Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Rūtai Agnei Naujanei, Virginijai Miliauskienei, Živilei Kalasauskaitei, Ilonai Banel,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lenkas, VSDF duomenimis nedirbantis, veiklos nevykdantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, baustas, teistas:

1) 2015 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) 2016 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį 60 parų arešto, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinus bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;

3) 2016 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metams 4 mėnesiams laisvės apribojimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio pagrindu buvo subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. ir 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmę atlikęs 2017 m. rugsėjo 15 d.);

4) 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme (nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 5 d.; nuteistasis 2018 m. lapkričio 26 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų sąrašą);

5) 2019 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 227 straipsnio 2 dalį 8 mėnesiams laisvės atėmimo; BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio pagrindu subendrinus šią bausmę su 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, - 10 mėnesių laisvės atėmimo; BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas bausmės vykdymas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti bent ½ padarytos turtinės žalos, paskirtos mokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas trejus metus vairuoti kelių eismo transporto priemones ir automobilio vertės konfiskavimas;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2019 m. sausio 20 d., apie 21.10 val., Vilniuje, Taikos gatvėje, ties pastatu Nr. 63, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,85 promilės etilo alkoholio).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Paaiškino, kad 2019 m. sausio 20 d. vakare jis vairavo automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo įsipilti benzino iš Taikos gatvės į artimą kolonėlę. Buvo išgėręs degtinės ir neblaivus, sutinka su jam nustatytu girtumu. Automobilio rakteliai gulėjo namuose, jis žinojo, kur jie padėti, juos paėmė. Automobilis stovėjo kieme, jis atsisėdo į automobilį paklausyti muzikos. Nežino, kodėl nusprendė vairuoti, buvo gera nuotaika. Jis teisės vairuoti transporto priemonių neturi, niekada nebuvo šios teisės įgijęs, automobiliu Peugeot nuolat nesinaudojo, pasinaudojo juo tik porą kartų. Automobilis Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo draugui V. P., kuris taip pat gyvena Taikos gatvėje. Pastarasis registruotas tame pačiame bute, kuriame gyvena kaltinamasis su broliu N. D., jie nuomojasi šį butą iš V. P.. Automobilis kažkada buvo kaltinamojo, bet dabar ne. Jis kažkada buvo šį automobilį išsinuomojęs, tas žmogus jį pardavinėjo, ir jie trise jį nusipirko bendrai naudotis. Automobilį pirko prieš metus kaltinamojo, jo brolio N. D. ir V. P. pinigais, kuris kiek mokėjo, dabar negali pasakyti. Nežino, kodėl automobilis buvo registruotas V. P. vardu. Kitame posėdyje patikslino, kad tai sakydamas turėjo omenyje, jog jis su broliu prisideda pinigais, kai reikia taisyti automobilį. Tą automobilį paprastai vairuoja jo brolis, automobilio rakteliai būna pas brolį. Jis (kaltinamasis) galėjo tuo automobiliu naudotis daugiausiai savaitę. V. P. irgi naudojasi šiuo automobiliu, nors jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Jis vairavo išgėręs ir be teisės vairuoti du kartus: rudenį ir sausį, nes norėjo įsipilti kuro. Vairuoti moka, negali įgyti vairuotojo pažymėjimo, nes neturi pinigų. Jis žino jam teismo paskirtus įpareigojimus, vykdo įpareigojimą negerti. Kaltinamasis teigė priklausomybės alkoholiui neturįs, bet pastaraisiais mėnesiais vartojo alkoholį. Sutiktų gydytis, jei teismas jam tokį įpareigojimą paskirtų, bet mano, kad tokio poreikio nėra, nes gali nevartoti alkoholio ir be gydymo, nuo teismo posėdžio praeitoje baudžiamojoje byloje negėrė. Žalą atlygins, gyvena iš pajamų, gautų pagal verslo liudijimą, atlieka statybos darbus (b. l. 83-84, 101).

