Kauno apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Eridana Paltanavičienė;

Procesinio dokumento kategorijos: 30.9.1., 30.10., 30.12., 30.5., 30.2., 121.21.

2012 m. balandžio 23 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-750-802/2011 pagal ieškovų K. V. ir A. V. patikslintą ieškinį atsakovei L. M. ir atsakovės L. M. priešieškinį ieškovams K. V. ir A. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismas atsakovės priešieškinio pareiškimą atmetė, patikslintą ieškovų ieškinį patenkino visiškai, pakeitė Kapsuko rajono liaudies teismo 1987 m. rugsėjo 2 d. sprendimu nustatytą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovų K. V. ir A. V. pateiktą UAB ,,Topografas“ 2010 metų rugpjūčio 11 d. parengtą Bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį:

ieškovams K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskyrė naudotis 406 m² ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta plane raidėmis ,,A1“ ir ,,A2“;atsakovei L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskyrė naudotis 659 m² ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta plane raide ,,B“;180 m² ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą plane raide ,,C“, paliko šalims naudotis bendrai.

Priteisė ieškovams K. V., A. V. ir valstybei iš atsakovės L. M. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai ½ gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų įsigijo 1998-04-09 pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. BVM-3958. T. y. faktiniai žemės naudojimo santykiai tarp atsakovės ir ieškovų egzistuoja jau 13 metų. Ieškovai nagrinėjant bylą pripažino, kad perkant namą, buvusi turto pardavėja G. S. atidavė jiems žemės sklypo planus ir faktiškai parodė, kuria sklypo dalimi ji naudojasi. Taip pat ieškovai pripažino, kad Kapsuko rajono liaudies teismo 1987 m. rugsėjo 2 d. sprendimu yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Tarp atsakovės L. M. ir tuometinės ½ dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų savininkės G. S. nebuvo nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, naudodamosi žemės sklypu jos vadovavosi ne tik Kapsuko rajono liaudies teismo 1987 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, bet ir Marijampolės architekto 1992-06-19 schema, tai patvirtina nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovė L. M., ieškovams tapus ½ dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų savininkais, namų valdos žemės sklypu visą laiką naudojasi lygiai taip pat, kaip naudojosi iki jiems tampant savininkais. Nuo 1998 metų jokių pasikeitimų naudojantis namų valdos žemės sklypu neįvyko.

Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendime kaip pagrindas naudojimosi tvarkos pakeitimui nurodoma ta aplinkybė, kad pasikeitė namų valdos žemės sklypo plotas iš 790 m² ploto į 1245 m² plotą. Tačiau teismas, tuo pagrindu keisdamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, neatsižvelgė į tai, kad faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas visada buvo toks pats – 1245 m², nesikeitė nuo 1987-09-02, kai buvo priimtas Kapsuko rajono liaudies teismo sprendimas. Žemės sklypo ploto pasikeitimas yra ne faktinio, o teisinio pobūdžio – įsigyjant namų valdos žemės sklypą iš valstybės ir atliekant kadastrinius matavimus įteisintas seniai naudojamas žemės sklypo plotas – 1245 m², naujai papildomos žemės, kuri būtų faktiškai nenaudojama, neatsirado. Kaip matyti iš Kapsuko rajono liaudies teismo 1987 m. rugsėjo 2 d. sprendimo ir patvirtinto tuometinio naudojimosi projekto, nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neapėmė tik faktiškai naudojamų namų valdos žemės sklypo pakraščių, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismas turėjo diskrecijos teisę spręsti būtent tik dėl šių plotų, o ne kardinaliai keisti naudojimosi tvarką toje žemės sklypo dalyje, kur ji daugelį metų nusistovėjusi, įteisinta Kapsuko rajono liaudies teismo sprendimu.

Marijampolės rajono apylinkės teismas patvirtino ieškovų naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, kuris neatitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus ir turi labai didelę įtaką tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi žemės sklypu tvarkai. Atsakovė nurodė teismui, kad toje žemės sklypo dalyje, kurią ieškovai prašo priskirti jiems naudotis, yra jai priklausančių sodinių, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Atsakovės nuo 1987 metų pabaigos nuolat naudojama, įdirbta žemės sklypo dalis, teismo sprendimu priskirta naudoti ieškovams, o atsakovei priskirta ta žemės sklypo dalis, kuri visuomet buvo palikta naudotis ieškovams.

