- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- e2-274-180/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00868-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- K. E.
- Atsakovas
- A. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. E. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties atsisakyti atidėti teismo sprendimų įvykdymą, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2262-638/2016 pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovei A. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovo K. E. ieškinį atmetė bei priteisė iš jo atsakovei A. V. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei – 335,82 Eur žyminio mokesčio bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-573-798/2017 Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė atsakovei A. V. iš ieškovo K. E. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.Ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas atidėti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinis teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties vykdymą 6-iems mėnesiams, sudarant galimybę sukaupti nurodytas sumas. Prašymą grindė šiais argumentais:Nurodė, kad ieškovo vienintelės pajamos yra gaunamos iš darbinės veiklos Kauno technologijos universitete, t. y. 426 Eur kas mėnesį, kurios skiriamos minimaliam pragyvenimui, būtinoms medicininėms išlaidoms; susitaupyti nėra jokių galimybių. Verslas nėra vykdomas, todėl nėra galimybių gauti papildomų pajamų. Vertingo turto, kurį pardavęs galėtų sumokėti priteistas sumas, neturi. Jam (ieškovui) nuosavybes teise priklauso ½ gyvenamojo namo dalies. Tai vienintelis gyvenamasis būstas, kurio šiuo metu nėra jokios galimybės parduoti, nes dėl teisinių ginčų su A. V., nėra nustatyta naudojimosi namu tvarka, o A. V. nesutinka atsidalinti pagal architekto parengtą atsidalinimo projektą. Nėra net tikimybės, kad jam (ieškovui) priklausančią namo dalį kas nors nupirktų, nes žemės sklypas ieškovui nepriklauso, nėra nustatytas servitutas. Specialiai dalį šio namo pritaikius techninio pobūdžio ūkinei-komercinei veiklai, tai potencialiai galėtų būti ieškovo darbo vieta, kai tik bus išspręstas ginčas su A. V. dėl namo atidalinimo.Nors jam (ieškovui) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise dovanota dalis žemės sklypo, esančio Saulėtekio g. 3 Kaune, tačiau nėra jokios galimybės šios dalies parduoti, nes visame žemės sklype stovi pastatai, kurie jam nepriklauso; nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Sklype esantys pastatai išsidėstę taip, kad racionaliai neįmanoma atidalinti jam (ieškovui) priklausančios dalies; sklypas įsiterpęs tarp kitų sklypų. Vienintelė transporto priemonė – automobilio priekaba, išregistruota ir utilizuota. Daugiau įregistruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Dėl būtinų bylinėjimosi ir medicininių išlaidų, neturėdamas pakankamai lėšų net elementariam pragyvenimui, jų skolinasi iš savo sergančios mamos pensininkės, pažįstamų. Pasiskolinti daugiau pinigų nebeįmanoma, nes nežino, kada galės juos grąžinti ir niekam negali nieko pažadėti. Jis (ieškovas) yra ant skurdo ir socialinės atskirties ribos, patiria didžiulį pažeminimą. Jokių galimybių sumokėti priteistą sumą ieškovas šiuo metu neturi.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi atmetė ieškovo K. E. prašymą atidėti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinis teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties vykdymą 6-iems mėnesiams.Teismas nustatė, kad ieškovas transporto priemonių neturi, jo pajamos siekia tik 426 Eur per mėnesį, tačiau visų kitų aplinkybių kontekste tai nesudaro pagrindo vertinti jo turtinę padėtį kaip komplikuota ir itin sunkia.Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą pažymą apie gaunamą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.; duomenys, kad ieškovui nuosavybes teise priklauso ir 1/2 gyvenamojo namo, esančio Samylų g. 3K, Kaune, ir 891/1466 žemės sklypo, esančio Saulėtekio g. 3 Kaune; taip pat aplinkybes, kad ieškovas nepateikė duomenų apie bankuose turimas lėšas, nenurodė apie ketinimą ateityje iš kokios nors veiklos gauti papildomų pajamų ir įvykdyti teismo sprendimą, sprendė, kad ieškovo argumentai, jog nėra jokios galimybės realizuoti dalį turimo nekilnojamojo turto, ir tokių galimybių nebus ateityje, rodo ieškovo nenorą išspręsti savo turtines problemas. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas situacijos niekaip nepakeis, greičiau priešingai, leis ieškovui ir toliau nespręsti savo dėstomų problemų.Teismas konstatavo, kad ieškovo teiginiai, kad neturėdamas pakankamai lėšų net elementariam pragyvenimui, jų skolinasi iš savo sergančios mamos pensininkės, pažįstamų, pats skolingas kitiems asmenims 98 000 Eur nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.Teismas sprendė, kad ieškovas siekia išvengti bet kokių priverstinio sprendimo įvykdymo pasekmių, tačiau tai negali būti priežastis jam suteikti prioritetą prieš atsakovę. Lengvatinio termino ieškovui taikymas, atsižvelgiant į jo nurodytas aplinkybes, būtų socialiai neteisingas, kadangi bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad ieškinys buvo atmestas. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas, patvirtindamas savo ketinimus įvykdyti sprendimą, jau yra sumokėjęs nors dalį priteistų sumų, t. y. būtų įvykdęs bent dalį teismo sprendimo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas nesiima maksimalių pastangų įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteistos atitinkamos sumos, o tokia situacija pažeidžia atsakovės teises. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas yra tik išimtiniais atvejais taikytinas institutas, teismas sprendė, kad sprendimo vykdymo atidėjimas pažeistų šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, paneigtų teisėtus išieškotojos lūkesčius.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas K. E. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties dalį ir perduoti klausimą svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė nuslėpė nuo teismo aplinkybę, kad teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu nustatyta ieškovo prievolė jai yra visiškai įvykdyta. Atsakovei 2017 m. spalio 17 d. buvo siųstas SMS pranešimas, nurodant, kad kvitai apie atliktus mokėjimus jai išsiųsti elektroniniu paštu, taip pat apie atliktus mokėjimus atsakovei buvo pranešta ir telefonu.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, galėjo spręsti tik dėl 335,82 Eur priteistų išlaidų valstybei atidėjimo. 335,82 Eur priteistų išlaidų valstybei sumokėti šiuo metu negali, nes, atsiskaitęs su atsakove, turi skolų. Tenka nuolat kreiptis į pažįstamus, prašant paskolinti pinigų, dėl to patiria pažeminimą, gaišta laiką, negali normaliai dirbti, ilsėtis. Pablogėjo sveikata, dėl lėšų trūkumo negali įsigyti išrašytų medikamentų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo K. E. prašymą atidėti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinis teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties vykdymą -iems6 mėnesiams, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), lemia, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė skolininko padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Būtina nustatyti, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą grindžia tuo, kad jis neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, nes gauna mažas pajamas, turi daug įsiskolinimų (skolinasi iš motinos pensininkės, pažįstamų, skolos suma sudaro 98 000 Eur), o nuosavybės teise priklausomo turto negali realizuoti. Atskirajame skunde nurodė, kad apeliantas šiuo metu neturi finansinės galimybės sumokėti valstybės naudai priteistų 335,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes visiškai įvykdė Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu priteistą prievolę atsakovei A. V. sumokti 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų ir Lietuvos apeliacinis teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi priteistų atsakovei 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.
Apelianto teiginiai apie lėšų stoką pragyvenimui ir skolą kitiems asmenims yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais (CPK 177, 178 str.). Iš esmės ginčas kilęs dėl nedidelės teismo priteistos sumos – 335,82 Eur žyminio mokesčio valstybei, nes žymiai didesnę sumą – 1 600 Eur, apeliantas (jis tai teigia apeliaciniame skunde) jau yra sumokėjęs atsakovei A. V.. Tai įrodo, kad apelianto neturtas nebuvo kliūtis įvykdyti teismo sprendimą dėl didesnės sumos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, apelianto turtinę padėtį, kurį įrodo, kad apeliantas pajėgus sumokėti paminėtą teismo priteistą žyminį mokestį valstybei, šio mokesčio mokėjimo neatidedant (CPK 177, 185 str.).
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi teisingam klausimo išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.