Teisiamojo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl automobilio savininko, liudytojas N. D. nurodė, kad automobilis Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. P.. Su pastaruoju yra daug metų draugai, bendrauja kaip artimi žmonės. Automobilį pirko V. P. prieš Naujus Metus už 500-600 eurų, mokėjo už jį pinigus greičiausiai iš savo pensijos ir įregistravo jį savo vardu. Jie trise nesimetė pinigų šiam automobiliui įgyti, su juo važinėja visi trys: brolis V. B., jis ir V. P., susideda pinigus tik automobilio remontui, taip pat draudimui, kad pagelbėtų V. P.. Jis prie automobilio pirkimo piniginėmis lėšomis neprisidėjo, V. P. sumokėjo visus pinigus, vėliau tik metėsi, kad ratus pakeistų. Šiuo metu automobilis servise, nes automobilio priekinis bamperis yra dužęs. Iš žodžių žino, kad automobilį sudaužė jo brolis. Kodėl jo brolis vairavo šį automobilį, jis nežino. N. D. turi teisę vairuoti transporto priemones, o V. P. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, todėl dažnai prašo jį nuvežti į kaimą, kartais kartu važiuodavo šiuo automobiliu dirbti į statybas pagal individualią veiklą. Dėl automobilio naudojimo tarp jų yra draugiškas susitarimas. 2019 m. sausio 29 d. keitė automobilio padangas ir automobilio raktai liko pas N. D., jis buvo parsivaręs automobilį į savo kiemą. Iki tol automobilio rakteliai būdavo pas V. P.. Jei reikėdavo automobilį taisyti ar kur nors nuvežti V. P., jis leisdavo pasiimti automobilį. Į darbą šiuo automobiliu važiuodavo nedažnai. Jo brolis V. B. teisės vairuoti transporto priemonių neturi, todėl V. P. jam vairuoti neduoda. Automobilio raktai ir dokumentai guli televizoriaus spintelėje ir V. B. bet kada gali juos pasiimti. Brolis 2018 m. spalio 30 d. paėmė raktus ir vairavo automobilį nieko neatsiklausęs be jo žinios. Kai brolis paima raktelius, jo nebūna namuose arba jis miega. Jis neslepia raktelių ir laiko juos viešoje vietoje, kad jų nepamestų, nes raktai brangūs. Jis pats labai retai vairuodavo tą automobilį, nes turi savo automobilį Ford Galaxy, kuris šiuo metu sugedęs (b. l. 100).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. nurodė, kad jis turi automobilį, kurio pavadinimą pamiršo, atrodo Paugeot. Šį automobilį iš pradžių nuomojo iš pažįstamo asmens, mokėdami po 14 eurų už dieną, po to nuomotojas jį pasiūlė nusipirkti. Automobilį įsigijo jis, mokėjo už jį visą sumą – 600 eurų iš savo pensijos, kaltinamasis ir jo brolis prie automobilio pirkimo neprisidėjo. Nagrinėjamo įvykio metu automobilis galėjo būti vertas apie 1 520 eurų. Jis pats šiuo automobiliu nesinaudoja, nes neturi teisės vairuoti transporto priemones. Automobiliu naudojasi N. D.. Pirko automobilį, nes jam reikia važinėti į darbą. Dirba kartu su abiem broliais. Šie neturėjo pinigų, todėl automobilį pirko jis. Automobilio rakteliai būna pas N. D., jis gali bet kada naudotis automobiliu. Jis nieko nežinojo, kad V. B. vairavo automobilį ir buvo patekęs į incidentą. Broliai jam melavo, sakė, kad remontuoja automobilį. 2019 m. sausio 20 d. automobilis buvo kieme pas N. D.. Kai automobilis sugenda, jis jį tvarko, o broliai duoda pinigų už draudimą, už jį moka kartu, už kurą taip pat moka kartu. Jis neleido V. B. naudotis automobiliu, N. D. leido. Šiuo metu automobilis taisomas Žirmūnuose, jo remonto išlaidas sumokės V. B., kadangi jis jį sudaužė (b. l. 101-102).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. nurodė, jog 2019 m. sausio 20 d. dirbant kartu su vyr. patruliu R. S., apie 20.39 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Taikos gatvėje, ties pastatu Nr. 77 įvyko eismo įvykis. Atvykus minėtu adresu paaiškėjo, kad automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovinčius automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Vėliau apie 21.10 val. patruliuojant Taikos gatvėje ties pastatu Nr. 63 pastebėjo važiuojantį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį ir jį sustabdė patikrinimui. Paaiškėjo, kad automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. B., nuo kuriuo sklido alkoholio kvapas ir jis kalbėjo nerišliai. V. B. neneigė, kad girtas vairavo automobilį ir jau yra sukėlęs eismo įvykį, iš kurio pasitraukė. Alkotesterio pagalba vairuotojui nustatytas 2,75 promilių girtumas. V. B., buvo sulaikytas ir pristatytas į priklausomybės ligų centrą ir į policijos komisariatą (b. l. 8).

Analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir 2019 m. sausio 20 d. vyriausiojo patrulio A. R. tarnybiniame pranešime (b. l. 5).

Duomenys apie V. B. vairuojamu automobiliu Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukeltą eismo įvykį užfiksuoti BIRT ataskaitų žiūryklės informacijos duomenyse, eismo įvykio vietos schemoje bei papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, A. I. ir A. G. paaiškinimuose (b. l. 6, 9, 10, 12-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 716/2019(01) konstatuota, jog V. B. kraujyje, paimtame 2019 m. sausio 20 d., 22.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,85 promilės etilo alkoholio (b. 1. 23).

Alkotesterio kvito duomenimis, V. B. 2019 m. sausio 20 d., 21.30 val. nustatytas 2,75 promilių neblaivumas (b. l. 20).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. P. (b. l. 17).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2003 metų gamybos automobilio Peugeot 607 vertė – 1840 Eur su PVM, be PVM – 1520 Eur (b. l. 16).

BK 281 straipsnio 7 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) nuostatomis, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojo A. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos dokumentais) nustatyta, kad kaltinamasis 2019 m. sausio 20 d., apie 21.10 val., Vilniuje, Taikos gatvėje, ties pastatu Nr. 63, tyčia vairavo automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,85 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl plačiau teismas dėl jų nepasisako.

Pats kaltinamasis paaiškino, jog jis vairavo išgėręs degtinės, ikiteisminio tyrimo metu patikslino, jog alkoholį vartojo nepertraukiamai namuose dvi dienas iki įvykio, išgėrė didelį kiekį alaus ir degtinės, todėl sunkiai orientavosi (įvykius prisimena, kaip per miglą). Taigi kaltinamasis tikrai suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. B. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstamą veiką padaręs jis prisipažįsta, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), jis yra penkis kartus teistas, paskutinį kartą ir už analogišką nusikalstamą veiką – transporto priemonės vairavimą neblaiviam (2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 227 straipsnio 2 dalį) (b. l. 36-38, 63-71), tačiau nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo metu paskutinis teismo nuosprendis dar nebuvo priimtas, jis buvo teistas 4 kartus ir už analogišką nusikalstamą veiką teistas nebuvo; iki šios nusikalstamos veikos įvykdymo teistas tik už nusikalstamas veikas nuosavybei; baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti (2018 m. sausio 31 d. nutarimu jis pripažintas kaltu pagal ATPK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 900 eurų bauda), baudos nesumokėtos (b. l. 39-44). V. B. nedirba (b. l. 45), nors nurodo, kad dirba pagal verslo liudijimą, tačiau VSDF duomenų bazėje tokių duomenų, kad jis turėtų leidimą vykdyti individualią veiklą ar turėtų verslo liudijimą, nėra (b. l. 90-91). Taip pat teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes – vairavo transporto priemonę mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta net 2,85 promilių etilo alkoholio, esant sunkiam girtumui. Šiais savo veiksmais kaltinamasis neabejotinai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui – atsitrenkė į du kitus stovinčius automobilius. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad jau antra analogiška nusikalstama veika, padaryta praėjus trumpam laikui (apie trims mėnesiams) nuo tokio pat nusikaltimo padarymo 2018 m. spalio 30 d., dar tebevykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui už pirmąją nusikalstamą veiką, kas teismo vertinimu rodo itin cinišką požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymosi privalomumą.

Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. B. skirtina griežčiausia inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams (BK 50 str. 1-2 d.). Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. B. prisipažino esantis kaltas, todėl kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Kadangi nusikalstama veika padaryta iki 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžio priėmimo, be to, bausmių bendrinimo taisyklės draudžia išbendrinti ir nenumato dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu bendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės, paskirtos 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu (10 mėnesių laisvės atėmimo), pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (3 mėnesius), kaltinamajam V. B. paskiriant galutinę – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Subendrinta bausmė paskirta, įvertinus tai, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, t. y. 3 mėnesiai laisvės atėmimo (BK 50 str. 2 d., 63 str. 4 d. (2017 09 28 įstatymo Nr. XIII-653 redakcija)).

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, įskaitytas 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu. Nors šioje byloje buvo paskelbta kaltinamojo paieška, realiai sulaikytas ar suimtas jis nebuvo.

