Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampoles rajono apylinkes teismo teiseja Eridana Paltanaviciene, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant ieškovams K. V. ir A. V., atsakovei L. M., jos atstovei adv. Audronei Neniškienei viešame teismo posedyje, dalyvaujantiems asmenims del to sutinkant iš karto po parengiamojo teismo posedžio, iš esmes išnagrinejusi civiline pagal ieškovu K. V. ir A. V. patikslinta ieškini atsakovei L. M. ir atsakoves priešieškini ieškovams, del naudojimosi žemes sklypu tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Atsakove teismo posedyje patikslinta priešieškini palaike, praše vadovautis 1987 m. teismo sprendimu bei aktais, palikti jai bemaž ta pacia žeme, o ieškovu ieškini atmesti. Nurode, kad 1987 metais ji nesidalijo su atsakovais turto, todel jie neturi teises nustatyti sklypo ribu. Ji turi dirbama žeme, o nedirbamos, kuria jai siulo ieškovai ji nenori. Nurodo, kad jos siulomame naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo variante ieškovams tenkancioje sklypo dalyje yra atsakovei priklausanciu sodiniu: obelu, slyvu, alyvu, dekoratyviniu krumu ir geliu. Jos nuomone ieškovai už šiuos sodinius jai turetu sumoketi.

Atsakoves atstove prašo priešieškini tenkinti, nes tai, jos nuomone, labiausiai atitinka faktines aplinkybes, kurios yra nuo 1987 metu. Ieškini atmesti, nes ieškovu pateikti argumentai neteisingi ir prieštarauja esamoms faktinems aplinkybems. Atmetus ieškini iš ieškovu priteisti bylinejimosi išlaidas atsakovei ir valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.

Šaliu paaiškinimais, i byla pateiktais rašytiniais irodymais nustatyta, kad ieškovai ir atsakove yra namu valdos, esancios (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Ieškovams šioje namu valdoje priklauso 475/1245 dalys žemes sklypo ir kiekvienam dalines nuosavybes teise po 1/4 dali gyvenamojo namo ir ukinio pastato, po ½ dali kiemo rusio bei po ¼ dali kitu statiniu, atsakovei – 770/1245 dalys žemes sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ukinio pastato bei kitu statiniu (b.l.11-12,13-15). Šis turtas bendraja daline nuosavybe tapo 1987-09-02 teismo sprendimo pagrindu, pagal kuri atsakovei ir jos buvusiam sutuoktiniui V. M. nutraukiant santuoka buvo padalinta ju bendroji jungtine nuosavybe ir patvirtinta naudojimosi ginco sklypu tvarka (b.l.35-37,39,80,81-86). V. M. savo turto dali veliau pardave O. V. Š. (b.l.38), pastaroji G. S., o ši ieškovams (b.l.49). Žemes sklypas šaliu nuosavyben iš valstybes igytas tik 2010 metu vasario menesi (b.l.11). Jokiu atžymu apie bendraturciu susitarimus del bendro daikto registro duomenu bazeje nera. Taciau bylos nagrinejimo metu ieškovai pripažino, kad perkant nama, buvusi turto pardaveja G. S. atidave jiems žemes sklypo planus ir faktiškai parode, kuria sklypo dalimi ji naudojasi. Jie pripažino, kad teismo sprendimu yra nustatyta naudojimosi žemes sklypu tvarka (LR CPK 187 str. 1 d.), taciau nurode, kad faktine šaliu naudojamo sklypo dalis neatitinka teismo patvirtinto plano, ji neatitinka ir to kito plano, kuri pateike atsakove ir jis niekieno nepasirašytas. Teisetas bendraturciu susitarimas turi šalims istatymo galia, bendraturciu susitarimai privalomi tretiesiems asmenims, veliau tapusiems bendrosios nuosavybes teises peremejais, todel sprendžiant šaliu ginca remiamasi 1987 m. teismo sprendimu patvirtintu naudojimosi žemes sklypu tvarkos nustatymo projektu. Atsakoves i byla pateikta 1992-06-19 Marijampoles architekto parengta sklypo schema (T.1,b.l.40) vadovaujamasi negali buti, nes ji buvusiu savininku nepasirašyta, viešame registre neiregistruota.

