Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovams V. B., G. B., Gargždų „Kranto“ pagrindinei mokyklai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatytos sekančios faktinės bylos aplinkybės.

Pažymėtina, kad Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje 3K-3-415/2011; 2012-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

Civilinei atsakomybei tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo forma taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalos faktą (turtinės, neturtinės žalos), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė asmeniui negali būti taikoma. Pareiga įrodyti pirmąsias tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalą, priežastinį ryšį – tenka ieškovui, reikalaujančiam žalos atlyginimo. Ketvirtoji sąlyga – kaltė – preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi paneigti šią prezumpciją, t. y. pateikti įrodymus, paneigiančius jo kaltės buvimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, kad dėl jo sūnaus sveikatos sužalojimo yra atsakingi visi atsakovai bendrai, t. y. D. B. tėvai ir mokykla, kadangi tėvai nepakankamai auklėjo savo sūnų, kuris atliko galimai neteisėtus veiksmus D. G. atžvilgiu, o mokykla, jei būtų užtikrinusi mokyklos patalpose esančių mokinių drausmę bei garantavusį jų saugumą, galima žala D. G. nebūtų padaryta.

Byloje nustatyta, kad ieškovo sūnaus D. G. sveikata nežymiai sužalota dėl D. B. veiksmų – dėl smūgio ir spyrio į galvą, dėl įvykusio konflikto, kuriuo metu D. B. atėmė iš D. G. telefoną, o pastarasis jį pasivijęs, bandydamas atgauti telefoną, užlaužė ranką, ko pasėkoje buvo pargriautas ir jam buvo smūgiuota. Nagrinėjant bylą nustatytų aplinkybių analizė patvirtina, kad yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, panaudotas fizinis smurtas prieš D. G., žala ieškovo sūnaus sveikatai – sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, priežastinis ryšys tarp veiksmų, naudojant fizinį smurtą sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltė.

Tokie atsakovės ir jos atstovo argumentai pripažintini nepagrįstais.

Į bylą pateiktos mokyklos vidaus darbo ir tvarkos taisyklės, budėjimo grafikas, mokinio sutartis numatė mokyklos pareigą užtikrinti saugią aplinką bei tai, kad budintys mokytojai užtikrina tvarką. Teismas įvertina, kad atsakovė – mokykla, būdama profesionalia vaikų auklėjimo ir mokymo institucija, privalėjo visiškai užtikrinti, kad nekiltų jokių prielaidų žalai kilti, užtikrinti pakankamą mažamečių vaikų stebėjimą, iš anksto numatyti galimą žalos kilimą ir užkirsti jai kelią. Pagrindinis atsakovės – mokyklos tikslas yra realiai užtikrinti jam perduotų vaikų saugumą bei rūpintis, kad dėl jų veiksmų nekils pavojus kitų vaikų saugumui ir sveikatai. Šio delikto prasme atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovė neužtikrino saugaus mokinių elgesio pertraukos metu, kas nulėmė žalos padarymą, nes pertraukos metu, koridoriuje, įvyko konfliktas (dėl paimto telefono) tarp dviejų bendraklasių, kas lėmė apsistumdymą ir D. G. sužalojimą. Byloje nustatyta, kad budėjimą per du mokyklos korpusus (esančius vienam aukšte) atlieka du mokytojai, tačiau mokytojai konflikto nepastebėjo. Teismas atkreipia dėmesį, į tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktos foto nuotraukos (aukšto, koridoriaus), liudytojos V. T. paaiškinimai, leidžia daryti išvadą, jog mokykla neužtikrina pakankamo budinčių mokytojų skaičiaus, siekiant maksimaliai suteikti vaikams saugumą, kadangi matyti, jog mokyklos koridoriai yra dideli, dalyje jų yra pastatytos vaikų spintelės, budėjimo laukas tenkantis vienam mokytojui galimai yra per didelis, todėl nėra objektyviai įmanoma pastebėti kylančius konfliktus ir spėti juos suvaldyti. Teismo vertinimu, būtent tokia situacija susiklostė ir šįkart.

