- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-488-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26342-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- UAB „Gelsauga“
- Ieškovas
- UAB „Vitras-S“
- Trečiasis asmuo
- individuali J
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Gelsauga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vitras-S“ ieškinį atsakovui UAB „Gelsauga“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo individuali J. įmonė „J.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 10 405,73 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp ieškovo UAB „Vitras-S“ ir trečiojo asmens J. įmonės „J.“ 2016 m. balandžio 20 d. buvo sudaryta sutartis Nr. VS 16S-8, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti objekto „Gamybinio pastato 1P1p Švitrigailos g. 39, Vilniuje, patalpų 1-17, 1-19 kapitalinis remontas“ patalpoje 1-17 geležinkelio kelio įrengimo ir g/b dangos pervažos įrengimo darbus bei juos perduoti trečiajam asmeniu, o trečiasis asmuo sutartimi įsipareigojo priimti ieškovo atliktus darbus bei sumokėti už juos sutartyje numatytą kainą. Tą pačią dieną, t. y. 2016 m. balandžio 20 d. tarp ieškovo UAB „Vitras-S“, atsakovo UAB „Gelsauga“ ir trečiojo asmens individualios J. įmonės „J.“ buvo sudarytas susitarimas Nr. 1 (toliau – ir Susitarimas), kuriuo susitarta, kad atsakovas, priėmęs darbus pagal tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą 2015 m. rugsėjo 17 d. statybų rangos sutartį Nr. S-217/15, kuriuos bus atlikęs ieškovas (kaip trečiojo asmens subrangovas), už šiuos darbus mokėjimą tiesiogiai įvykdys ieškovui. Ieškovas laiku ir tinkamai atliko bei perdavė visus darbus pagal 2016 m. balandžio 20 d. sutartį Nr. VS 16S-8, tačiau nei atsakovas, nei trečiasis asmuo su ieškovu visa apimtimi už šiuos darbus neatsiskaitė ir liko skolingi 10 405,73 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad atsakovas nėra ieškovo ir trečiojo asmens 2016 m. balandžio 20 d. sudarytos sutarties Nr. VS 16S-8 šalimi, neperėmė pagal ją teisių ir pareigų, nelaidavo ir negarantavo už trečiojo asmens prievolių pagal šią sutartį vykdymą. 2016 m. balandžio 20 d. susitarimo Nr. 1 pagrindu atsakovas įsipareigojo vykdyti dalį mokėjimo prievolių pagal atsakovo ir trečiojo asmens 2015 m. rugsėjo 17 d. sudarytą statybų rangos sutartį mokant tiesiogiai ieškovui (tokiu būdu susitariant dėl kitokios, nei 2015 m. rugsėjo 17 d. sutartyje numatyta, atsiskaitymų tvarkos), bet tai nereiškia, kad atsakovas tapo ieškovo skolininku dėl atsiskaitymo prievolių pagal ieškovo ir trečiojo asmens 2016 m. balandžio 20 d. sudarytą sutartį Nr. VS 16S-8. 2016 m. balandžio 20 d. susitarimas Nr. 1 laikytinas tik organizaciniu susitarimu, skirtu šalių tarpusavio atsiskaitymams vykdyti, tačiau atsakovas neperėmė trečiojo asmens sutartinės prievolės mokėti ieškovui už jos atliktus darbus pagal ieškovo ir trečiojo asmens 2016 m. balandžio 20 d. sudarytą sutartį. Pagal 2016 m. balandžio 20 d. susitarimą Nr. 1 mokėtinos lėšos laikytinos trečiajam asmeniui priklausančiomis lėšomis, todėl atsakovas vykdydamas antstolės V. M. 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymą ir pervesdamas pinigines lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą, tinkamai įvykdė savo prievolę trečiajam asmeniui pagal 2015 m. rugsėjo 17 d. sutartį.