Nepagrįsti teismo motyvai, kad atsakovei būtinas priėjimas prie šulinio, nes žemės sklype yra du šuliniai, ir antrasis šulinys yra toje žemės sklypo dalyje, kurią tiek ieškovai, tik atsakovė savo pateiktais naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektais siūlo priskirti atsakovei. Teismas nurodo, kad pagal ieškovų pateiktą projektą atsakovė esant reikalui prie savo sklypo dalies galės privažiuoti atsivežti kuro ar kt. Atsakovė šioje vietoje gyvena nuo 1974 metų ir sėkmingai išsprendžia apsirūpinimo kuru, privažiavimo prie žemės sklypo problemas, nepažeisdama nusistovėjusios tvarkos. Įrengti privažiavimą, kurį nurodo teismas sprendime, reikalinga išrauti medžius, išardyti tvoras, tinkamai sutvarkyti žemę. Tam atsakovė, kaip jau minėta, neturi nei fizinių, nei finansinių galimybių. Tai, ką teismas sprendime įvardija kaip pozityvius dalykus atsakovės atžvilgiu pakeitus naudojimosi tvarką, iš tiesų sukelia atsakovei tik didelius nepatogumus, finansines išlaidas, sugriauna nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri egzistuoja nuo 1987 metų, taip pat nesikeičia paskutinius 13 metų, kai namų valdos bendraturčiais tapo ieškovai. Toks teismo sprendimas yra neracionalus, juo neatsižvelgiama į nusistovėjusį faktinį naudojimą, neužtikrinamas stabilumas, atsižvelgiant į atsakovės amžių ir finansines galimybes, sukelia jai labai dideles neigiamas pasekmes.

Atsakovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas parengtas atsižvelgiant į nusistovėjusį faktinį naudojimą ir remiantis Kapsuko rajono liaudies teismo 1987 m. rugsėjo 2 d. sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka bei Marijampolės architekto 1992-06-19 parengta schema, kurią namų valdos statinių savininkai pripažino ir jos laikėsi. Ta aplinkybė, kad atsakovei būtų ir toliau priskirta naudotis ta pati žemės sklypo dalis, kurią ji faktiškai naudoja, nepažeistų ieškovų teisių ir teisėtų interesų, ieškovai teisme patvirtino, kad įsigyjant ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, jiems buvo žinoma apie esamą žemės sklypo naudojimo tvarką. Atsakovės teismui pateiktas projektas atitinka nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus. Priešieškinis nepagrįstai atmestas, o ieškinys nepagrįstai tenkintas, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas naikintinas.

Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, neva nuo 1998 m. jokių pasikeitimų neįvyko. Kaip kad buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, Kapsuko rajono liaudies teismo 1987 m. rugsėjo 2 d. sprendimo priėmimo momentu žemės sklypo savininkais buvo valstybė, o bylos šalys – tik naudotojai, t. y. minėto teismo sprendimo pagrindu buvo nustatyta naudojimosi tvarka naudotis žemės sklypu, kuris jiems tuo metu nepriklausė. Taigi šią dieną ieškovai ir atsakovė yra minėto žemės sklypo savininkai, todėl naudojimosi tvarka susijusi su bendraturčiais kaip žemės sklypo savininkais jų nuosavybės teisėmis.

Teismo 1987 m. rugsėjo 2 d. sprendimo pagrindu naudojimosi tvarka nustatyta tik daliai žemės sklypo, t. y. 790 kv. m (286 kv. m + 286 kv. m + 218 kv. m = 790 kv. m), nors šią dieną sklypą sudaro iš viso 1245 kv. m. Todėl, esant šioms aplinkybėms ir šalims žemės sklypu faktiškai naudojantis kitaip, nei kad buvo nustatyta Kapsuko rajono liaudies teismo 1987 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, bei, kaip matyti iš to, kas jau išdėstyta, tarp šalių dėl to nuolat kylant konfliktams, juos reikėjo pašalinti ir išspręsti tokiu būdu, kad tai atitiktų tiek teisinę, tiek faktinę situaciją, tiek abiejų šalių interesus, kad būtų atkurta taika tarp bendraturčių ir galutinai išspręsta ir nustatyta, kokia konkrečiai žemės sklypo dalimi kuris bendraturtis turi teisę naudotis.

