Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Joniškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas J. M. pateikė pareiškimą suinteresuotiems asmenims Joniškio rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti, kad įgyjamosios senaties pagrindu pareiškėjas nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – malūną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad J. M. 1994 m. liepos 20 d. Linkaičių žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) aukcione nusipirko (duomenys neskelbtini) malūną (toliau – pastatas). Nuosavybės dokumentai nebuvo sutvarkyti, nes pastato teisinę registraciją turėjusi atlikti Linkaičių ŽŪB buvo likviduota. Visą laiką nuo įsigijimo pareiškėjas pastatu naudojosi savo reikmėms, visiems aplinkiniams gyventojams žinoma, kad pastatas priklauso pareiškėjui. Žemės sklypas, kuriame stovi minėtas pastatas, priklauso valstybei. Pareiškėjas užsakė pastato kadastrinius matavimus, pareiškėjo valdomam pastatui Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas suteikė unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Tačiau Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu atsisakė įregistruoti pastatą bei pareiškėjo nuosavybės teises į jį, nes nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį. Pareiškėjas neturi galimybių kitu keliu savo teisių realizuoti, todėl kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškėjas nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į malūną kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, pastatas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, pareiškėjas pastatą įgijo sąžiningai, jį sąžiningai valdo daugiau kaip dešimt metų, pradėdamas jį valdyti buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į šį pastatą, išliko sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką. Visą valdymo laiką pareiškėjas pastatą valdė teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, elgėsi kaip jo savininkas (pastatą prižiūrėjo ir juo naudojosi), suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, buvo ir yra įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas. Atsižvelgiant į tai, kad pastatu pareiškėjas naudojasi jau daugiau kaip dešimt metų, yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, jo valdymas visą laiką buvo atviras ir nepertraukiamas, bei tai, kad visą šį laiką nebuvo ir šiuo metu nėra jokių CK numatytų apribojimų, prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbė pranešimą apie bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis), pranešdamas apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, siūlant suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą su pareiškimais dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir nurodant, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nebus ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinės rašytinio proceso tvarka.

Iki teismo posėdžio dienos nebuvo gauta jokių pareiškimų, ginčijančių pareiškime nurodyto turto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, todėl pareiškimas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 1994 m. liepos 20 d. Linkaičių ŽŪB uždarame aukcione nusipirko (duomenys neskelbtini) malūną. Linkaičių žemės ūkio bendrovės uždaro aukciono komisijos 1994 m. liepos 20 d. protokole Nr. 1 nurodyta, kad Linkaičių žemės ūkio bendrovės uždaro aukciono komisija aukcione pardavė (duomenys neskelbtini) malūną už 1500 Lt J. M. už grynus pinigus. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis, Joniškio rajono žemės ūkio bendrovė „Linkaičiai“ 1994 m. gruodžio 22 d. įgijo likviduojamo juridinio asmens statusą, o 2016 m. gruodžio 14 d. galutinai išregistruota. 1996 m. sausio 15 d. atlikti pirmieji pastato matavimai ir parengtas techninis pasas, iš kurio matyti, kad jau tada pastato nusidėvėjimas buvo 50 procentų. Pareiškėjo J. M. užsakymu, 2020 m. kovo 13 d. atlikti pastato kadastriniai matavimai, pastatui – malūnui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad malūnas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1976 m. statybos, 18,52 kv. m. bendro ploto, vieno aukšto, medinis, be vidaus apdailos, elektros, komunikacijų ir šildymo. 2020 m. birželio 23 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu atmestas pareiškėjo prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto – malūno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. 2020 m. birželio 23 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimu atmestas pareiškėjo prašymas įregistruoti fizinio asmens nuosavybės teises į pastatą – malūną, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys J. M. nuosavybės teisės atsiradimą į pastatą, pateiktų dokumentų pagrindu prašomo įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pastatas – malūnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota nekilnojamųjų daiktų, priklausančių Joniškio rajono žemės ūkio bendrovei „Linkaičiai“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Pareiškimas tenkintinas.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.

Įrodymų visuma – rašytiniai įrodymai, kurių suinteresuoti asmenys neginčija, teismui leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą pastatą nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų būdų, t. y. jis nėra pastato, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises įgyjamąja senatimi, savininkas, tačiau nuo 1994 m. liepos 20 d. sąžiningai įgijo, t. y. iš Linkaičių žemės ūkio bendrovės nupirko niekur neregistruotą pastatą, ir iki sprendimo šioje byloje priėmimo sąžiningai jį valdo kaip savo, naudoja jį savo reikmėms. Įrodymų, kad pastatas nuosavybės teise priklausytų savivaldybei ar valstybei, nėra, viešame registre pastatas nėra įregistruotas kito asmens vardu. Linkaičių žemės ūkio bendrovės uždaro aukciono komisijos 1994 m. liepos 20 d. protokolas Nr. 1 patvirtina, kad bendrovė, organizuodama uždarą aukcioną, (duomenys neskelbtini) malūną turėjo savo turto balanse. Iš pareiškimo nustatyta, kad pareiškėjas J. M. yra įsitikinęs, jog į minėtą pastatą niekas neturi daugiau teisių už jį. Byloje nėra duomenų, kad visą valdymo laiką minėtas nekilnojamasis daiktas buvo valdomas neteisėtai. Per visą pastato valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo pastato niekas nereiškė, o apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus 2020 m. liepos 27 d. specialiame interneto tinklapyje, per nustatytą terminą dėl pareiškimo niekas nepateikė jokių prieštaravimų ar pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis. Teismas vertina, kad pareiškėjas J. M. šį nekilnojamą daiktą, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises, valdė, kaip savą, nesislapstydamas ir šis nekilnojamas daiktas pareiškėjo buvo valdomas nepertraukiamai, jis elgėsi kaip daikto savininkas – jį prižiūrėjo ir juo naudojosi, užsakė pastato kadastrinius matavimus. Be to, pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė 26 metus, t. y., daug ilgiau, nei įstatyme numatytas terminas. Taigi pareiškėjas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 1994 m., t. y. daugiau kaip 10 metų, kaip savo valdė nekilnojamąjį daiktą – malūną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios pastato valdymas atitiko CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 270 straipsnis, 533 straipsnis), ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – malūną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CK 4.68-4.71 straipsniai). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas nekilnojamojo daikto nuosavybės teisei įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad pareiškėjas J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – malūną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nekilnojamojo daikto nuosavybės teisei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.