5. Trečiasis asmuo atsiliepime su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti ir priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo 2016 m. balandžio 20 d. sudarydami susitarimą Nr. 1 pakeitė atsiskaitymo už atliktus darbus tvarką, numatytą atsakovo ir trečiojo asmens 2015 m. rugsėjo 17 d. sutartyje bei ieškovo ir trečiojo asmens 2016 m. balandžio 20 d. sutartyje. Pagal 2016 m. balandžio 20 d. susitarimą Nr. 1 atsakovas už atliktus darbus turėjo tiesiogiai atsiskaityti su ieškovu, tačiau nepaisant to, kad atsakovas priėmė kokybiškai atliktus darbus, ji pagal pateiktus mokėjimo dokumentus su ieškovu neatsiskaitė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovo ieškovui priteista 10 405,73 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2017 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 323 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybei priteista 9,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo ginčo susitarimą sudarė laisva valia, jis yra galiojantis ir neginčijamas. Susitarimo (ii) dalyje aiškiai nurodoma, kad „UAB „Gelsauga“, priėmusi darbus pagal tarp UAB „Gelsauga“ ir J. įmonės „J.“ sudarytą 2015 m. rugsėjo 17 d. statybų rangos sutartį Nr. S-217/15 dėl gamybinio pastato 1 PI p Švitrigailos g. 39 Vilniuje patalpų 1-17, 1-19 kapitalinio remonto I-mo ir II-o etapų darbų atlikimo, kuriuos, vadovaujantis tarp J. įmonės „J.“ ir UAB „Vitras-S“ sudaryta 2016 m. balandžio mėn. 20 d. sutartimi Nr. VS 16S-8, bus atlikusi UAB „Vitras-S“ (kaip J. įmonės „J.“ subrangovas), tiesiogiai vykdys mokėjimą (-us) už šiuos darbus (kaip prievolės J. įmonei „J.“ įvykdymą) UAB „Vitras-S“ pagal LR teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančius pateiktus finansinius dokumentus, pagrindžiančius J. įmonės „J.“ mokėjimo prievolę UAB „Vitras-S“ pagal J. įmonės „J.“ ir UAB „Vitras-S“ sudarytą 2016 m. balandžio mėn. 20 d. sutartį Nr. VS 16S-8“. Taigi šiuo Susitarimu specialiai yra aptariamas atsikaitymas už atliktus statybos rangos darbus pagal minimas 2015 m. rugsėjo 17 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. statybų rangos sutartis, todėl būtent Susitarimo sąlygomis turėjo būti vykdomi atsiskaitymai, t.y. prievolė vykdyti mokėjimus ieškovui tenka atsakovui. Susitarime jokių išlygų neaptarta. Byloje nekilo ginčas, jog kelis mokėjimus atsakovas ir įvykdė Susitarimo pagrindu tiesiogiai ieškovui. Aplinkybė, kad vėliau už atliktus statybos darbus pinigai sumokėti kitam asmeniui, o ne ieškovui, neatleidžia atsakovo nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ieškovo atžvilgiu, be to, ginčo šalys nenurodė aplinkybių apie Susitarimo sąlygų pakeitimą. Taigi, ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti skolą iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad visą ginčijamą pinigų sumą (10 405,73 Eur) apeliantas pervedė išieškojimą trečiojo asmens atžvilgiu vykdžiusiai antstolei V. M. 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymo Nr. S1-6445 dėl Jokubausko įmonės „J.“ turtinių teisių arešto UAB „Enifas“ naudai pagrindu. Atitinkamai teismui šioje byloje nusprendus, kad ginčo sumos pervedimas antstolei buvo netinkamas atsakovo prievolės įvykdymo būdas, antstolei V. M. ir/ar išieškotojui UAB „Enifas“ kiltų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 str.), tačiau pastarieji subjektai net neįtraukti dalyvauti byloje, kas yra absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas. CPK 585 straipsnyje įtvirtintas antstolio reikalavimų privalomumas, todėl antstoliui teisės aktų nustatyta tvarka neužginčytu 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymu Nr. S1-6445 nustačius, kad UAB „Gelsauga“ turi trečiajam asmeniui mokėtinų piniginių lėšų ir imperatyviai