Apeliantės į bylą pateiktame naudojimosi tvarkos plane (parengtame IĮ „NT darbai“) ieškovams siūloma paskirti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą „B1“, tai yra neteisinga, kadangi ja naudojosi pati apeliantė, nes minėta žemės sklypo dalis patenka į apeliantei priklausančio gyvenamojo namo dalį įėjimą, ten yra jos langai, ir nelogiška.

Apeliantės pateiktas projektas visiškai nepatogus, neracionalus ir neišsprendžiantis ginčo iš esmės. Kaip matyti pagal ieškovų pateiktą ir teismo patvirtintą projektą, tiek ieškovams, tiek ir atsakovei atitenka dvi atskiros ir autonomiškos žemės sklypo dalys, kurias patogu naudoti tiek ieškovams, tiek ir apeliantei. O pagal apeliantės planą siūloma nustatyti kiekvienam iš bendraturčių po du atskirus žemės sklypo plotus, kurie yra skirtingose vietose ir sudarantys nedidelius žemės sklypo lopinėlius, toks siūlymas yra neracionalus, nepatogus, nelogiškas ir neprotingas. Tokiu atveju ieškovai turėtų naudotis žemės sklypo dalimi, kuri yra ties apeliantės įėjimu į namą ir po jos langais (yra trys jos langai į minėtą sklypo dalį), o tai ieškovams sukeltų begalę nepatogumų ir sudarytų sąlygas konfliktams. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė siekia atsisakyti naudotis ta žemės sklypo dalimi, kur yra šulinys, iš kurio ji yra pasijungusi vandentiekį, tad natūralu, kad jai gali tekti prižiūrėti ir aptarnauti įvadą, esantį šulinyje (kad šulinyje yra du įvadai, matyti iš pridedamos fotonuotraukos). Ieškovų siūlomame projekte, kurį patvirtino teismas, žemės aplink šulinį nustatyta kaip bendro naudojimosi, siekiant aptarnauti ir turėti priėjimą kiekvienam iš bendraturčių prie šulinio, o tuo pačiu ir ten esančio įvado. Iš minėto šulinio naudojamas vanduo yra geriamas vanduo, kuriuo naudojasi apeliantė. Kitas šulinys, kuris yra apeliantės žemės sklypo dalyje, yra naudojamas jos tik laistymui ir naudoti kaip geriamą vandenį netinkamas. Be to, pagal apeliantės siūlomą naudojimosi žemės sklypu projektą apeliantė liktų atkirsta nuo visų gatvės komunikacijų (miesto vandentiekio, kanalizacijos, elektros ir telefono įvadų), taip pat nebegalėtų aparti jai priklausančios žemės sklypo dalies, negalėtų apsirūpinti kuru žiemai ir pan., nes į jai tenkančią dalį negalėtų patekti nei arklys, nei traktorius, nei jokia kita technika. Tad pagal ieškovų siūlomą projektą tokią galimybę apeliantė turėtų, nes turėtų patekimą į jos naudojamą žemės sklypo dalį nuo pagrindinio įvažiavimo, o pagal savo siūlomą projektą tokios galimybės apeliantė neturėtų. Pagal apeliantės siūlomą projektą „B1“ sklypo dalį naudotis atidavus ieškovams, ji neturėtų galimybės ateityje prisijungti prie šios miesto infrastruktūros, nes būtų atkirsta nuo gatvės, reikėtų gauti ieškovų sutikimus ir t. t., o tai neišvengiamai vėl turėtų įtakos ginčams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Lietuvos teismų praktikoje yra pripažinta, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypais tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2001-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, nes teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi diskrecijos teisę, kurią įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Būtina įvertinti aplinkybes apie bendraturčių esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Bylos medžiaga patvirtina, kad byloje pateikti keli žemės sklypo naudojimosi projektai, jie nėra ginčo šalių pasirašyti, tačiau vertinami kartu su kitais įrodymais, taip pat su šalių paaiškinimais, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nesivadovaujama sudaryta 1992 m. žemės sklypo schema, nes tai yra vienas iš rašytinių įrodymų, kuris byloje nenuginčytas jokiais kitais objektyviais įrodymais (CPK 177 str. 1 d. 2 d., 197 str.). Bylos duomenimis, Kapsuko rajono liaudies teismo 1987-09-02 sprendimu (b. l. 35–37, 1 t.) buvo nustatyta tarp bendraturčių ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka: atsakovei L. V. M. paskirta naudotis žemės klypo dalimi ,,B“ – 286 kv. m ploto, atsakovės buvusiam sutuoktiniui paskirta naudotis žemės sklypo dalimi ,,A“ – 286 kv. m, bendram naudojimui palikta žemės sklypo dalis ,,C“ – 218 kv. m (1 t., b. l. 39). Buvusiems sutuoktiniams (V. M. ir L. V. M.) paskirtų naudotis žemės sklypų dislokacija nepasikeitė iki ieškovai įsigijo nuosavybės teise dalį pastatų, esančių ginčo sklype (1998-04-23), tad atsakovė naudojosi žemės sklypu, plane pažymėtu raide ,,B“ (1 t., b. l. 39), o jos buvęs sutuoktinis ir vėlesni savininkai (O. V. S., G. S.) – keliais žemės sklypais, pažymėtais raidėmis „A1“, „A2“, „A3“, „A4“. Žemės sklypo dalimi, pažymėta raide ,,C“, pastatų bendraturčiai naudojosi bendrai. Tai patvirtina bylos medžiaga, taip pat pirkimo-pardavimo 1988-11-03 sutartis, kurioje apeliantės buvęs sutuoktinis perleido pastatų dalį, tarp jų ir ginčo žemės sklypą, pirkėjai (1 t., b. l. 38), šia sutartimi perleistos žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka yra užfiksuota šios sutarties 5 p., kuriame nurodyta, kad 286 kv. m žemės sklypo dalimi, kuri pažymėta žemės sklypo plane raidėmis „A1“, „A2“, „A3“, „A4“ ir rausva spalva, naudosis O. V. S.. Pateikta byloje 1992-06-19 schema (1 t., b. l. 40), kurioje nekilnojamojo turto bendraturtės nurodytos atsakovė ir G. S., patvirtina, jog perleidus žemės sklypą G. S., iš esmės išliko ankstesnėje pirkimo-pardavimo 1988-11-03 sutartyje nustatyta žemės sklypų naudojimosi tvarka, pavaizduota žemės sklypo naudojimosi projekte (1 t., b. l. 39–40). Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypo ploto matmenys pasikeitė, dėl to bendraturčiai naudojo žemės sklypo plotus, didesnius nei buvo nustatyta namų valdai, esančiai Kalvarijoje, Šešupės g. 35A. Tačiau, kaip matyti iš pateiktų byloje planelių, schemos, žemės sklypo plotas padidėjo žemės sklypo dalies, kuri ribojosi su Šešupės gatve ir su žemės sklypo dalimi, kurioje dislokuoti ūkio pastatai, sąskaita. Tad bendraturčių naudojamos žemės sklypas buvo ne 790 kv. m, kaip nurodyta pirkimo-pardavimo 1988-11-03 sutartyje (1 t., b. l. 38), o didesnis (1207 kv. m), tai grafiškai pavaizduota ir žemės sklypo padalinimo projekte (1 t., b. l. 39). Tačiau tiek 1992-06-19 schemoje, tiek žemės sklypo padalinimo 1986 m. projekte grafiškai pavaizduota žemės sklypų dislokacija ir paženklinimas raidėmis (,,A“ ir ,,B“) tvarka sutapo su Kapsuko rajono liaudies teismo 1987-09-02 sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Todėl apeliantė pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, kad nustatyta liaudies teismo sprendimu žemės sklypu naudojimosi tvarka galiojo ir kitiems turto savininkams, kurie dalį pastatų ginčo žemės sklype įsigijo iš atsakovės buvusio sutuoktinio – tai patvirtina ieškovų atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriame nurodyta, kad buvusi žemės sklypo savininkė ieškovams parodė, kuria žemės sklypo dalimi ji naudojosi. Kaip matyti iš vėlesnių dokumentų, pirkimo-pardavimo 1998-04-09 sutartimi dalį pastatų ir 2010-02-17 žemės sklypo 475/1245 dalis asmeninės nuosavybės teise įgijo ieškovai (b. l. 1 t., b. l. 49, 11), bei asmeninės nuosavybės teisė 2010-02-03 žemės sklypo 770/1245 dalį įgijo atsakovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių susiklostė žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri nors ir nesutapo su realiai naudojamu žemės sklypo dydžiu, tačiau sutapo su grafiškai pavaizduota 1986-10-29 projekte, 1992 m. schemoje naudojimosi žemės sklypu tvarka (1 t., b. l. 49), todėl ieškovai faktiškai perėmė iš ankstesnių ginčo turto bendraturčių teises ir pareigas, susijusias su ginčo žemės sklypo ar jos atskirų dalių naudojimusi. Tas faktas, kad ieškovai nesinaudojo