Šių aplinkybių pagrindu vertintina, kad atsakovės Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos neteisėtas neveikimas bei priežastinis ryšys su atsiradusia žala, yra įrodytas. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia pamokos, užsiėmimai ar renginys. Nagrinėjamoje byloje žala buvo padaryta mokykloje pertraukos metu, taigi pripažintina, kad yra pagrindas taikyti atsakomybę mokyklai, turėjusiai užtikrinti tinkamą mokinių priežiūrą, t. y. pertraukos metu įvykusio konflikto tarp dviejų bendraklasių metu, D. G. patirtas nežymus sveikatos sužalojimas reiškia, jog mokykla netinkamai vykdė mokinių priežiūrą, neužtikrino nepilnamečių saugumo šiems esant mokyklos patalpose. Tokia situaciją neabejotinai reiškia mokyklos kaltę dėl netinkamai prižiūrėto nepilnamečio, neturinčio keturiolikos metų, padarytos žalos (CK 6.275 straipsnio 2 dalis).

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad už keturiolikos metų neturėjusio nepilnamečio D. B. sukeltą žalą, jam būnant mokykloje, šiuo atveju turi atsakyti Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla, nes neįrodyta, kad dėl šios žalos atsiradimo mokymo įstaigos kaltės nėra (CK 6.275 straipsnio 2 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Minėta, kad ta aplinkybė, jog keturiolikos metų neturintis nepilnametis padaro žalos mokymo įstaigai prižiūrint, nereiškia, kad vaiko tėvams atsakomybė už žalą nekyla.

Dėl atsakovų V. B. ir G. B. civilinės atsakomybės sąlygų.

Kaip jau minėta aukščiau, ieškovas įrodinėja, kad, jeigu D. B. tėvai būtų tinkamai auklėję savo sūnų, žala D. G. nebūtų padaryta. Nurodė, kad atsakovų sūnus pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kas lėmė jų, kaip D. B. tėvų, neteisėtus veiksmus. Posėdžio metu liudytoja R. G. nurodė, kad dėl D. B. elgesio mokykloje yra problemų, jo elgesys buvo aptarinėjamas ir tėvų susirinkime. Liudytoja V. T. nurodė, kad mokinys yra aktyvus, turintis loginį mąstymą, jo mokymosi rezultatai labai geri. Atsakovė V. B., duodama paaiškinimus, nurodė, kad sūnus yra geras vaikas, labai gailisi dėl įvykio, D. G. telefoną paėmė norėdamas tik pajuokauti, mama nesutiko su R. G. (D. G. mama) išsakyta pozicija, jog dėl jos sūnaus elgesio mokykloje kyla problemų ir kad jos aptarinėjamos tėvų susirinkimuose.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Sprendžiant dėl D. B. civilinės atsakomybės klausimą remiantis CK 6. 275 straipsnio 1 dalimi, būtina įvertinti tai, kad atsiranda tėvų atsakomybė už žalą padarytą vaikų iki 14 metų. Fizinis asmuo iki 14 metų yra neveiksnus (CK 2.7 straipsnis), todėl negali būti ir atsakomybės subjektu civiline prasme. Tuomet atsako tėvai už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą. Už vaiko padarytą žalą atsako abu jo tėvai pagal dalinės atsakomybės taisykles. Tėvų civilinė atsakomybė atsiranda esant jų kaltei. Tačiau tokiu atveju kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. Be to kaip jau minėta tėvų kaltė tokiais atvejais preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų kaltė visuomet yra. Tačiau jie gali būti atleisti nuo civilinės atsakomybės, įrodę, kad jų kaltės nėra. Tačiau tokiu atveju nekaltumo įrodymas gali būti tik išskirtinės aplinkybės, dėl kurių jie objektyviai ilgai negalėjo įgyvendinti savo pareigų, tačiau atsakovai V. B. ir G. B. tokių įrodymų teismui nepateikė.

Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad CK 6.275 straipsnio 1 d. numatytas nepilnamečio vaiko žalos padarymo faktas suponuoja, jog tokiu atveju tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro žalą, atitinkančią CK 6.250 straipsnyje numatytus jos požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus.