Abi bylos šalys sutinka, kad pagrindai keisti nustatyta naudojimosi žemes sklypu tvarka yra. Teismui jos pateike savarankiškus procesinius dokumentus del nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo, taciau nesusitaria, pagal kurios šalies pateikta projekta tai turetu buti daroma. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas praktika šio pobudžio bylose yra nurodes, kad nustatytos tvarkos pakeitimas yra galimas tik išskirtiniais atvejais, kai tam yra svarbios priežastys. Byloje teismo nustatytu faktiniu aplinkybiu visuma leidžia teigti, kad tokios priežastys yra. I byla pateikti rašytiniai irodymai rodo, kad 1987 metais teismui sprendžiant naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo tarp bendraturciu klausima žemes sklypas ju buvo nuomojamas, jo plotas – 790 kv.m. 1992 metais atsakove ir tuo metu sklypo bendraturte G. S. susitare del išperkamo žemes sklypo dydžiu ir sumokejo už ji valstybei. Pirkimo pardavimo sutartis dar nebuvo sudaryta, todel G. S. naujiems turto savininkams (ieškovams) perleido teise sudaryti žemes sklypo pirkimo – pardavimo sutarti (b.l.49), kuri ieškovu ir valstybes buvo pasirašyta 2010-02-17, atsakoves 2010-02-03 (b.l.11-12). Šalims išsipirkus žemes sklypa iš valstybes (atlikus geodezinius matavimus, patikslinus jo ribas) sklypo plotas, lyginant ji su sklypo plotu, kai teismas nustate naudojimosi juo tvarka, padidejo 1,5 karto, pakito jo ribu ilgiai (b.l.22 ir 39,40). Šalys sutiko, kad iš esmes faktiškai ju naudojamos sklypo dalys nebeatitinka teismo patvirtintos naudojimosi sklypu tvarkos, jos jau yra nusistate kitokia, nei buvo patvirtinta teismo, naudojimosi sklypu tvarka. Kartu nustatyta, jog ieškovams nera užtikrinta galimybe naudotis jiems priklausanciu visu sklypo plotu (naudojama sklypo dalis yra mažesne, nei priklausytu), esama tvarka neužtikrina asmens privatumo principo ir skatina nuolatinius kaimynu konfliktus (T.1, b.l.90,91,93,97,98,103; T.2, b.l.1,2,3-4,8), kurie tarp bendrasavininku kyla siekiant tinkamai pasinaudoti jiems priklausanciomis atskiromis ir skirtingose sklypo vietose esanciomis, jo dalimis. Nurodytu aplinkybiu visuma leidžia spresti, kad ankstesnis bendraturciu susitarimas del naudojimosi žemes sklypu tvarkos nustatymo turi buti keiciamas. Keiciant naudojimosi žemes sklypu tvarka, turi buti laikomasi tu paciu principu, kaip ir ja nustatant. Šalis negali piktnaudžiauti savo teise ir pasirinkti tik jai vienai patogu naudojimosi žemes sklypu buda. Bendraturciu interesai valdant ir naudojant jiems priklausanti turta turi buti maksimaliai derinami nesukuriant privilegiju nei vienai šaliai. Teismas, atsižvelgdamas i šaliu turimus atskirus ir skirtingose vietose esancius iejimus i nama, langu išsidestyma, galimybe abiems šalims esant reikalui naudotis sklype esanciu geriamojo vandens šuliniu, butinybe ne tik ieškovams, bet ir atsakovei tureti galimybe per jai priklausancia sklypo dali isivesti miesto komunikacijas, esant reikalui privažiuoti prie savo sklypo dalies atsivežti