žemės sklypu, kuris yra šalia atsakovės įėjimo į namą, arba nesidomėjo, kaip turi būti naudojamasi žemės sklypu (2 t., b. l. 45), nesudaro pagrindo pripažinti, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo nusistovėjusi iki ieškovai 2010 m. įsigijo namų valdą arba žemės sklypą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovų motyvas, kad apeliantė nesilaikė teismo sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos, nes naudojo daugiau žemės ploto, negu nustatyta teismo sprendimu, yra pagrįstas tik iš dalies, nes, kaip nustatyta byloje, žemės sklypo plotas, kurį naudojo bendraturčiai, padidėjo žemės ploto, kuris buvo už suformuoto namų valdai žemės sklypo ribų, sąskaita. Tačiau atsakovės naudojamo žemės sklypo lokalizacija, atstumas nuo Šešupės gatvės iki atsakovės naudojamo žemės sklypo ribos išliko toks pats ir sudaro 11,14 m (b. l. 20, 41, 66), atsakovės naudojamo žemės sklypo riba eina lygiagrečiai už gyvenamojo namo pastato užpakalinės sienos, o ieškovai siūlo perkelti atsakovės naudojamo žemės sklypo ribą patraukiant šią ribą 6,28 m gilyn žemės sklypo arčiau kraštinės žemės sklypo ribos ir tokiu būdu perduoti ieškovams dalį žemės sklypo, kuris pagal savo lokalizacijos vietą yra centrinėje žemės sklypo dalyje (1 t., b. l. 16), kompensuojant šią sklypo dalį atsakovei žemės sklypo dalimi (1 t., b. l. 39), kuri yra nepatrauklioje žemės sklypo dalyje tarp namo sienos ir tvoros, dirvonuoja, dalį sklypo užima betono danga (ankstesniame plane pažymėta „A1“ ir „A2“). Ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad ieškovai naudojosi žemės sklypu kitaip, negu nurodyta 1992 m. schemoje, niekada nesivadovavo žemės sklypo schema, nėra teisiškai reikšmingi, nes byloje nėra įrodyta, kad atsakovė taip pat nesilaikė nuo 1986 m. nustatytos žemės sklypo naudojimo tvarkos, kurią ieškovai perėmė kartu su teisėmis ir pareigomis iš ankstesnių bendraturčių. Ieškovai būtinumą nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu motyvuoja tuo, kad tarp šalių susiklostė priešiški santykiai, todėl ieškovai negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų naudotis žemės sklypu ir dėl to kalta atsakovė, nes ji nenori gera valia susitarti su ieškovais. Tačiau su tuo sutikti negalima, nes ieškovai įgyvendina savo teises ir pareigas neatsižvelgdami į susiklosčiusius ilgamečius žemės sklypo naudojimosi santykius ir taip pažeidžia apeliantės teises, tad negali iš apeliantės jų atžvilgiu tikėtis lojalumo. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčas tarp šalių yra dėl ieškovės naudojamo žemės sklypo, kuris yra už ieškovams asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies. Ieškovų iniciatyva sudarytame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte (1 t., b. l. 16) atsakovės naudojamo žemės sklypo ploto dalis priskirta ieškovams, tad žemės sklypo dalis, paženklinta raide ,,A“, matmenys 5,48, 6,28, 14,42, riba yra patraukta nuo gyvenamojo pastato užpakalinės sienos. Apeliantė šį ieškovams skundžiamu sprendimu paskirtą žemės plotą apželdino ir išdirbo ankstesniu laikotarpiu (nuo 1987 m.), todėl negalima sutikti su ieškovų motyvais, kad nustatant naudojimosi tvarką nėra būtina atsižvelgti į apeliantės želdinius, kurie auga ginčo žemės sklypo dalyje, nes jie yra menkaverčiai, kadangi apeliantė pagrįstai gina savo teisę į savo naudojamą, geroje vietoje esantį išdirbtą žemės plotą, kuris atitinka jos nuosavybės teise turimą dalį.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų pateiktą projektą, nepagrįstai pripažino, kad ieškovų pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu variantas yra racionalesnis, negu atsakovės, atitinka šalių interesus ir užtikrina jų interesų pusiausvyrą, nes šalys galės naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi, užtikrinant namo bendraturčių gyvenimo privatumą.