Dėl to kaip jau minėta tėvų patraukimui atsakomybėn pagal CK 6. 275 straipsnio 1 dalį pakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiksmą. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veiksmų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Tokia situacija galima, kai vaikas yra ne tiesioginėje tėvų, o įstatymais įgaliotos vykdyti vaikų auklėjimą įstaigos priežiūroje: mokykloje ir pan. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokymo, auklėjimo įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Todėl tuo metu, kai vaikas nustatyta tvarka yra mokymo įstaigoje (atvykęs į pamokas ar organizuotą užklasinę veiklą vaikas, kuris yra atitinkamos mokyklos mokinių sąraše), už jo priežiūrą atsako ir atitinkama įstaiga. Tačiau aplinkybė, kad žala padaryta mokyklai prižiūrint atsakovų sūnų, nereiškia, jog vaiko tėvai už žalą neatsakys. Žala gali būti ir netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos mokyklos priežiūros padarinys. Dėl to galima ir bendra vaiko tėvų bei mokyklos atsakomybė pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Būtent šioje byloje susidaro tokia situacija. Byloje nustatyta, kad atsakovų V. B. ir G. B. nepilnametis sūnus D. B. sužalojo kitą nepilnametį mokykloje, t. y. tuo metu, kai turėjo būti prižiūrimas mokymo įstaigos ir kai tėvų galimybės tiesiogiai realizuoti savo tėvų valdžią sūnui yra minimalios. Tačiau ir tokiu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog tėvų valdžia nebuvo tinkamai panaudota. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovų sūnaus D. B. netinkamas auklėjimas, turi įtakos jų civilinei atsakomybei atsirasti, pagal CK 6. 275 straipsnio 1 dalį dėl D. G. padarytos žalos.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju dėl keturiolikos metų neturėjusio nepilnamečio D. B. padarytos žalos ieškovo sūnaus sveikatai turi atsakyti tiek mokymo įstaiga, kurios priežiūroje būdamas nepilnametis padarė žalos, tiek šio vaiko tėvai, nes žala padaryta ir dėl tėvų pareigos tinkamai auklėti savo vaiką nepakankamo vykdymo.

Dėl solidarios atsakomybės taikymo D. B. tėvams ir mokyklai.

Nagrinėjamu atveju ieškovas neturinę žalą prašo priteisti solidariai iš mokyklos ir D. B. tėvų.

Solidariai atsako asmenys, padarę žalos bendrai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad solidari atsakomybė atsiranda iš tų asmenų veiksmų, kurie yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su neigiamų pasekmių atsiradimu.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas ginčo aplinkybes, darytina išvada, kad nurodytų asmenų (D. B. tėvų ir mokyklos) atsakomybė negali būti solidari, nes žalos ieškovo sūnui atsiradimą lėmė skirtingi šių dviejų subjektų, atsakingų už keturiolikos metų neturintį vaiką, veiksmai, skirtingo pobūdžio priežastinis ryšys tarp šių asmenų veiksmų, netinkamai auklėjant ir prižiūrint vaiką, bei dėl to atsiradusios žalos: Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos netinkamai vykdyta mokykloje buvusio nepilnamečio – D. B. priežiūra buvo tiesioginė žalos ieškovo sūnui atsiradimo priežastis, o nepilnamečio – D. B. tėvų nepakankamas auklėjimo pareigos vykdymas – netiesioginė nagrinėjamu atveju ieškovo sūnui padarytos žalos priežastis. Dėl to šie atsakovai už ieškovo sūnui padarytą žalą turi atsakyti pagal dalinės atsakomybės taisykles, atsižvelgiant į tai, kokią dalį žalos lėmė kiekvieno iš jų netinkamas pareigų nepilnamečio, sukėlusio žalą, atžvilgiu vykdymas.

Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad dėl keturiolikos metų neturėjusio nepilnamečio padarytos žalos šiuo konkrečiu atveju abu už jį atsakingi asmenys turi atsakyti lygiomis dalims, nes nenustatyta tokių aplinkybių, dėl kurių vienam iš jų tektų didesnė atsakomybės dalis, o kitam – mažesnė. Abiejų už nepilnametį atsakingų asmenų kaltė yra vienoda: jeigu mokymo įstaiga būtų tinkamai vykdžiusi pareigą prižiūrėti mokykloje buvusį nepilnametį, ieškovo sūnui žala nebūtų padaryta; jeigu vaiko tėvai būtų tinkamai vykdę auklėjimo pareigą, tai vaikas, nebūtų pradėjęs pirminio konflikto (apėmęs telefono) ir vėliau nenaudojęs fizinio smurto ir nesužalojęs ieškovo sūnaus.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti jam 2000 Eur neturtinės žalos. Reikalavimą grindžia tuo, jog dėl įvykio įvykusio mokykloje sūnus jaučia pažeminimą, nuolatinę baimę, nerimą dėl galimai pasikartosiančių įvykių, be to, jis jaudinasi ir dėl mokymosi rezultatų, nes teko praleisti pamokas besigydant, suprastėjusių mokymosi rezultatų.