Įvertinęs pakankamai jauną kaltinamojo amžių, tai, kad iš esmės jo įvykdytos dvi paskutinės nusikalstamos veikos yra susijusios su priklausomybe alkoholiui, kurios kaltinamasis nors ir nepripažįsta, bet sutinka gydytis, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi galimybes ir gali dirbti, kaip jau minėta, nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis įvykdė iki 2019 m. vasario 7 d. teismo nuosprendžio priėmimo, kuomet jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, pastaruoju metu jis nebuvo įpareigotas gydytis ir nesigydė dėl priklausomybės alkoholiui, be kita ko, atsižvelgęs į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, teismas nutaria taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams.

Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo užimtumą bausmės vykdymo metu, V. B. įpareigotinas: 1) bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, o vėliau – bausmės vykdymo metu – nuolat dirbti; 3) per 9 (devynis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą, priteistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu; 4) bausmės vykdymo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų); 5) bausmės vykdymo metu gydytis priklausomybę nuo alkoholio; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 str. 2 d. 3, 5-7, 10 p.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Kadangi kaltinamasis V. B., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas sunkus – 2,85 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Pažymėtina, jog BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti.

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes – automobilį vairavo trumpą atstumą, bet pakartotinai vairavo neblaivus, kaltinamasis yra teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat į visuomenės interesus bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė maksimaliam terminui (BK 68 str., įvykio metu galiojusi originali redakcija) – uždraudimas 3 metams naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, kaip šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, bet trečiajam asmeniui – jo draugui V. P. (b. l. 12). V. P. parodymais, kadangi jis pats neturi teisės vairuoti transporto priemones, automobilį naudoti laikinai jis buvo perdavęs kaltinamojo broliui N. D., su kuriuo V. B. gyvena viename bute. Iš liudytojų N. D. ir V. P. paaiškinimų matyti, kad nei vienas jų nebuvo davęs leidimo kaltinamajam vairuoti šį automobilį, V. B. pasiėmė automobilio raktelius savavališkai, be automobilio savininko ir valdytojo žinios. Taigi darytina išvada, jog automobilio savininkas nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotinos minėto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos. Tiek kasacinio teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika (arba šios transporto priemonės vertės), konfiskavimo, būtų formuojamas nebaudžiamumo įspūdis bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.

Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys dėl vidutinės tokio tipo transporto priemonės kainos Lietuvoje – 1 840 Eur su PVM, be PVM – 1520 Eur (b. l. 13). Nors V. B. šiuo metu nedirba, kito turto neturi, automobilio vertė nelaikytina pernelyg didele ar neproporcinga. Iš bylos duomenų matyti, kad asmuo turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kas ir lėmė nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymą, be to atsižvelgtina į tai, kad ta pačia transporto priemone jis antrą kartą padarė analogišką nusialkstamą veiką, kas rodo, kad transporto priemonės savininkas ir valdytojas (kaltinamojo brolis) nebuvo atsakingi ir neužtikrino, jog minėta situacija nepasikartotų. Pažymėtina ir tai, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Tuo tarpu kaltinamasis jau yra teistas 2019 metais už automobilio vairavimą, kuomet jis vairavo, būdamas itin sunkaus girtumo (nustatytos 3,28 promilės).

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju yra pagrindo iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti visą automobilio vertę, t. y. konfiskuotina 1 840 Eur. Iš liudytojų N. D. ir V. P. paaiškinimų nustatyta, kad įvykio metu automobilio vertė galėjo atitikti VšĮ „Emprekis“ nustatytą šio automobilio vertę. Įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, šią sumą įpareigotina sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 33).

Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktinių įrodymų, proceso išlaidų byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinti šią bausmę dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir V. B. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu įskaitytą laikotarpį, išbūta laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. spalio 30 d., 21.30 val. iki 2018 m. spalio 31 d., 13.07 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5-7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį: 1) bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, o vėliau – bausmės vykdymo metu – nuolat dirbti; 3) per 9 (devynis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą, priteistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu; 4) bausmės vykdymo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų); 5) bausmės vykdymo metu gydytis priklausomybę nuo alkoholio; 6) bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią V. B. skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 840 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų).

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Įpareigoti V. B. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6610, nurodant, kad laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuteistajam išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalį, bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Be to:

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.