Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitras-S“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelsauga“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo individuali Jokūbausko įmonė „Jonas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. lapkričio 21 d. iš antstolės V. M. gautu patvarkymu, kuriuo atsakovė buvo įpareigota visas sumas, mokėtinas trečiajam asmeniui, pervesti į antstolės sąskaitą. Ieškovės manymu, mokėjimas pagal 2016 m. balandžio 20 d. sutartį Nr. VS 16S-8, 2016 m. balandžio 20 d. susitarimą Nr. 1, 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0545 ir 2016 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3 turėjo būti mokamas ne trečiajam asmeniui, o ieškovei, t. y. reikalavimo teisę į šį mokėjimą, turėjo ne trečiasis asmuo, o ieškovė, todėl minėtas antstolės patvarkymas negalėjo turėti jokios įtakos atsakovei atsiskaitant su ieškove. Be to, dar 2016 m. spalio 28 d., t. y. iki antstolės patvarkymo gavimo, trečiasis asmuo informavo atsakovę apie vykdytiną pareigą apmokėti ieškovės pateiktą 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą VRTS Nr. 0545, tačiau atsakovė vengė atsiskaityti su ieškove ir savo rizika atliko mokėjimą antstolei.

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Trečiajam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Trečiojo asmens prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Vitras-S“ ir trečiasis asmuo Jokūbausko įmonės „Jonas“ 2016 m. balandžio 20 d. sudaryta sutartį Nr. VS 16S-8, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka atlikti objekto „Gamybinio pastato 1P1p (duomenys neskelbtini), patalpų 1-17, 1-19 kapitalinis remontas“ patalpoje 1-17 geležinkelio kelio įrengimo ir g/b dangos pervažos įrengimo darbus bei juos perduoti trečiajam asmeniu, o trečiasis asmuo sutartimi įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus bei sumokėti už juos sutartyje numatytą kainą (e. b. l. 34-45). Tą pačią dieną - 2016 m. balandžio 20 d. - ieškovė UAB „Vitras-S“, atsakovė UAB „Gelsauga“ ir trečiasis asmuo individuali Jokūbausko įmonė „Jonas“ sudarė susitarimą Nr. 1 (toliau - Susitarimas), kuriuo aptarta, jog atsakovė, priėmusi darbus pagal tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą 2015 m. rugsėjo 17 d. statybų rangos sutartį Nr. S-217/15, kuriuos bus atlikusi ieškovė (kaip trečiojo asmens subrangovas), už šiuos darbus mokėjimą tiesiogiai įvykdys ieškovei (e. b. l. 30-31).

Iš bylos matyti, kad ginčas kilęs iš statybos rangos teisinių santykių (CK 6.681 – 6.699 straipsniai). Byloje nekilo ginčas dėl atliktų darbų apimties, kokybės ir neapmokėtos sumos (10 405,73 Eur) dydžio pagrįstumo, ginčas kilęs dėl tinkamo subjekto atsiskaityti už atliktus darbus, t.y. ar pagal ginčo trišalį Susitarimą atsakovei tenka pareiga mokėti už atliktus darbus.

Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

CK 687 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-318/2011). Remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus.

Šiuo atveju reikšmingos esminės teisinės nuostatos - CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; CK 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais, o šio straipsnio 3 dalis įpareigoja šalis vykdant prievolę bendradarbiauti ir kooperuotis.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo yra verslo subjektai. Ginčo Susitarimą jos sudarė laisva valia, jis yra galiojantis ir neginčijamas. Susitarimo (ii) dalyje aiškiai nurodoma, kad „UAB „Gelsauga“, priėmusi darbus pagal tarp UAB „Gelsauga“ ir Jokūbausko įmonės „Jonas“ sudarytą 2015 m. rugsėjo 17 d. statybų rangos sutartį Nr. S-217/15 dėl gamybinio pastato 1 PI p (duomenys neskelbtini)patalpų 1-17, 1-19 kapitalinio remonto I-mo ir II-o etapų darbų atlikimo, kuriuos, vadovaujantis tarp Jokūbausko įmonės „Jonas“ ir UAB „Vitras-S“ sudaryta 2016 m. balandžio mėn. 20 d. sutartimi Nr. VS 16S-8, bus atlikusi UAB „Vitras-S“ (kaip Jokūbausko įmonės „Jonas“ subrangovas), tiesiogiai vykdys mokėjimą (-us) už šiuos darbus (kaip prievolės Jokūbausko įmonei „Jonas“ įvykdymą) UAB „Vitras-S“ pagal LR teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančius pateiktus finansinius dokumentus, pagrindžiančius Jokūbausko įmonės „Jonas“ mokėjimo prievolę UAB „Vitras-S“ pagal Jokūbausko įmonės „Jonas“ ir UAB „Vitras-S“ sudarytą 2016 m. balandžio mėn. 20 d. sutartį Nr. VS 16S-8“.

Taigi šiuo Susitarimu specialiai yra aptariamas atsikaitymas už atliktus statybos rangos darbus pagal minimas 2015 m. rugsėjo 17 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. statybų rangos sutartis, todėl būtent Susitarimo sąlygomis turėjo būti vykdomi atsiskaitymai, t.y. prievolė vykdyti mokėjimus ieškovei tenka atsakovei. Susitarime jokių išlygų neaptarta. Byloje nekilo ginčas, jog kelis mokėjimus atsakovė ir įvykdė Susitarimo pagrindu tiesiogiai ieškovei.

Aplinkybė, kad vėliau už atliktus statybos darbus pinigai sumokėti kitam asmeniui, o ne ieškovei, neatleidžia atsakovės nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ieškovės atžvilgiu, be to, ginčo šalys nenurodė aplinkybių apie Susitarimo sąlygų pakeitimą.

Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti skolą iš atsakovės (CK 6.189, 6.193 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

Konstatavus, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti skolą, tenkintinas ir reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10 405,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2017 m. liepos 3 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 323 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 234 Eur žyminis mokestis ir 1 089 Eur išlaidos advokato pagalbai (CPK 93, 98 straipsniai).

CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės priteistina valstybės naudai 9,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitras-S“ (juridinio asmens kodas 301791809) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelsauga (juridinio asmens kodas 125825125) 10 405,73 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus penkis eurus 73 ct) skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10 405,73 Eur sumą nuo 2017 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 323 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelsauga (juridinio asmens kodas 125825125) į valstybės biudžetą 9,46 Eur (devynis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.