Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Servico“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. rugpjūčio 25 d.; atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovei UAB „Servico“ adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai, UAB „Servico“ klientų aptarnavimo administratorei I. J. 2020 m. rugpjūčio 28 d. pasirašant įteikimo pažymoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

3. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Servico“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-02 įsakymu buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu Santariškių g. 73, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo objektų administratore. 2017 m. rugsėjo mėn. buvo aplietas ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantis antrame aukšte. Buto apliejimo priežastis - nesandarus stogas, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė. Ieškovė dėl buto apliejimo patyrė 952 EUR dydžio žalą (tai yra būtinų atlikti remonto darbų ir medžiagų vertė - 912 EUR, bei sąmatos sudarymo kaštai - 40 EUR), kurios dydis yra grindžiamas UAB „Maroko Statyba“ parengta sąmata.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

7. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; kt.).

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisę dalyti jam ūkinį ir fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Taigi, namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1920-590/2014, 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

9. Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka šias funkcijas, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas). Administratorius, be kita ko, turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (6.1 punktas).

10. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė technika ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

11. Žalos padarymo metu galiojusioje Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – STR) 86 punkto redakcijoje numatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais [9.1]; esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus [9.5, 9.16, 9.33] atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai - gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas; privalomųjų darbų vykdymas ( STR 87 punktas). Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui), kurias atlieka namo techninis prižiūrėtojas (STR 88 ir 89 punktai). STR 98 punktas nustatyta, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už gyvenamojo namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį. Gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (STR 99 punktas). Pagal STR 43 punktą, kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Servico“ yra namo, esančio Santariškių g. 73, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratorė, kuri organizuoja gyvenamojo namo techninę priežiūrą. Pažymėtina, kad atsakovė, kaip namo administratorė, prižiūrinti namo bendruosius objektus, turėjo pareigą rūpintis tinkama namo, esančio Santariškių g. 73, Vilniuje, tame tarpe ir namo stogo, būkle ir priežiūra. Byloje pateikti įrodymai (t. y. ERGO 2017-09-18 pranešimas žalos byloje Nr. 7010214-0301_2-001, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017-09-48 pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, fotonuotraukos, 2017 m. rugsėjo mėn. ir spalio atsakovės UAB „Servico“ išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas ( t. y. už namo stogo dangos prisukimo darbus, už stogo papildomą siūlių sandarinimą)) patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl nesandaraus gyvenamojo namo stogo. Taigi ieškovei priklausančio buto užliejimą lėmė atsakovės, kaip namo administratorės, neveikimas, t. y. atsakovei nesiėmus realių priemonių dėl stogo priežiūros, galimų avarijų prevencijos klausimu. Teismas konstatuoja, kad atsakovė netinkamai vykdė jai pavestas funkcijas, dėl ko per netinkamai prižiūrimą bendrojo naudojimo objektą (t. y. namo stogą) į ieškovės butą pratekėjo vanduo, padarydamas ieškovei žalos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu (CK 6.246 straipsnis). Atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo ir neveikimo, neužtikrino tinkamo pastato priežiūros ir avarijų prevencijos, t. y. atsakovė nebuvo atidi ir rūpestinga savo profesinėje veikloje, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti dėl to atsiradusią žalą, t. y. kompensuoti ieškovei patirtus nuostolius.

13. Ieškovė prašomos priteisti žalos (nuostolių) dydį grindžia UAB „Maroko Statyba“ parengta 2019 m. liepos 18 m. sąmata, iš kurios matyti, kad patalpų remonto darbai ir medžiagos kainuos 912 EUR, plius sąmatos sudarymo išlaidos - 40 EUR, iš viso 952 EUR. Ieškovės patirtą žalą sumažinus buto nusidėvėjimo procentu (t. y. 9 procentais), patirtos žalos dydis sudaro 869,92 EUR sumą, kurią ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovės.

14. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita. Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas. Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti buto remonto sąnaudų atlyginimą. Žalos dydžio nustatymas tokiu atveju reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų ieškovės patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios patalpos buvo iki užliejant vandeniu.

15. Kaip jau minėta, ieškovė į bylą yra pateikusi UAB „Maroko Statyba“ parengtą 2019 m. liepos 18 m. sąmatą, pagal kurią turto remonto kaina sudaro 912 EUR, plius sąmatos sudarymo išlaidos – 40 EUR. Be to, siekiant tinkamai atlyginti patirtą žalą, būtina nustatyti aplieto buto nusidėvėjimo laipsnį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, namas, esantis adresu Santariškių g. 73, Vilniuje, pastatytas 2011 metais, jo bendras nusidėvėjimas, remiantis STR 1.12.06:2002 „Statinių naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo 1.1 punktu, yra 9 procentai. UAB „Maroko Statyba“ parengtoje sąmatoje nėra įvertintas nusidėvėjimas, todėl bendrą remonto darbų kainą sumažinus nusidėvėjimo procentu, ji sudaro 829,92 EUR ( 912 EUR – 9 proc.), plius ieškovės patirtos sąmatos sudarymo išlaidos - 40 EUR. Taigi ieškovės iš viso patyrė 869,92 EUR (829,92 EUR + 40 EUR) nuostolių. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl žalos dydžio ir pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 straipsnis), duomenų, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove byloje nėra, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 869,92 EUR nuostolių yra pagrįstas ir tenkintinas.

16. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje pateikti įrodymai ir teismo nustatytos aplinkybės patvirtina visas būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys tenkinamas visiškai.

17. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (869,92 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

18. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 20 EUR žyminis mokestis ir 11,89 EUR išlaidos už Nekilnojamojo turto išrašą. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Todėl pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 20 EUR dydžio sumokėtas žyminis mokestis ir 11,89 EUR išlaidos už Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš viso – 31,89 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

19. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 1,86 EUR, t. y. išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 EUR), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei J. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Servico“, juridinio asmens kodas 3025250465, 869,92 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių eurų ir 92 ct) nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (869,92 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 31,89 EUR (trisdešimt vieną eurą ir 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.