Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2021-11-09 · Civilinė byla Nr. e2-3373-760/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-09
Bylos Nr.
e2-3373-760/2021
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01168-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bajorinienė
Ieškovas
„(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3373-760/2021Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01168-2021-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.6.1 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 9 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Loreta Bajorinienė,sekretoriaujant Jovitai Gečienei,dalyvaujant ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovui M. B.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovui advokatui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė) dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30 359,71 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, jog ieškovas sutinka, kad skolos mokėjimas atsakovui būtų išdėstytas dalimis, tačiau ne ilgiau nei vienerių metų laikotarpiui.

Atsiliepimas

Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. S. nurodė, kad atsakovė ieškinį pripažįsta. Teigė, kad įmonė dėl darbuotojo kaltės nepratęsė transporto priemonės draudimo. Dėl susidariusios sunkios įmonės finansinės padėties prašo sprendimo įvykdymą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui.

Trečiasis asmuo S. D. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Atsakovė pripažįsta ieškinio reikalavimus, todėl teismas sprendime nurodo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. S. D. atliko darbines pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įvykio metu vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės „RENAULT T“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudotoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Atsakovei priklausiusi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą ir pateikė ieškovui reikalavimą dėl 30 359,71 Eur žalos atlyginimo, kuri ieškovo buvo apmokėta – 2020 m. gruodžio 3 d. (mokėjimo nurodymu Nr. 2003300000), 2021 m. vasario 2 d. (mokėjimo nurodymu Nr. 21371000), 2021 m. vasario 25 d. (mokėjimo nurodymu Nr. 21617000), 2021 m. gegužės 17 d. (mokėjimo nurodymu Nr. 21617000).

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ ir Įstatymo) 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas nustato, kad tais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjęs asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, vadovaudamasis savo šalies teisės aktais kreipėsi dėl patirtos žalos atlyginimo į savo šalyje veikiančią žalos atlyginimo instituciją, Biuras privalo išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta. Įstatymo 23 straipsnio 5 dalis nustato, kad Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas. Šiuo atveju, ieškovui sumokėjus Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą, jis turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakovės, kaip iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi žalą (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 30 359,71 Eur nuostolių atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis, TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalis).

Kadangi atsakovė ieškovo reikalavimo atlyginti žalą tinkamai nevykdė, iš jos priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugsėjo 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).

Ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 680 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1299,74 Eur už dokumentų užsienio kalba vertimą, iš viso – 1979,74 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Valstybei iš atsakovo nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Prašymas atidėti arba išdėstyti teismo procesinio sprendimo įvykdymą turi būti motyvuotas, prie jo būtina pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo būtinumą ir pagrįstumą (CPK 284 straipsnis).

Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2011, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Atsakovė prašo išdėstyti sprendimo įvykdymą 2 metų (24 mėnesių) laikotarpiui. Nurodo, kad šiuo metu įmonės finansinė padėtis yra sunki. Atsakovo atstovas sutinka, kad priteistos sumos mokėjimas būtų išdėstytas, tačiau ne ilgesniam negu vienerių metų laikotarpiui.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno - nuostolių ataskaitos bei VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovė 2021 metų sausio-birželio mėnesiais patyrė 62 710,00 Eur nuostolių, kai tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais įmonė turėjo – 3912 Eur pelno. Įmonė pelningai dirbo ir 2018 bei 2019 metais. Nustatyta, kad įmonės veiklos apimtys, susijusios su krovinių pervežimu, sumažėjo dėl pandemijos. Atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra sunki. Atsižvelgiant į visos priteistinos sumos dydį - 32 339,45 Eur yra pagrindas teigti, kad sprendimo nukreipimas priverstinai vykdyti iš karto po jo įsiteisėjimo neabejotinai dar labiau pasunkintų atsakovės finansinę padėtį ir tuo pačiu pažeistų ieškovės interesus, nesant galimybės objektyviai iš karto įvykdyti sprendimą. Siekiant dar labiau nepabloginti atsakovės padėties ir sudaryti sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą, t. y. tuo pačiu užtikrinti ieškovės teises ir teisėtus interesus, siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, pripažintina, kad yra tikslinga atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 1 metų 6 mėnesių (18 mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant atsakovę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 17 mėnesių mokėti ieškovui po 1 800 Eur bei 6 procentų dydžio metines palūkanas, o paskutinį 18 mėnesį sumokant 1 739,45 Eur bei 6 procentų dydžio metines palūkanas, mokėjimą pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atmestinas atsakovės atstovo prašymas sprendimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui, nes nustatyta, kad ieškovas atsakovei pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo siuntė dar 2021 m. sausio mėnesį, ieškinys teismui pateiktas rugsėjo mėnesį, taigi, atsakovė jau turėjo pakankamai laiko susiplanuoti įmonės lėšas, kad galėtų atlyginti priteistą sumą per trumpesnį nei dviejų metų laikotarpį.

Teismas išaiškina atsakovei, kad jai tinkamai nevykdant teismo sprendimo bei nesumokėjus ieškovui bent vienos įmokos, ieškovas turės teisę į visos teismo sprendimu priteistos ir nesumokėtos sumos išieškojimą priverstine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, 30 359,71 Eur (trisdešimt tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 71 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. rugsėjo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 979,74 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų, „(duomenys neskelbtini)“

Išdėstyti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, priteistos 32 339,45 Eur sumos sumokėjimą 18 mėnesių laikotarpiui, mokant 17 mėnesių ieškovui po 1 800 Eur bei 6 procentų dydžio metines palūkanas, o paskutinį 18 mėnesį sumokant 1 739,45 Eur bei 6 procentų dydžio metines palūkanas, mokėjimą pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas išaiškina atsakovei, kad jai tinkamai nevykdant teismo sprendimo bei nesumokėjus ieškovui bent vienos įmokos, ieškovas turės teisę į visos teismo sprendimu priteistos ir nesumokėtos sumos išieškojimą priverstine tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Loreta Bajorinienė