Alytaus apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. G. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas A. G. teismui pateikė skundą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato viršininko R. S. (duomenys neskelbtini) nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. G. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo (toliau – ANK) 518 straipsnyje, padarymą buvo paskirta 38,00 Eur bauda ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Pareiškėjo A. G. nuomone, jis administracinio nusižengimo nepadarė, ne teismo tvarka priimtas nutarimas jo atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad jam priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su A. T. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 12 d. buvo stipri liūtis, nuo kurios patvino dalis sklypo ir vanduo skverbėsi į vidaus patalpas. Išėjęs į kiemą patvoriu apėjo savo teritoriją, siekdamas įsitikinti ar lietaus vanduo nepadarys daugiau žalos. Į A. T. priklausančią namų valdą nuėjęs nebuvo, nes tam nebuvo jokio reikalo. Jam A. T. mesti kaltinimai dėl tariamo savavališko lietaus vandens surinkimo latakų antgalių išardymo ir išmetimo kieme, yra absurdiški ir nesuvokiami, kadangi minėtų antgalių išardymas A. G. kiemo situacijos dėl lietaus vandens bėgimo į patalpas išsprendęs nebūtų. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad vandens surinkimo latakų antgaliai buvo išardyti, nes paties jų faktinio buvimo ir išardymo faktas neužfiksuotas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Sprendžiant iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato tyrėjo V. S. bei vyriausiojo patrulio R. T. tarnybinių pranešimų, pareigūnai į įvykio vietą atvyko iš karto po A. T. pranešimo policijai, tačiau nei viename iš jų tarnybinių pranešimų nėra užfiksuota, kad, nuvykus į įvykio vietą, kieme būtų rasti išmėtyti 3 lietaus vandens surinkimo latakų antgaliai. Be to, ir pačios A. T. tiek pareiškime, tiek ir apklausos protokole nenurodyta kas ir kada atstatė tariamai nuimtus latakų antgalius. Pažymėjo, kad iš A. T. apklausos seka, kad nei ji, nei kiti asmenys iki policijos pareigūnų atvykimo, latakų atgal neatstatė. A. G. mano, kad byloje nėra įrodymų, jog buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, bylos atidėti neprašė, apie teismo posėdį institucija informuota tinkamai. Priežasčių, dėl kurių neatvyko, nepranešė, todėl pareiškėjo skundas nagrinėtinas nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmeniui, kuris savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad A. T. 2018 m. liepos 12 d. pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą dėl to, kad 2018 m. liepos 12 d. vakare, apie 20.20 val., staiga prasidėjus stipriai liūčiai, pro langą pamatė savo kaimyną A. G., atėjusį į jos privačią valdą, kuris puolė nuiminėti ir mėtyti metalinius latakus, skirtus lietaus vandeniui nutekėti. Nurodė, kad dėl to patyrė didžiulį stresą, įtampą, labai išsigando, prašo sudrausminti kaimynus atitinkama tvarka.

2018 m. liepos 16 d. apklausta A. T. nurodė, jog 2018 m. liepos 12 d. apie 20.20 val. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Prasidėjo smarki liūtis. Per savo namo langą pamatė kaip į jos kiemą atėjo kaimynas A. G., kuris, priėjęs prie namo lietaus nutekėjimo vamzdžių, pradėjo nuiminėti lietvamzdžių antgalius ir mesti juos į šalį. Jų nesugadino, žalos nepadarė. Tai padaręs kaimynas nuėjo namo. Ji labai išsigando, patyrė didelį šoką, todėl iškvietė policijos pareigūnus.

2018 m. liepos 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyriausiasis patrulis R. T. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018 m. liepos 12 d. 21.12 val. atvykus pas pranešėją A. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini), ši paaiškino, kad grįžus iš darbo apie 20.00 val. stipriai lyjant pamatė kaip jos nuosavoje teritorijoje vaikšto kaimynas A. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris numetė apvalų vamzdį, uždėtą ant namo sumontuoto lietaus nubėgimo latako. Pabendravus su A. G. šis paaiškino, kad per liūtį buvo nuėjęs pas T. prie namo pažiūrėti iš kur bėga vanduo į jo žemiau esantį sklypą, tačiau nurodė, jog prie namo nieko nedarė ir nieko nemėtė.

2018 m. liepos 18 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato tyrėjas V. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad, siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, buvo nuvykęs pas J. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), tačiau šis paaiškino, kad konflikto tarp kaimynų nematė, tik matė kai po šio įvykio buvo atvykę policijos pareigūnai. Taip pat buvo kalbėtasi su J. N., gyvenančia (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad nematė, kaip A. G. buvo atėjęs pas kaimynę A. T.. Nurodė, jog apie įvykį sužinojo iš kaimynės A. T..

Liudytoja apklausta S. K. nurodė, jog 2018 m. liepos 12 d. vakare apie 21.00 val. ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu labai stipriai lijo. Išėjusi parūkyti į balkoną išgirdo kaimyno A. G. balsą. Kaimynas keikėsi, tačiau apart A. G., kito balso negirdėjo. Kas vyko pas kaimynus negali pasakyti, nes nematė.

