo, taigi nereikalauja priverstinio vykdymo. Teismo sprendimas dėl pripažinimo ar juo pripažintos subjektinės teisės registruojamos ne kaip teismo sprendimo vykdymo rezultatas, o CPK 18 straipsnio pagrindu.
Iš bylos medžiagos matyti, jog VĮ „Registrų centras“ netenkino apeliantės prašymo įregistruoti teismo sprendimo, kadangi negali keisti įregistruoto (duomenys neskelbtini) žemės sklypo duomenų pagal sprendime nurodytą planą, nes nesuformuota kadastrinė žemės sklypo kadastrinių matavimų byla. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas byloje nesprendė žemės sklypo kadastrinės bylos rengimo klausimų ar įpareigojimo rengti bei įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą klausimo. Žemės sklypo kadastrinių matavimų inicijavimas ir žemės sklypo plano rengimas bei registravimas pagal įstatymų reikalavimus yra apeliantės pareiga, kurią ji turi įgyvendinti savo iniciatyva, o registratoriaus atsisakymas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjas
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.