- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- 1-1711-1072/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-34627-19, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narius, o būtent:
jis, 2019 m. rugpjūčio 14 d., apie 00 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,25 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia kaire ranka suėmė už lovoje ant nugaros gulinčio nepilnamečio posūnio R. P. kaklo ir tokiu būdu jį smaugė, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis kaire ranka suėmė kambaryje stovinčiai savo podukrai K. M. už dešinės jos rankos ir jėga ją pastūmė į šoną, dėl ko ji griuvo ant žemės galva atsitrenkdama į sieną, t. y. tokiu būdu smurtaudamas nepilnamečiui nukentėjusiajai savo posūniui R. P. padarė odos paviršinį nubrozdinimą su paraudimu kaklo priekinėje dalyje, o savo podukrai K. M. padarė nežymius nubrozdinimus dešiniame žaste, t. y. nežymius sveikatos sutrikdymus.
Kaltinamasis V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. vakare, apie 22 val. 45 min. jis grįžo į namus iš darbo. Namuose buvo betvarkė. Vieno kambario durys buvo išspirtos. Podukra K. M., žmona S. P. ir uošvienė G. R. buvo neblaivios. Pamatęs betvarkę susinervino, išgėrė apie 200 ml brendžio ir nuėjo miegoti. Iš vaikų kambario pasigirdo triukšmas. Garsiai pasakė netriukšmauti. Sūnus R. P. pradėjo vadinti jį necenzūriniais žodžiais. Susinervino, nuėjo į vaikų kambarį, kur buvo R. P., uošvienė, podukra K. M. ir sūnus E. P.. Priėjo prie R. P., gulinčio lovoje ant nugaros, nuo jo kojūgalio palinkęs viena ranka suėmė už jo vilkėtos geltonos spalvos marškinėlių trumpomis rankovėmis, gal jį ir pasmaugė. Gal ta pačia ranka jis buvo suėmęs jam už kaklo ir pasmaugė. Buvo grumtynės, R. P. jį keikė. Jis pamena, kad plyšo R. P. marškinėliai ties kaklu. Podukra K. M. suėmusi jam, t. y. V. P., už jo drabužių gynė brolį ir V. P. traukė nuo jo. Jis viena ranka suėmė K. M. už jos dešinės rankos aukščiau riešo ar ties juo ir tokiu būdu laikydamas K. M. patraukė nuo savęs ir R. P.. Ji svirdinėjo dėl girtumo, ėjo atbula, jis nematė, ar ji griuvo, ar ne. Tuo metu R. P. jį koneveikė, keikė, dėl ko jis daugiau dėmesio buvo nukreipęs į jį. Po to jis, V. P., nuėjo į savo kambarį. Supranta, kad tokiu būdu smurtaudamas galėjo sužaloti tiek nepilnametį posūnį R. P., tiek podukrą K. M.. Supranta ir gailisi nusikaltęs (t. 1., b. l. 171-174, 192-194).
Nukentėjusioji K. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d., apie 22 val. 00 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), visi atsigulė miegoti. Namuose buvo ji, jos du nepilnamečiai broliai R. P. ir E. P., taip pat mama S. P., ir močiutė G. R.. Patėvis V. P. dirbo vakarinėje pamainoje iki 22 val. 30 min. Jiems gulint lovose, ji išgirdo, kaip grįžo patėvis. Ji pradėjo kalbėti su močiute ir mama gulint lovoje. Bekalbant su mama nusprendė eiti parūkyti. Nuėjo parūkyti į verandą. Patėvis V. P. tuo metu iš tualeto nuėjo į savo kambarį. Brolis R. P. atėjęs į verandą, kur ji su mama rūkė, pasakė, kad jam gulint savo lovoje išgirdo kaip patėvis V. P. muša savo katiną, galimai jį mėto. Tai pasakęs brolis R. P. išėjo atgal į savo kambarį. Jai su mama dar bebūnant verandoje ir bekalbant ji išgirdo patėvio V. P. ir brolio R. P. riksmus. Įbėgusi į kambarį pamatė, kad brolis R. P. guli ant nugaros savo lovoje, o patėvis V. P. pasilenkęs link brolio jį smaugią, vėl ir vėl broliui ištrūkus bando sugriebti rankomis už kaklo. Ji pribėgo prie patėvio ir, gindama brolį, bandė jį nustumti, tačiau patėvis jai sugriebė stipriai už dešinės rankos ir stūmė, dėl ko ji griebė už durų ir griūdama atsitrenkė į spintą, dėl ko patyrė fizinį skausmą, jai skaudėjo ranką. Ji atsistojusi iš karto išėjo iš kambario, o brolis R. P. tuo metu taip pat išėjo iš kambario į virtuvę ir visas drebėdamas iš baimės iškvietė policiją (t. 1., b. l. 64-65).
