Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-02-04 · Civilinė byla Nr. 2-118-959/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-04
Bylos Nr.
2-118-959/2015
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00005-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sergej Lebedev
Ieškovas
Z. Š.
Atsakovas
V. I.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-118-959/2015Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00005-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.; 116.5.1.; 116.5.2. (S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 4 d.Joniškis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Sergej Lebedev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Z. Š. ieškinį atsakovui V. I. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Z. Š. prašo teismo pripažinti, kad 0,2599 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Satkūnų k. v., ir jame esantys pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoti V. I. vardu, 1,1600 ha žemės sklypas (žemės ūkio paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Satkūnų k. v., esantis Satkūnų k., Joniškio r., teisiškai registruotas V. I. vardu, automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas V. I. vardu, traktorius „TA-25A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas V. I. vardu, priklauso V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po 1/2 dalį.

Atsakovui V. I. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu jis nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Satkūnų seniūnijos raštą (8 b. l.), Nekilnojamojo turto registro išrašus – pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimą nekilnojamojo turto registre (9-11 b. l.), raštą dėl rankpinigių paėmimo (12 b. l.), nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis (13-16 b. l.), automobilio registracijos liudijimą VĮ „Regitra“ (17 b. l.), traktoriaus registracijos liudijimą (18 b. l.), pažymą dėl kilusio gaisro (19 b. l.), PVM sąskaitas faktūras (20-21 b. l., 23-27 b. l., 29 b. l.), kasos pajamų orderius (22 b. l., 28 b. l.), pinigų priėmimo kvitą (30 b. l.), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus (31-34 b. l.), nustatyta, ieškovė Z. Š. su atsakovu V. I. apie dešimt metų gyvena kartu, neįregistravę santuokos veda bendrą ūkį, už bendras lėšas įgijo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris buvo įregistruotas V. I. vardu. 2012 m. V. I. patyrė insultą, po kurio liko neįgalus. 2014 m. liepos 31 d. kilo gaisras gyvenamajame name, kuris yra šalių įsigytas kartu ir yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, bet teisiškai registruotas vieno atsakovo vardu. Namo atstatymu rūpinasi ir savo uždirbamas lėšas investuoja ieškovė. Ieškovė Z. Š. ir V. I., gyvendami kartu, siekdami bendrai tenkinti gyvenamojo ploto ir kitokius bendrus poreikius, įgijo šį turtą: 0,2599 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Satkūnų k. v., ir jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais – šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), įgyti 2005 m. rugsėjo 20 d., teisiškai registruoti V. I. vardu, rinkos kaina – 11 585,00 EUR; 1,1600 ha žemės sklypą (žemės ūkio paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Satkūnų k. v., esantį (duomenys neskelbtini), įgytas 2008 m. rugpjūčio 6 d., teisiškai registruotas V. I. vardu, rinkos kaina – 290,00 EUR; automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 2012 m. gegužės 30 d., teisiškai registruotas V. I. vardu, rinkos kaina – 869,00 EUR; traktorių „TA-25A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2011 m. kovo 7 d., teisiškai registruotas V. I. vardu, rinkos kaina – 579,00 EUR.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos (jungtinės veiklos sutarties) nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui).

Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.Z., R.A.L., bylos Nr. 3K-7-332/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio vedimas kartu, bendro turto kūrimas abiejų lėšomis ir bendru darbu, rūpinimasis bendra buitimi bei poilsiu, vienas kito sveikata, turto įsigijimas yra pagrindas pripažinti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad šalys ilgą laiką gyveno kartu, rūpinosi vienas kito sveikata, bendra buitimi, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, todėl teismas pripažįsta, kad ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla ir pajamomis. Teismo vertinimu, tarp šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, nes šalių elgesys ir atlikti veiksmai leidžia teismui tokius teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą (partnerystę) (CK 6. 969 straipsnis). Nors šalys rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties nebuvo sudarę, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-3-410/2011, savo 2011 m. spalio 24 d. nutartyje yra pažymėjusi, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai per se nedaro šios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1.93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.

CK 6.970 straipsnio 2 dalis numato prezumpciją, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad vienos kurios nors šalies įnašas į bendrą turtą būtų didesnis, todėl preziumuojama, kad abiejų bendraturčių įnašai į bendrą turtą yra lygūs.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad 0,2599 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Satkūnų k. v., ir jame esantys pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoti V. I. vardu, 1,1600 ha žemės sklypas (žemės ūkio paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Satkūnų k. v., esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas V. I. vardu, automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas V. I. vardu, traktorius „TA-25A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas V. I. vardu, priklauso V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po 1/2 dalį.

Atsakovas V. I. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Joniškio rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė Z. Š. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Sergej Lebedev