Atsakovai D. B. tėvai iš esmės dėl neturtinės žalos priteisimo neginčija, tik nurodė, kad žalos dydis turėtų būti mažesnis – 300 Eur bendrai abiem atsakovams (tėvams ir mokyklai).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2015-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad vien pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2013-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad ieškovas reikalauja neturtinės žalos, atsiradusios dėl vienos iš svarbiausių asmens neturtinių vertybių – sveikatos – pažeidimo. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose, sprendžiant dėl neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio, be bendrųjų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kt.), atsižvelgiama į specifines aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, sveikatos sužalojimo būdas, ateityje galintys atsirasti įvairūs nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje, kitose srityse), taip, pat kiti konkrečiu atveju reikšmingi faktoriai, kurie turi tiesioginę įtaką fizinių ar dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010; 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011; kt.).

Šiuo atveju ieškovas neturtinės žalos dydį motyvuoja tuo, jog jo sūnus patyrė įtampą, po įvykio mokykloje tapo uždaresnis, jautresnis, bijo, jog įvykęs įvykis mokykloje gali pasikartoti, mokymosi rezultatai suprastėjo, teko derinti papildomus atsikaitymus mokykloje, jog būtų geresni rezultatai, be to, vaikas gulėjo ligoninėje, po įvykio dažnai skundžiasi skaudančia galva, buvo paskirtas gydymas.

Vertinant nurodytas aplinkybes, svarbu pažymėti D. G. metų laikotarpyje patirtas traumas, nelaimes. 2017 m. birželio mėnesio įvyko eismo įvykius, kuriuo metu D. G. pripažintas kaltu, jog važiuodamas riedžiu išvažiavo į važiuojamąją dalį ir atsitrenkė į automobilį. Po įvykio išvežtas į ligoninę, kur nustatyti raktikaulio lūžimas, galvos smegenų sutrenkimas, įvairūs kiti sužalojimai. Kaip nurodo jo tėvai, po įvykio vaikas tapo atsargesnis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. G. buvo sumuštas ir apie 2017 metų spalio mėnesį, kai du mokyklos mokiniai jam laikė už rankų, o trečiasis iš kelėno trenkė į galvą. Po šio įvykio D. G. lankėsi pas psichologą, tėvų teigimu jų sūnus mokykloje patiria patyčias. Po 2018 m. balandžio 23 d. įvykusio įvykio mokykloje, kai konflikto metu D. G. buvo sužalotas, gydėsi ligoninėje. Tėvų teigimu nuo tada skundžiasi galvos skausmu, jaučia įtampa, tapo uždaras, bijo. 2018 m. gruodžio mėnesį paguldytas į ligoninę dėl galvos skausmų, nurodyta ligos anamnezė – galvos skausmai ypač vakarais, metus laiko, diagnozė – somatoforminė autonominė disfunkcija, kiti specifiniai organai arba sistemos.

Vienu iš argumentų dėl įvykusio įvykio mokykloje pasekmių D. G. tėvai nurodo, kad suprastėjo mokymosi rezultatai. Mokyklos atstovas su tokiu vertinimu nesutinka, nurodė, kad įvykusio įvykio metu D. G. buvo penktokas, kai yra taikomas pereinamasis (adaptacinis laikotarpis, pripranta prie vertinimų, nerašomi blogi pažymiai ir pan.), rezultatai rodo, kad vaikas gabus, mokosi labai gerai, tą posėdžio metu patvirtino ir istorijos mokytoja. Mokyklos pateikti pažangumo rodikliai rodo, kad 2017 – 2018 mokslo metų D. G. pažangumo rodikliai buvo: 1 trimestro vidurkis – 9 balai, 2 trimestro – 8,6 balai, 3 trimestro – 8,8 balai; 2018 – 2019 mokslo metų D. G. pažangumo rodikliai buvo: 1 trimestro vidurkis – 8,5 balai, 2 ir 3 trimestro rezultatų nėra pilnai nurodytų.

Istorijos mokytojos liudijimu nustatyta, kad D. G. tiek prieš įvykį, tiek po jo yra ir buvo lėtesnis, uždaresnis, gabus bei labai gerai besimokantis mokinys.

Byloje nustatyta, kad po konflikto įvykusio pertraukos metu D. G. dalyvavo pamokoje, buvo aktyvus ir įvertintas už atsakymus.