Liudytoja apklausta V. G. nurodė, jog 2018 m. liepos 12 d. 20.20 val., kai prasidėjo smarki liūtis, ji kartu su sutuoktiniu A. G. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Vanduo pradėjo tekėti į jų kiemą, o vėliau – per pamatus į namo vidų. Vanduo tekėjo į jų namą, nes kaimynų T., gyvenančių (duomenys neskelbtini), sklypas yra aukščiau jų sklypo ir visas nuo namo stogo surenkamas vanduo buvo nukreiptas į vieną vamzdį, o iš šio vamzdžio visas vanduo pateko į jų sklypą. Jos vyras, pamatęs kas vyksta, ėjo patvoriu ir žiūrėjo iš kur teka vanduo, ar vanduo neprasiveržė per kitas atramines sieneles. Sutuoktinis prie T. namų priėjęs nebuvo, jokių latakų nuo kaimynų namo nenuiminėjo ir nemėtė, A. G. pasižiūrėjęs grįžo į namus. Apie 21.00 val. pas juos atvyko policijos pareigūnai, kurie nurodė, jog atvyko dėl kaimynės A. T. pranešimo. A. T. pareigūnams jokių numėtytų nuo lietaus nutekėjimo vamzdžių nerodė.

Iš 2018 m. liepos 19 d. policijos pareigūnų padarytų fotonuotraukų, kuriose, kaip nurodo institucija, yra užfiksuoti A. T. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lietaus vandens surinkimo latakai, akivaizdu, kad dviejose nuotraukose prie lietvamzdžio ant žemės yra padėti metaliniai loveliai, trečioje nuotraukoje – plastmasinis gofruotas vamzdis, kurie skirti – ne pagal paskirtį lietaus nuotekų surinkimui, o atskiriems statybiniams darbams vykdyti. Nuotraukose iš viso nėra užfiksuotų lietaus vandens surinkimo antgalių.

2018 m. liepos 23 d. apklaustas pats A. G. nurodė, kad 2018 m. liepos 12 d. buvo namuose kartu su žmona. Prasidėjo stiprus lietus, vanduo pradėjo tekėti į jų kiemą, o vėliau pradėjo veržtis per pamatą į namo vidų. Vanduo tekėjo pas juos, nes kaimynų T. sklypas yra aukščiau jų sklypo ir visas nuo namo stogo surenkamas vanduo tekėjo į jų sklypą. Pamatęs kas vyksta išėjo į lauką, ėjo patvoriu ir žiūrėjo kaip vanduo teka į jo sklypą, tačiau jokių kaimynų vandens nutekėjimo latakų nenuėminėjo. Apie 21.10 val. į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie nurodė, jog atvyko dėl kaimynės A. T. pranešimo. Jis policijos pareigūnams parodė iš kur bėga vanduo.

(duomenys neskelbtini) A. G. surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad jis 2018 m. liepos 12 d. 20.20 val. (duomenys neskelbtini), savavališkai, vykdydamas savo tariamą teisę, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, atėjo į A. T. priklausančio gyvenamojo namo kiemą, be jos sutikimo savavališkai išardė nuo gyvenamo namo stogo įrengtų pasieniuose 3 lietaus vandens surinkimo latakų antgalius ir išmėtė kieme, jų nesugadindamas ir nepadarydamas A. T. turtinės žalos ar esminės žalos jos teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. padarė nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Nutarimu A. G. paskirta 38,00 Eur bauda.

Tiek iš A. G. teismui pateikto skundo, jo parodymų teismo posėdžio metu bei teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad A. G. nesutinka su padarytu nusižengimu ir jo pasėkoje skirta nuobauda, neigia buvęs kaimyniniame sklype ir nuėmęs lietaus vandens surinkimo latakus ir tokiais veiksmais padaręs administracinį nusižengimą, dėl ko prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kaip jau minėta anksčiau, A. T. 2018 m. liepos 12 d. kreipėsi į policijos komisariatą dėl nuo jos gyvenamojo namo nuimtų ir kaimyno numėtytų metalinių latakų, skirtų lietaus vandeniui nutekėti. Tuo tarpu tokių aplinkybių, apart pačios A. T. parodymų, vienareikšmiškai nepatvirtina administracinio nusižengimo byloje surinkti jokie kiti faktiniai duomenys – nei liudytojomis apklaustos S. K., gyvenanti 200 m. atstumu, ir J. N., gyvenanti 20-30 m. atstumu, kurios bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nepatvirtino, nes šios joms nėra žinomos, liudytojos betarpiškai nematė daromo nusižengimo, nei pareiškėjo sutuoktinė V. G., kuri patvirtino pareiškėjo parodymus, pagal kuriuos šis nusižengimo nepadarė, nei policijos pareigūnų R. T., nei V. S. tarnybiniuose pranešimuose aprašytos įvykio aplinkybės. Be to, pažymėtina, jog ir policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą į įvykio vietą, nedelsiant neužfiksavo bylos medžiagai reikšmingų įvykio aplinkybių – nuimtų ir išmėtytų lietaus vandens surinkimo latakų, nors ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Bylos duomenimis spręstina, kad lietaus nuotekų surinkimo ir nuvedimo sistema prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurios paskirtis surinkti paviršinį vandenį ir nukreipti į nuotekų vamzdyną, iš viso įrengta nebuvo, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jos išardyti iš išmėtyti faktinėje situacijoje negalėjo.

Pažymėtina, kad ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, Nr. 2AT-2-2013, Nr. 2AT-9/2014, Nr. 2AT-39-2014). Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu. Pagal jį visos abejonės bei neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-78-788/2016).

Atsižvelgiant į pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus, susipažinus su teismui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog byloje nėra neginčijamų A. G. kaltę, padarius ANK 518 straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, pagrindžiančių įrodymų. Įvertinus tai, kad visos abejonės bei neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pareiškėjo A. G. skundas tenkintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-623 straipsniais, 626 straipsniu, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną A. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariatui administracinę bylą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.