nurodžius jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, atsakovas neturėjo pagrindo nevykdyti tokio nurodymo. Pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tokio patvarkymo privalomumą paneigia šalių ir trečiojo asmens 2016 m. balandžio 20 d. sudarytas Susitarimas, prieštarauja procesinėms ir materialinės teisės normoms, nes Susitarime aiškiai nurodyta, kad apmokant ieškovui vykdoma prievolė trečiajam asmeniu, šalys nesusitarė dėl skolos perkėlimo. Susitarime įtvirtinta, jog visos susitarimo šalys (ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo) supranta, kad šiuo susitarimu UAB „Gelsauga“ jokiu būdu nelaiduoja bei negarantuoja (bei kitaip neužtikrina) už J. įmonės „J.“ prievolių pagal tarp J. įmonės „J.“ ir UAB „Vitras-S“ sudarytą 2016 m. balandžio 20 d. sutartį Nr. VS 16S-8 vykdymą, todėl vertinti 2016 m. balandžio 20 d. susitarimą kaip sutartį dėl skolos perkėlimo nėra jokio pagrindo. Priešingu atveju, jeigu šalių valia būtų perkelti trečiojo asmens skolą atsakovui, pats atsakovas, o ne trečiasis asmuo, būtų tą pačią dieną sudarytos 2016 m. balandžio 20 d. sutarties Nr. VS 16S-8 šalimi - užsakovu, skolininku. Sudarius Susitarimą rangovas Jokubausko įmonė „J.“, kuriam atsakovas turėjo prievolę atsiskaityti pagal pagrindinę 2015 m. rugsėjo 17 d. sutartį Nr. S-217/15, nepakito, o šalys tik susitarė dėl prievolės atsiskaityti J. įmonei „J.“ tvarkos (CK 6.156, 6.183 str.). Pačiame Susitarime nurodoma, kad apelianto visi mokėjimai pagal susitarimą tiesiogiai ieškovui būtų vykdomi kaip prievolės mokėti J. įmonei „J.“ pagal sutartį vykdymas (ne prievolės mokėti ieškovui vykdymas). Susitarime konkrečiai įtvirtinta, jog tiesioginių atsakovo mokėjimų ieškovui (subrangovui) vykdymas bus laikomas tinkamu prievolės J. įmonei „J.“ vykdymu. Taigi pačios prievolės šalys nepakito, o antstolei imperatyviai (CPK 585 str.) nurodžius, kad prievolė trečiajam asmeniui gali būti vykdoma tik antstoliui, atsakovui buvo užkirsta galimybė vykdyti atsiskaitymus Susitarime numatytomis sąlygomis (CPK 585 str.). Tokiu būdu atsakovas, trečiajam asmeniui priklausančią ginčo sumą pervesdamas ne išskirtinai ieškovui, o antstoliui pagal jo 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymą Nr. S1-6445, elgėsi vadovaudamasis imperatyviomis įstatymo normomis (CPK 585 str.), sudarytų sutarčių turinių (CK 6.193 str.). Teismas apskritai nepasisakė dėl 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymo Nr. S1-6445 privalomumo ir santykio su Susitarimo vykdymu.
Atsiliepimas
10. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad Susitarimu yra aptariamas atsikaitymas už atliktus statybos rangos darbus pagal 2015 m. rugsėjo 17 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. statybų rangos sutartis, todėl būtent Susitarimo sąlygomis turėjo būti vykdomi atsiskaitymai, t. y. atsakovui tenka prievolė vykdyti mokėjimus ieškovui. Susitarime jokių išlygų neaptarta. Aplinkybė, kad vėliau už atliktus statybos darbus pinigai sumokėti kitam asmeniui, o ne ieškovui, neatleidžia atsakovo nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ieškovo atžvilgiu, be to, šalys nenurodė aplinkybių apie Susitarimo sąlygų pakeitimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
12. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visą ginčijamą pinigų sumą (10 405,73 Eur) apeliantas pervedė išieškojimą trečiojo asmens atžvilgiu vykdžiusiai antstolei V. M. 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymo Nr. S1-6445 dėl Jokubausko įmonės „J.“ turtinių teisių arešto UAB „Enifas“ naudai pagrindu. Anot apelianto jis privalėjo tą padaryti, nes antstolių patvarkymai yra privalomi ir juos būtina vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu sutinka.
