Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio R. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), D. S., A. K., D. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas antstolis R. V. prašo skirti (duomenys neskelbtini) D. S. baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną. Nurodo, kad vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkes teismo 2021-07-21 vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. e2-1733-1089/2021 dėl 2057,24 Eur bendros bylinėjimosi išlaidų sumos išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) administravimui skirtų lėšų (nemokumo administratorius UAB „Paltaja“, į. k. 121517849), išieškotojų A. K. ir D. K. naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-08 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-423-687/2018 vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytos, minėti vykdomieji raštai persiusti (duomenys neskelbtini) bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Išieškotojų atstovo A. Ž. prašymu, antstolis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu ir informavo, kad nemokumo administratorius (UAB „Paltaja“) nei į išieškotojų atstovo, nei į antstolio prašymus suteikti informaciją apie vykdomųjų dokumentų įvykdymo galimybes, nereaguoja. Vilniaus apygardos teismas 2021-09-23 nutartimi Nr. eB2-70-603/2021 išaiškino antstoliui, kad administravimui skirtų lėšų mokėjimo klausimas yra (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimo kompetencijoje bei informavo, kad nemokumo administratorius bus informuotas apie antstolio pranešimą. Pagal Vilniaus apygardos teismo minėtą nutartį, 2021-10-12 reikalavimu Nr. S-21-128-19725 antstolis įpareigojo nemokumo administratorių UAB „Paltaja“ informuoti antstolį ir išieškotojus ar kreditorių susirinkimas jau priėmė sprendimą dėl atsiskaitymo su išieškotojais iš administravimui skirtų lėšų ir kada numatyta atsiskaityti. Antstolio 2021-10-12 reikalavimas Nr. S-21-128-19725 išsiustas UAB „Paltaja“ bankroto departamento puslapyje oficialiai skelbiamu el. paštu (duomenys neskelbtini). Už juridinio asmens veiklą atsako administracijos vadovas. Juridiniu asmenų registro duomenimis nemokumo administratoriaus UAB „Paltaja“, į. k. 121517849, vadovu registruojamas D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Pagal CPK 624-1 ir 175-1 straipsnius, procesinių dokumentų nemokumo administratoriui įteikimas elektroniniu paštu laikomas tinkamu. Per nurodytą terminą reikalavimas įvykdytas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1-2 dalimis įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė ir atsakomybė už reikalavimo nevykdymą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo vykdyti antstolio reikalavimų, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė vykdyti reikalavimus dėl svarbių priežasčių.

Baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą paskyrimas nėra tikslingas atitinkamo asmens besąlygiškas nubaudimas už antstolio įpareigojimų nevykdymą. Priešingai, sankcijos nustatymas šiuo atveju reikalingas vykdymo procedūros operatyviam vykdymui užtikrinti. Dėl to būtina aiškintis aplinkybes, turinčias reikšmės būtent vykdymo procedūros operatyviam vykdymui užtikrinti ir tik esant atitinkamam pagrindui, spręsti klausimą dėl atitinkamo asmens nubaudimo už antstolio reikalavimų nevykdymą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo 2027,24 Eur išieškojimą iš (duomenys neskelbtini) administravimui skirtų lėšų išieškotojų A. K. ir D. K. naudai pagal Vilniaus miesto apylinkes teismo 2021-07-21 vykdomąjį raštą Nr. e2-1733-1089/2021. Teismo sprendimas, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo 2021-06-22.

Antstolis 2021-10-12 reikalavimu Nr. S-21-128-19725 įpareigojo skolininką (duomenys neskelbtini), atstovaujamą nemokumo administratoriaus UAB „Paltaja“, pateikti antstoliui duomenis: informuoti antstolį ir išieškotojus ar kreditorių susirinkimas yra priėmęs sprendimą dėl atsiskaitymo su išieškotojais iš administravimui skirtų lėšų ir kada numatytas atsiskaitymas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininko (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriui UAB „Paltaja“ antstolio 2021-10-12 reikalavimas Nr. S-21-128-19725 išsiųstas el. pašto adresu 2021-10-12 10.52 val., nurodant minėtame reikalavime pateikti antstoliui raštišką atsakymą per 5 dienas nuo reikalavimo išsiuntimo.

Pažymėtina, kad įstatyme nurodytiems asmenims pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir teismui jį priėmus, pradeda galioti Įmonių bankroto įstatyme (dabar – Juridinių asmenų nemokumo įstatymas) įtvirtinti draudimai, susiję su bankrutuojančios įmonės finansinių prievolių vykdymu ir galimybe išieškoti skolas iš įmonei priklausančio turto. Šios normos esmė – sustabdyti visus vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininko (įmonės, kuriai keliama bankroto byla) turto, taip užtikrinant, kad visų skolininko, jeigu jam bus iškelta bankroto byla, kreditorių reikalavimai bus tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 35 straipsnis) (dabar - Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 93-98 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-369-421/2015). Nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; 6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1-7 punktas) ir antstolis jokių vykdymo veiksmų esant iškeltai juridinių asmens nemokumo bylai atlikti negali.

Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis, priėmęs vykdomuosius dokumentus vykdymui jau esant skolininkui iškeltai juridinio asmens nemokumo bylai, išsiuntė reikalavimą minėtos bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriui, kad jis pateiktų informaciją apie tai, ar kreditorių susirinkimas yra priėmęs sprendimą dėl atsiskaitymo su išieškotojais iš administravimui skirtų lėšų ir kada numatytas atsiskaitymas.

Pažymėtina, jog pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taip pat išaiškinta, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso, o ĮBĮ (dabar - Juridinių asmenų nemokumo įstatymas) yra nustatyta išbaigta ir funkcionuojanti savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-372/2009). Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad įmonės bankroto administravimo išlaidos, į kurias įgyja teisę kreditorius po bankroto bylos iškėlimo, išieškomos ne CPK nustatyta tvarka, bet jos kreditoriui sumokamos ĮBĮ 36 straipsnyje (dabar - Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 73-77 straipsniai) nustatyta tvarka, tai yra pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-112/2011). Nors pagal CPK nuostatas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas atlieka antstolis (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 650 straipsnis), tačiau CPK 626 straipsnio 3 punktas nustato, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai skolininkui iškeliama bankroto byla. Taigi tenkinant bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus turi būti taikomos ne CPK normos, o Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 93-98 straipsniai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą spręstina, kad nagrinėjamu atveju antstolis negali vykdyti išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) turto vykdomosiose bylose (atitinkamai ir teikti reikalavimų), o kreditorių reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 93-98 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pažymėtina ir tai, kad jog antstolis jau vykdomųjų dokumentų priėmimo stadijoje privalėjo įvertinti ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Nustatęs, kad išieškojimas iš bankrutuojančios įmonės CPK nustatyta tvarka nėra galimas, antstolis privalėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas. Kadangi minėtas vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti pažeidžiant CPK 651 straipsnio nuostatas, antstolio reikalavimas šioje byloje pateikti informaciją apie tai ar kreditorių susirinkimas yra priėmęs sprendimą dėl atsiskaitymo su išieškotojais iš administravimui skirtų lėšų ir kada numatytas atsiskaitymas, negali būti laikomas teisėtas ir vykdytinas. Bauda už šio reikalavimo nevykdymą taip pat negali būti skiriama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 585 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti antstolio R. V. pareiškimo dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.