kurui ar kt., kurios ji neturetu jei butu tvirtinamas atsakoves pasiulytas planas, taip pat kitu faktiškai sklype esanciu atsakoves sodiniu išsidestyma, ivertines ta aplinkybe, kad šaliu pateikti projektai iš esmes skiriasi tik del žemes sklypo daliu išsidestymo, atsakoves siulomame projekte pažymetu indeksais ,,A“ ir ,,B1“ (ginco apimtis), o kitoje dalyje šaliu valia del naudojimosi bendra žeme visiškai sutampa, taip pat tai, kad ieškovu siulomas naudojimosi sklypu planas, vertinant ji matematinemis proporcijomis, šalims suteikia didesnes autonominio naudojimo sklypo dalis, sprendžia, kad labiausiai šaliu interesus atitiks, bus patogesnis, racionalus ir tarnaus geresniam bendros nuosavybes valdymui ieškovu siulomas žemes sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pateikto plano variantas, pagal kuri ieškovai naudosis 406m² žemes sklypo dalimi pažymeta plane raide ,,A“ (,,A1“ ir ,,A2“), atsakove naudosis 659 m² žemes sklypo dalimi pažymetu plane ,,B“, o 180 m² žemes sklypu, plane pažymetu raide ,,C“ šalys naudosis bendrai (T.1, b.l.16). Teismas sutinka, su ieškovu motyvais, jog nusistatant naudojimosi sklypu tvarka pagal ju siuloma varianta, butu padaryta mažiausiai žalos abiems šalims, kadangi nedideli atstuma reiktu perkelti tik atsakoves savo nuožiura užtverta tvora, kurioje nera jokiu atsakoves sodiniu, o del kitos naudojamos sklypo dalies, kaip jau buvo nurodyta, ginco tarp šaliu faktiškai nera. Tuo tarpu patvirtinus atsakoves siuloma naudojimosi žemes sklypu tvarka ir toliau liktu ieškovu nuosavybes teises i sklypa pažeidimas, - jie faktiškai negaletu naudotis tokia sklypo dalimi, kuri jiems priklauso nuosavybes teise, atsakove esant butinybei negaletu naudotis sklype esanciu geriamojo vandens šuliniu, šalims tektu spresti atsakoves esanciu sodiniu kompensavimo problema, kadangi jos ieškovams siulomame palikti naudotis žemes sklype, pažymetame atsakoves siulomame projekte indeksu B1 (kurio dalimi ieškovai pagal teismo sprendima faktiškai turetu naudotis ir šiuo metu, T.1, b.l.49) atsakove yra pasodinusi savo sodiniu, butu paliekamas kaip bendro naudojimo takelis, kuriuo ieškovams nera jokios butinybes naudotis, nes jie turi atskira iejima i savo sklypo dali, iki šiol buve konfliktai tarp šaliu nemažetu, kadangi naudojantis atsakoves siulomais atskirais žemes ploteliais sklype, jos butu priverstos nuolat matytis, spresti atskiru žemes ploteliu atribojimo problema ir nuolat analizuoti ar del nukrypimo nuo plano ribu nera pažeidžiamos kurios nors šalies teise naudotis jai priklausancia bendrosios dalines nuosavybes dalimi. Patvirtinus ši plana maksimaliai butu patenkinti tik vieno bendraturciu, t.y. atsakoves, interesai, del to butu pažeidžiami teisingumo ir protingumo kriterijai bei šaliu interesu pusiausvyra (LR CK 4.72 str., 4.73 str., 4.74 str., 4.75 str., 4.81 str. ; Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartys civ. bylose: 2010-10-26 Nr. 3K-3-416/2010; 2010-05-25 Nr. 3K-3-234/2010; 2009-12-21 Nr. 3K-3-571/2009).