Nukentėjusysis R. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena su patėviu V. P., mama S. P., močiute G. R., broliu E. P. ir seserimi K. M.. V. P. pastoviai vartoja alkoholį su mama. V. P. jo nemėgsta. Įvykio vakarą mama buvo išgėrusi namuose. V. P. baigęs darbą apie 23 val. 00 min. grįžo namo. Jis buvo blaivas, o po kokio pusvalandžio jis buvo visas girtas. Jis, matyt, verandoje sėdėjo ir gėrė. Mama su sese jau bijojo net eiti. V. P. yra nenormalus, išgėręs nesivaldo. Pusę valandos grįžęs V. P. vaikščiojo iš virtuvės į verandą, po to vėl kažkur. Po įvykio jis matė verandoje kolos gėrimą, todėl manė, kad ten jis gėrė. V. P. buvo agresyvus, sunkiai liežuvis vertėsi. Kada patėvis nuėjo į tualetą, mama su sese nuėjo parūkyti į verandą. Eidamas pro jų kambarį, kuris yra pereinamas, patėvis kažką nuspyrė kojomis, po to, jis, t. y. R. P., išgirdo, kad jis lyg tai katiną pradėjo trankyti, mėtyti, katinas kniaukė. Jis kažką sakė jam. Nubėgo pas sesę su mama į verandą ir pasakė, kad V. P. katiną mėto. V. P. girtas prie jo, t. y. R. P., prisikabino. Jis kambaryje vadino jį „gaidžiu“, sakė jam kitokius žodžius. Jis jam sakė kažką panašaus „gaidy, ką tu čia šneki?“. Jis išgėręs namuose save labai iškelia, gangsteriu kažkokiu. Jis, t. y. R. P., jam sakė palikti ramybėje katiną. V. P. jį puolė. Jis gulėjo lovoje ant nugaros. V. P. priėjo prie jo iš kojų pusės ir jis, t. y. V. P., jį smaugė. V. P. prie jo pasilenkė ir jam norėjo suimti už kaklo. V. P. pavyko kaire ranka suimti už kaklo, o dešine ranka bandė jam, t. y. R. P., suduoti kumščiu. Jis jo rankas kažkaip atitraukė. Jis su V. P. apsižodžiavo. V. P. jam toliau bandė sugriebti už kaklo. Jis maniakiškomis akimis į jį žiūrėjo. Jis suėmė V. P. rankas, dar nuspyrė jį kojomis į priekį nuo savęs, spyrė jam. Bobulė pradėjo rėkti, sesė atbėgo, mama bandė atitraukti nuo manęs V. P.. Jos visos trys bandė nuo jo, t. y. R. P., rankomis traukti V. P.. Vyko apsistumdymas. V. P. vėliau aprimo. Jam skaudėjo, kada jis jį smaugė. V. P. stumdė mamą su sese ir močiute, jas nustūmė. V. P. jas po vieną stumdė. Mama su sese ir močiute bandė V. P. nuo jo atitraukti. V. P. keikėsi. R. P. iškvietė policiją po antro karto, t. y. po kelių minučių, iki 10 minučių bėgyje, kada V. P. jam bandė suimti už kaklo, bet nepavyko. Jis tada tiesiog atidaręs duris atėjo į kambarį. Jis viena ranka jam, t. y. R. P., suėmė už kaklo, bandė versti ant pilvo pastumdamas, suėmė už jo dešinės kojos, bandė ją sukti. Tuo metu jis sėdėjo ant lovos. V. P. jam laikė už kojos viena ranka ties pėda, o kita ranka aukščiau čiurnos. O gal ir kairę koją suko, smulkiai nebeatsimena. V. P. kažkaip bandė R. P. apversti ant lovos, suko kažkurią jo koją rankomis suėmęs. Viskas baigėsi tuo, kad apšaukė vienas kitą, R. P. pradėjo V. P. „kolioti“. Kada išgirdo, kad rėkavo, į kambarį atėjo vėl mama su sese. Kada jis iškvietė policiją būdamas virtuvėje, jis grįžo į kambarį. Jis, t. y. R. P., drebėjo, visas purtėsi. Susinervinęs buvo. Po to V. P. nuėjo į verandą, kur sėdėjo sesė su mama. Jis išgirdo sesę šaukiant, ji šaukė: „paleisk‘. Išbėgęs su kojinėmis į verandą matė, kad V. P. kažkaip pastūmė sesę, jai buvo suėmęs už rankų, dėl ko jis rankomis nustūmė jį nuo sesės. Ten buvo tamsu, smulkiai papasakoti visko negali, bet matė, kad V. P. buvo suėmęs sesei už jos riešų (t. 1., b. l. 83-87).