Teisėjų kolegija, taikydama nurodytus CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatas kriterijus ieškovų pateiktam UAB „Topografas“ žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo projektui (b. l. 16, 1 t.), konstatuoja, kad ieškovų pateiktas projektas neatitinka visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, jiems tenkančių naudotis dalių racionalumo, vertingumo ir lygiavertiškumo pagal funkcinę paskirtį požiūriu, nes atsakovei siūloma paskirti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą „B“ (žemės sklypo dalį prie įėjimo į atsakovės patalpas), šį atsakovei skirtina naudotis žemės sklypo dalis negali būti naudojama sodui arba daržui, be to, bendras (1 t., b. l. 39) raide „C“ pažymėtas įėjimas (įvažiavimas) į šalių namų valdą patenka į žemės sklypo dalį „A“, tad atitenka ieškovams (1 t., b. l. 16). Todėl atsakovei, tam, kad įrengtų įvažiavimą į savo žemės sklypo dalį, būtina pašalinti augalus (jie pasodinti iš gatvės pusės) sklypo dalyje, kuri parduota atsakovei prijungus jos naudojamą žemės sklypo dalį (19 kv. m), įrengti įėjimą (vartelius, pašalinti dalį tvoros), taip pat rekonstruoti dalį sklypo dangos, kurioje yra šulinio konstrukcija (ji sumontuota aukščiau žemės sklypo dangos). Be to, kaip nurodo apeliantė, žemės sklypo dalis, kurioje yra betono danga, visiškai netinkama naudoti augalų sodinimui, tad norint ją pritaikyti augalų sodinimui, reikia šią dangą pašalinti. Visi nurodyti darbai, kurie susiję su naudojimosi tvarkos žemės sklypu pakeitimu, reikalauja nemažų išlaidų ir fizinių jėgų, ieškovai nepasiūlė atsakovei jokių kompensacinių priemonių šios išlaidoms padengti, nors faktiškai pretenduoja į žemės sklypo dalį, kuri gali būti naudojama pagal paskirti nedarant jokių investicijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų prašomas patvirtinti žemės sklypo naudojimo projektas pažeidžia atsakovės teisėtų lūkesčių principą ir neužtikrina interesų pusiausvyros ir bendraturčiams tenkančių žemės sklypo dalių lygiavertiškumo, bendraturčiams tenkančių žemės sklypo dalių vertingumo požiūriu ir nepašalina galimybės kilti konfliktinėms situacijoms dėl lygiavertiškumo pagal funkcinę paskirtį nebuvimo. Todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal pateiktą UAB „Topografas“ projektą netenkintinas.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą byloje projektą apeliantė liktų atkirsta nuo visų gatvės komunikacijų (miesto vandentiekio, kanalizacijos, elektros ir telefono įvadų), taip pat nebegalėtų aparti jai priklausančios žemės sklypo dalies, negalėtų apsirūpinti kuru žiemai ir pan., nes į jai tenkančią dalį negalėtų patekti nei arklys, nei traktorius, nei jokia kita technika. Apeliantės nurodytas motyvas, kad sėkmingai apsirūpino kuru ir pravažiavimu iki savo sklypo nuo 1987 m., nesudaro pagrindo patvirtinti apeliantės prašomą žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jos pateikta projektą, nes nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovei būtina turėti priėjimą prie namo aptarnaujančių komunikacijų ir išvažiavimą (įėjimą) į jai tenkančią asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo dalį, šiuo atveju atsakovės plane tokia galimybė nenumatyta (b. l. 66, 1 t.). Todėl pirmosios instancijos pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį nurodęs, kad atsakovei būtina užtikrinti priėjimą prie visų bendro naudojimo objektų (komunikacijų, šulinių), tačiau pateiktas byloje atsakovės iniciatyva sudarytas žemės sklypo naudojimosi projektas tokios galimybės atsakovei neužtikrina.