14. CPK 585 str. 1 d. yra nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.
15. Pažymėtina, kad V. M. 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymas Nr. S1-6445 nebuvo nuginčytas, todėl jis yra galiojantis ir jis turi būti vykdomas. Taigi, antstolei 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymu Nr. S1-6445 nustačius, kad UAB „Gelsauga“ turi trečiajam asmeniui mokėtinų piniginių lėšų ir imperatyviai nurodžius jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, atsakovas neturėjo pagrindo nevykdyti tokio nurodymo. Dėl šios priežasties teiginys, jog tokio patvarkymo privalomumą paneigia Susitarimas, prieštarauja CPK 585 str. Be to, toks teiginys prieštarauja ir materialinės teisės normoms, nes Susitarimu, kuriame aiškiai nurodyta, kad apmokant ieškovui vykdoma prievolė trečiajam asmeniu, šalys nesusitarė dėl skolos perkėlimo (CK 6.50, 6.115, 6.116 str.).
16. Susitarime įtvirtinta, jog visos jo šalys (ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo) supranta, kad šiuo susitarimu UAB „Gelsauga“ jokiu būdu nelaiduoja bei negarantuoja (bei kitaip neužtikrina) už J. įmonės „J.“ prievolių pagal tarp J. įmonės „J.“ ir UAB „Vitras-S“ sudarytą 2016 m. balandžio 20 d. sutartį Nr. VS 16S-8 vykdymą, todėl vertinti 2016 m. balandžio 20 d. susitarimą kaip sutartį dėl skolos perkėlimo nėra jokio pagrindo (CK 6.115, 6.193 str.). Priešingu atveju, jeigu šalių valia būtų perkelti trečiojo asmens skolą atsakovui, pats atsakovas, o ne trečiasis asmuo, būtų tą pačią dieną sudarytos 2016 m. balandžio 20 d. sutarties Nr. VS 16S-8 šalimi – užsakovu, skolininku (CK 6.193 str.).
17. Sudarius Susitarimą, rangovas Jokubausko įmonė „J.“, kuriam atsakovas turėjo prievolę atsiskaityti pagal pagrindinę 2015 m. rugsėjo 17 d. sutartį Nr. S-217/15, nepakito, o šalys tik susitarė dėl prievolės atsiskaityti J. įmonei „J.“ tvarkos (CK 6.156, 6.183 str.). Pažymėtina, kad pačiame Susitarime nurodoma, jog visi apelianto mokėjimai pagal susitarimą tiesiogiai ieškovui būtų vykdomi kaip prievolės mokėti J. įmonei „J.“ pagal sutartį vykdymas (ne prievolės mokėti ieškovui vykdymas). Susitarime konkrečiai įtvirtinta, jog tiesioginių atsakovo mokėjimų ieškovui (subrangovui) vykdymas bus laikomas tinkamu prievolės J. įmonei „J.“ vykdymu. Taigi pačios prievolės šalys nepakito, o antstolei imperatyviai nurodžius, kad prievolė trečiajam asmeniui gali būti vykdoma tik antstoliui, atsakovui buvo užkirsta galimybė vykdyti atsiskaitymus Susitarime numatytomis sąlygomis. Tokiu būdu atsakovas, trečiajam asmeniui priklausančią ginčo sumą pervesdamas ne išskirtinai ieškovui, o antstoliui pagal jo 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymą Nr. S1-6445, elgėsi vadovaudamasis imperatyviomis įstatymo normomis (CPK 585 str.), sudarytų sutarčių turinių (CK 6.193 str.) bei laikydamasis teismų praktikoje įtvirtinto apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto standarto.
18. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas elgėsi teisėtai, jokių imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidė, o priešingai – jis jas vykdė. Iš atsakovo negali būti antrą kartą reikalaujama sumokėti tą pačią sumą, nes atsakovas, pervesdamas pinigus antstolei iš esmės įvykdė atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu pareigą, o trečiasis asmuo turi pareigą atsiskaityti su ieškovu.
19. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas.
20. Tenkinus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 234,13 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Vitras-S“ atsakovui UAB „Gelsauga“ 234,13 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.