Del bylinejimosi išlaidu paskirstymo

Ieškovai nurodo tureje 1408 Lt bylinejimosi išlaidu, iš kuriu: 133 Lt žyminis mokestis (T.1,b.l.6,23), 833 Lt ieškovu sumoketi už žemes sklypo kadastriniu matavimu atlikima (T.1, b.l.17,18), 242 Lt sumoketu už žemes sklypo vidinio padalijimo plano parengima (T.1,b.l.19,20), 200 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmoketi (T.1,b.l.21;T.2, b.l.6). Teismas sprendžia, jog ieškovu prašomos priteisti išlaidos ne visos gali buti priskiriamos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinejimu (LR CPK 88 str.). Tokiomis išlaidomis negali buti laikomos išlaidos ieškovu sumoketos pagal ju ir UAB ,,Topografas“ 2009-06-11 sudaryta geodeziniu matavimu sutarti (T.1,b.l.17). Galimai šios išlaidos (T.1,b.l.18) yra susije su ieškovu atliktais darbais, siekiant igyti ginco sklypa nuosavyben iš valstybes ir su šia byla, kurioje sprendžiamas bendraturciu gincas del naudojimosi žemes sklypu tvarkos nustatymu jos niekaip nera susije. Tuo atveju jei ieškovai laiko turi pagrista reikalavima del šiu išlaidu (ar galimai ju dalies, nes šalys yra sklypo bendraturtes, LR CK 4.76 str.) atlyginimo, jie turi teise kreiptis i teisma reikšdami savarankiška reikalavima del ju priteisimo iš sklypo bendraturtes, kuris turi buti apmokamas žyminiu mokesciu ir nagrinejamas atskiroje byloje. Tokiu budu teismas laiko šioje byloje ieškovus turejus 575 Lt pagristu bylinejimosi išlaidu (1408 Lt – 833 Lt).

Atsakove turejo 267,50 Lt bylinejimosi išlaidu, iš kuriu: 67,50 Lt žyminio mokescio dalis (T.1, b.l.67) ir 200 Lt išlaidos atsakoves sumoketos už naudojimosi žemes sklypu tvarkos parengima (T.2,b.l.7). Byloje atsakove naudojosi valstybes garantuojama teisine pagalba, pagal kuria išlaidos valstybei viso 400 Lt (T.1,b.l.29-30,50)(atsakove atleista nuo 50 proc. bylinejimosi išlaidu mokejimo, T.1, b.l.29-30, todel skirtuma privalo apmoketi).

Ieškini tenkinus visiškai, o priešieškini atmetus, ieškovu turetos bylinejimosi išlaidos jiems priteistinos iš atsakoves.

Ieškini tenkinus visiškai, ivertinus ta aplinkybe, jog atsakove yra atleista nuo puses, t.y. 50 proc. bylinejimosi išlaidu mokejimo, 10,80 Lt bylinejimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakoves (viso 21,60 Lt : 2) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., pažyma apie išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentu iteikimu, b.l.1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi virš išdestytu bei Lietuvos Respublikos CPK 265 str. 1 d., 269 str., 270 str.,

nusprendžia:

Patikslinta ieškini tenkinti visiškai.

Pakeisti 1987 m. rugsejo 2 d. Kapsuko rajono liaudines teismo sprendimu nustatyta žemes sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal ieškovu K. V. ir A. V. pateikta UAB ,,Topografas“ 2010 metu rugpjucio 11 d. parengta Bendraturciu žemes sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plana, pagal kuri:

ieškovams K. V., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. V., a.k(duomenys neskelbtini) paskirti naudotis 406 m² ploto žemes sklypo dalimi, pažymeta plane raidemis ,,A1“ ir ,,A2“;atsakovei L. M., a.k(duomenys neskelbtini) paskirti naudotis 659 m² ploto žemes sklypo dalimi, pažymeta plane raide ,,B“;žemes sklypo dali 180 m² ploto, pažymeta plane raide ,,C“, palikti šalims naudotis bendrai.

Priešieškini atmesti.

Priteisti ieškovams K. V. (a.k(duomenys neskelbtini)) ir A. V. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakoves L. M. (a.k(duomenys neskelbtini) 575 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt penkis litus) bylinejimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakoves L. M. (a.k(duomenys neskelbtini) 10,80 Lt (dešimt litu, 80 ct) bylinejimosi išlaidas valstybei, jas sumokant i Valstybines mokesciu inspekcijos prie LR FM, i.k.188659752, saskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, imokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampoles rajono apylinkes teisma.