Bylos duomenimis, šalys procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad teismo sprendimu turi būti nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri maksimaliai sumažintų šalių bendravimą tarpusavyje ir aiškiai nustatytų kiekvienos iš šalies žemės sklypo ribas, kad būtų išvengta konfliktinių situacijų dėl skirtingai suprantamos teisės naudoti ginčo žemės sklypą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepašalino šalių teisių pažeidimo ir neužtikrino teisinės taikos tarp šalių, nes netinkamai įvertino pateiktus byloje įrodymus, suklydo aiškindamas bei taikydamas materialinės teisės normas, tad nepagrįstai patenkino ieškovų reikalavimus. Pateiktas byloje ieškovų bei atsakovės žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas, teisėjų kolegijos vertinimu, neužtikrina protingumo, sąžiningumo, racionalumo ir proporcingumo principų įgyvendinimo, todėl pagal šalių projektus negali būti nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų procesiniame dokumente nepasisako (CPK 306 str. 2 d., 320 str.).

Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo apeliacinį skundą patenkinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas atsakovės priešieškinio pareiškimas. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ieškinio pareiškimas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovams ir valstybei, panaikinama (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str., 93 str. 5 d.), dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas ieškovų ieškinį atmesti. Atmetus ieškinį, ieškovams nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, taip pat nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nes kiekvienai iš šalių tektų sumokėti po 5,40 Lt, išlaidos šios sumos administravimui būtų didesnės, negu valstybei išieškoma bylinėjimosi išlaidų suma. Kita teismo sprendimo dalis, kuria atsakovės priešieškinio pareiškimas atmestas, nekeistina.

Byloje apeliantė ir ieškovai kartu su procesiniais dokumentais pateikė nemaža rašytinių įrodymų (2 t., b. l. 31, 36, 49, 55–61), fotonuotraukas, susirašinėjimo medžiagą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 str., šių įrodymų į civilinę bylą nepriima, nes rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti byloje pirmosios instancijos teisme, o dalis rašytinių įrodymų byloje jau yra – tai NTRCDB išrašas (1 t., b. l. 14), 1998-11-03 pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 38), susirašinėjimas tarp institucijų (1 t., b. l. 98), todėl pakartotinai minėti dokumentai neprijungiami.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovų K. V. ir A. V. ieškinio pareiškimas dėl nustatymo naudojimosi tvarkos žemės sklypu, esančiu(duomenys neskelbtini), pagal UAB „Topografas“ planą ir priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovams ir valstybei, panaikinti. Priimti naują sprendimą – ieškovų K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimus atmesti.

Kitos sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės priešieškinio pareiškimas, nekeisti.