Taigi šiuo atveju sprendžiant visos bylos kontekste D. G. padarytos neturinės žalos atlyginimo klausimą, teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, teismų praktika, bei įrodinėjimo taisyklėmis, daro išvadą, kad byloje prašomo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos dydžio ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis), kadangi byloje nėra įrodymų, jog sūnaus rezultatai suprastėjo, o kad jų minimaliam pokyčiui įtakos turėjo įvykęs konfliktas byloje nėra pateikta. Ieškovo nurodytos konflikto pasekmės – įtampa, uždarumas, baimė, jog įvykiai gali pasikartoti, teismo vertinimu, yra susiję su bendra ieškovo sūnaus D. G. patirtimi, įgyta laikotarpiu nuo 2017 metų birželio mėnesio (eismo įvykio), 2017 metų spalio mėnesio įvykių (D. G. sumušimas), ir 2018 m. balandžio 23 d. dienos įvykio pertraukos metu. Byloje ieškovas nepateikė vienareikšmių įrodymų, kurie leistų atsakyti, kurių įvykių (eismo įvykio, sumušimo, ar konflikto pertraukos metu) pasekmė yra vaiko galvos skausmas, patiriama įtampa, stresas, ar tai sąlygoja vien fiziniai veiksniai (smurtas, eismo įvykis), ar psichologinė įtampa mokykloje, aplinkoje, kai vaikas yra matomas, stebimas aplinkinių dėl buvusių įvykių. Be to, šias aplinkybes patvirtino ir D. G. mama, posėdžio metu nurodydama, kad po įvykio mokykloje, kai jos sūnų du vaikai laikę, o trečias trenkė iš kelėno į galvą, sūnus, patyrė labiau psichologinę traumą.

Ieškovui tenka pareiga įrodyti patirtos neturinės žalos dydį, tačiau tokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo prašomos 2000 Eur žalos dydžio byloje nėra. Teismas sutinka, jog vaikui po konflikto mokykloje buvo reikalingas gydymas, jog yra sustiprėjęs jo nepasitikėjimas mokykla, tačiau vertinti, kad 2000 Eur neturinė žala susidarė tik dėl šio įvykio teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgdamas į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, išanalizavęs šioje konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą, įvertinęs šios bylos aplinkybes ieškovo sūnaus sveikatos sužalojimo laipsnio, pasekmių, ieškovo sūnaus gyvenimo pokyčių požiūriu, prieina prie išvados, kad patirta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju vertintina 600 Eur. Teismo nuomone, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinant šioje konkrečioje byloje nustatytas ir pirmiau aptartas aplinkybes, be kita ko, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Nustačius, kad atsakovai šiuo atveju atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles vienodomis dalimis, iš atsakovų D. B. tėvų: V. B., G. B. ir Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos ieškovo naudai priteisiama, po 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (V. B. ir G. B. – 300 Eur, Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla – 300 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo teismo sprendimu ieškovo reikalavimas tenkintas iš dalies ir priteista 600 Eur, t. y. patenkinta 30 procentų ieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta – 70 procentų.

Ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 45 Eur žyminį mokestį, todėl patenkinus ieškinio dalį (30 procentų), iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistina už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 13,50 Eur (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis), t. y. iš kiekvieno atsakovo – po 6,75 Eur (V. B. ir G. B. – 6,75 Eur, Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla – 6,75 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1300 Eur.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtinta, kad ieškovas patyrė 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau iš jų 300 Eur – patirtos išlaidos ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. gegužės 2 d. sąskaita už teisines paslaugas). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reglamentavimą, išlaidos teisinės paslaugoms patirtoms atliekant ikiteisminį tyrimą, šioje byloje nepriteistinos, todėl laikytina, kad ieškovo reikalavimas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1000 Eur.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą patenkintų reikalavimų proporcingumą, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 300 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo – po 150 Eur (V. B. ir G. B. – 150 Eur, Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla – 150 Eur).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 30 procentų išlaidų, t. y. 2,16 Eur: iš kiekvieno atsakovo – po 1,08 Eur (V. B. ir G. B. – 1,08 Eur, Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla – 1,08 Eur) ir 70 procentų tenkančių išlaidų dalis iš ieškovo – 5,05 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos, juridinio asmens kodas 191789019, Kvietinių g. 28, Gargždai, 600 Eur neturtinės žalos, D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkys mažamečio D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), įstatyminis atstovas M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (V. B. ir G. B. – 300 Eur, Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla – 300 Eur).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos, juridinio asmens kodas 191789019, 313,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. G. (iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 156,75 Eur (V. B. ir G. B. – 156,75 Eur, Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla – 156,75 Eur).

Priteisti iš atsakovų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos, juridinio asmens kodas 191789019, lygiomis dalimis po 1,08 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (V. B. ir G. B. – 1,08 Eur, Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla – 1,08 Eur). Iš ieškovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 5,05 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-18976-18, medžiagą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.