Liudytoja S. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad iš 2019 m. rugpjūčio 13 d. į 2019 m. rugpjūčio 14 d. naktį ji buvo namuose. Apie vidurnaktį nuėjo į tualetą. Eidama į tualetą iš savo kambario ėjo pro vaikų kambarį ir matė, kad gulėdami lovose R. P. ir K. M. kažką šnekėjosi, R. P. maigė savo mobiliojo ryšio telefoną. Ji R. P. pasakė tyliau, nes buvo naktis, po naktinės pamainos buvo grįžęs išvargęs vyras, kuris tuo metu miegojo. Vyras buvo neblaivus, tai pastebėjo, kada jis grįžo į namus. Ji irgi kažkiek buvo neblaivi. Ji praėjo į tualetą ir nematė, kas įvyko. Tualetas yra toliau šio vaikų kambario, praėjus koridorių ir virtuvę, todėl negirdėjo ir nematė, kas vyko vaikų kambaryje. Išėjusi iš tualeto išgirdo šurmulį, girdėjo K. M., R. P. ir V. P. balsus, vienas ant kito kažką šaukė. Kaip suprato iš šauksmų, K. M. ar tai R. P. iškvietė policiją ir jie abu išbėgo į „gonkelį“, po to į kiemą. Paskui juos matė išeinantį vyrą V. P.. Ji net nespėjo sureaguoti, kas įvyko, kelių minučių laikotarpyje atvyko policija ir sulaikė vyrą V. P.. Nei R. P., nei K. M. neverkė, jai nepasakojo, kas tiksliai įvyko. Jie tik balsu jai sakė, kad tėvas puolė R. P., o kaip tai vyko, ji nematė ir nežino. Įvykio metu vaikų kambaryje buvo jos mama G. R., kurią prieš įvykį ji matė miegant (t. 1., b. l. 143-146).
Liudytoja G. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė esanti S. P. motina, gyvenanti su S. P., jos vyru V. P. ir vaikais nuosavo gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje. Ji pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus byloje prieš savo žentą, su kuriuo kartu gyvena (t. 1., b. l. 149-151).
Liudytoja V. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė esanti V. P. motina, gyvenanti nuosavo gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, t. y. kitoje šio namo dalyje, nei gyvena S. P., jos sūnus V. P., vaikai ir G. R.. 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 22 val. 50 min. ji su savo sūnumi V. P. grįžo namo iš darbo. Sūnus namo grįžo visiškai blaivus. Apie 24 val. 00 min. namuose žiūrėdama televizorių ji išgirdo triukšmą, dėl ko išbėgo į kiemą. Kieme ji matė stovinčią K. M., E. P. ir S. P.. K. M. jai atrodė neblaivi. Atvažiavo policijos pareigūnai, kurie išsivežė jos sūnų V. P.. Ji girdėjo, kad R. P. policijos pareigūnams pasakojo, kad V. P. jį smaugė. Ji pati įvykio nematė (t. 1., b. l. 154-157).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2019 m. rugpjūčio 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas V. P. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (t. 1., b. l. 8-9).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio G. R. tarnybinių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 00 val. 02 min. konflikto metu neblaivus patėvis V. P., sugriebęs rankomis už kaklo smaugė savo posūnį R. P., dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. V. P. podukrai K. M. bandant ginti brolį R. P., sugriebęs už jos dešinės rankos ją stūmė, dėl ko ji griuvo ir atsitrenkė į duris, t. y. tokiu būdu K. M. sukėlė fizinį skausmą (t. 1., b. l. 51-56).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. gautas pranešimas, jog pranešėjo patėvis jį puola, bando mušti. Pats pranešėjas yra nepilnametis, namuose yra dar vienas vaikas, kuriam 14 metų. Prašo policijos pagalbos (t. 1., b. l. 15-21).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. pranešėja K. M. pranešė, jog patėvis ją stumdė, brolį apmėtė akmenimis (t. 1., b. l. 22-28).
