Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.2.14.1.2.4; 1.2.14.9.3; 2.4.2.1; 2.4.6.1

2025 m. balandžio 9 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ilonos Jakubėnienės, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. D. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

K. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams; pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir jam skirta bausmė areštas 40 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. D. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. D. skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 5 d. ir 2021 m. balandžio 28 d. nutartimis subendrinta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, ir K. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) prokurorės Jūratės Arošienės 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas pakeistas ir nuspręsta taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. D. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms AB Šiaulių banko centrinės būstinės sąskaitoje (valiuta Eur) Nr. (duomenys neskelbtini), 457,37 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt septynių Eur 37 ct) sumai; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti, disponuoti; apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui; Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma), iki civiliniam ieškovui S. K. priteistos sumos sumokėjimo. Turto saugotoju nuspręsta palikti AB Šiaulių bankas, juridinio asmens kodas 112025254, buveinės adresas: Tilžės g. 149, Šiauliai.

Nuosprendžiu išspręsti civilinio ieškinio, kardomosios priemonės ir daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. D. nuteistas už tai, kad 2024 m. liepos 15 d., apie 23 val. akmeniu išdauždamas S. K. priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lango stiklo paketą, 240 Eur vertės, įsibrovė į namą bei pagrobė S. K. priklausantį turtą: savisiurbį, elektrinį vandens tiekimo siurblį (neveikiantį) „Grundfos X“, 200 Eur vertės, savisiurbį, elektrinį vandens tiekimo siurblį (veikiantį) „Grundfos X“ komplekte su kranu ir veržle, 400 Eur vertės, laistymo / vandens žarną, 20 metrų ilgio, 20 Eur vertės, elektros ilgintuvą, 50 metrų ilgio, 10 Eur vertės, kelių gyslų, varinį, 50 metrų ilgio elektros kabelį 100 Eur vertės, mūrininko plaktuką „HAUSHALT“, 5 Eur vertės, tinklelį 20 metrų ilgio, 10 Eur vertės, 4 vnt. / flakonus klijuojančių putų Penosil, 750 ml. talpos, kurių 1vnt. / flakono vertė 5,79 Eur, iš viso 23,16 Eur vertės, kampo posvyrio matuoklį (gulsčiuką) 1,2 metro ilgio, 20 Eur vertės, t. y. sugadino S. K. priklausantį turtą už 240 Eur, bei pagrobė S. K. priklausantį turtą, kurio vertė 788,16 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. D. nesutinka su priimtu nuosprendžiu paskirta bausme ir prašo paskirti švelnesnę bausmę bei panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms, esančioms AB Šiaulių banko sąskaitoje.

3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistojo apeliaciniame skunde neginčijama jo kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau nesutinkama su paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė taip pat prašoma panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą banko sąskaitoje esančioms lėšoms. Aukštesnysis teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

Dėl bausmės skyrimo

6. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Skundžiamu nuosprendžiu K. D. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 3 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Baudžiamajame įstatyme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas. Nors pirmosios instancijos teismas K. D. paskyrė griežčiausios rūšies bausmes – pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – areštą, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą – tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to K. D. buvo nubaustas per griežtai.

8. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060). Dėl to spręstina, ar yra teisinis pagrindas perkvalifikuoti K. D. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, kad BK 178 straipsnio 3 dalis ir 187 straipsnio 3 dalis 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 nebuvo keičiamos, o tai reiškia, jog dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, nuteistojo atsakomybę švelninantis įstatymas nebuvo priimtas, perkvalifikuoti šias nusikalstamas veikas nėra teisinio pagrindo.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad K. D. padarė du tyčinius nusikaltimus: vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (BK 12 straipsnis) ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. D., taip pat atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju itin atidžiai išanalizavo pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad K. D. anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, nedirba. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad K. D. skundžiamu nuosprendžiu skirtinos griežčiausios straipsnių sankcijose numatytos bausmės, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje – arešto, o už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje – laisvės atėmimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 1 punktu. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne tik vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Kaip minėta anksčiau, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai bei papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymu (toliau – ir BK pakeitimo ir papildymo įstatymas). Be kita ko, BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsniu pakeistos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatyme numatyta, kad šiame įstatyme išdėstytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę. Būtent minėtoje 3 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Kaip minėta, BK 27 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios recidyvo klausimą, nuostatų pakeitimai įtvirtinti BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnyje, vadinasi, taikytinos ir šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje.

11. Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

12. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad nuteistasis K. D. nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Įvertinus nuteistojo K. D. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo daugkartinius teistumus, laikytina, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta K. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

13. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad, įvertinęs visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus K. D. už jo padarytą apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą pačias griežčiausias – laisvės atėmimo ir arešto – bausmes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų. Esant nustatytai tik vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, įvertinus tai, kad K. D., skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau 9 kartą, jo atžvilgiu yra atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai, taip pat įvertinus ir kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu K. D. už jo padarytą apysunkį nusikaltimą paskirta bausmė, kuri yra artima straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, paskirta arešto bausmė maksimaliam terminui, savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ar aiškiai neteisinga, atitinka apelianto asmenybę bei yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. D. paskirtą subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir nustatė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus vos pusmečiui po to, kai buvo lygtinai paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, todėl švelninti K. D. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamas veikas įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

14. Be to, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta nuteistajam palankiausiu – dalinio bausmių sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 5 d. ir 2021 m. balandžio 28 d. nutartimis subendrinta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, ir K. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.

Dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo

15. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis prašo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, tačiau aukštesnysis teismas tenkinti šio reikalavimo neturi pagrindo.

16. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamu nuosprendžiu paliktas galioti prokurorės Jūratės Arošienės 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimu iki 2025 m. vasario 25 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. D. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms AB Šiaulių banko centrinė būstinė sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 458 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti, disponuoti. Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma). Paminėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu pakeistas laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas iki 457,37 Eur.

18. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas, su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir nuteistasis, tačiau jo kol kas neatlygino, darytina išvada, kad nėra išnykę BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimui, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

20. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartimi nuteistajam K. D. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Vitalija Mataitė. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. kovo 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma iš K. D. valstybės naudai priteisti 125.00 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo K. D. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam K. D. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

22. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam K. D. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo K. D. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo K. D. apeliacinį skundą.

Priteisti iš nuteistojo K. D. valstybės naudai 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis Eur 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.