Iš įvykio vietos ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nusikaltimo pėdsakų nerasta, neužfiksuota (t. 1., b. l. 35-37, 38-42).
Iš alkoholio kiekio matuoklio fotonuotraukų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. V. P. nustatytas 1,25 promilės neblaivumas, R. P. – 0,00 promilių blaivumas (t. 1., b. l. 57-58).
Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito rodmenų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. K. M. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas (t. 1., b. l. 59).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas R. L. susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybėmis, apžiūrėjęs K. M. medicininius dokumentus padarė išvadą, kad K. M. padaryti nežymūs nubrozdinimai dešiniame žaste paveikus kietais bukais daiktais galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialistas R. L. susipažinęs su R. P. medicininiais dokumentais padarė išvadą, kad R. P. nustatytas odos paviršinis nubrozdinimas su paraudimu kaklo priekinėje dalyje, padarytas paveikus kietu buku daiktu galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1., b. l. 94-95).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis V. P. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narius – posūnį R. P. ir K. M., tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų (nuketėjusiųjų, liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokolai ir kita) pagrįsti V. P. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. P. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (t. 2., b. l. 53-55).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo V. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. P. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, teistumas išnykęs (t. 2., b. l. 29-30, 31), 5 metų laikotarpyje vieną kartą baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2., b. l. 34). Yra dirbantis (t. 2., b. l. 32). Psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre negydytas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 3 punktu, V. P. skirtini įpareigojimai: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo netekimo atveju per 1 mėnesį pradėti dirbti kitoje darbovietėje arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir 16 d. nutarimų nustatyta, kad V. P. nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. 00 val. 53 min., iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. 15 val. 07 min. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. 20 val. 55 min. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. 12 val. 58 min. buvo laikinai sulaikytas (t. 2., b. l. 5-6, 18-19), t. y. trys laikino sulaikymo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. P. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narius asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir 16 d. nutarimais (t. 2., b. l. 20-22, 24-26) V. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti marškinėliai trumpomis rankovėmis, ryškiai geltonos spalvos, ant kurių priekinės dalies ties krūtine yra užrašas „PUMA“, su netaisyklingos formos įplėšimu, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui (t. 1., b. l. 43-44, 45-47, 48-49, 50), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 dalimi, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.
Byloje esantis vaizdo ir garso įrašas su R. P. apklausa (CD 1 vnt.), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 puntu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Byloje pateikta informacija apie Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtas 104,49 eurų išlaidas už psichologų paslaugas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-34627-19 (t. 1., b. l. 99, 100), kurios įvardintos kaip proceso išlaidos, tačiau pagal BPK 186 straipsnio 3 dalį, į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apklausiant nuketėjusįjį nepilnametį R. P., apklausoje dalyvavo psichologė, kuri vykdė BPK įtvirtintą imperatyvią normą, todėl jos teiktų paslaugų kaina nepripažintina proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo nepriteistina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, V. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti V. P. sulaikymą nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. 00 val. 53 min. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. 15 val. 07 min. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. 20 val. 55 min. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. 12 val. 58 min., trys laikino sulaikymo dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 3 punktu, per visą bausmės vykdymo laiką:
įpareigoti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo netekimo atveju per 1 mėnesį pradėti dirbti kitoje darbovietėje arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnis).
V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apžiūrėtus marškinėlius trumpomis rankovėmis, ryškiai geltonos spalvos, ant kurių priekinės dalies ties krūtine yra užrašas „PUMA“, su netaisyklingos formos įplėšimu, perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, byloje esantis vaizdo ir garso įrašas su R. P. apklausa (CD 1 vnt.), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.