- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-698-368/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00428-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- D. S., J. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) J. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. S. ir J. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai D. S. ir J. S. pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir jame nurodė, kad jie susituokė (data neskelbtina) (rajono) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad jau daugiau kaip metai nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, susitaikyti nenori, šeima faktiškai iširusi ir nėra galimybės ją išsaugoti. Kadangi išryškėjo skirtingi jų interesai ir poreikiai, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas, per laikotarpį, gyventą atskirai, paaiškėjo, kad jie yra skirtingų charakterių ir įsitikinimų žmonės, skiriasi jų požiūriai į šeimą, šeimos santykius, gyvenimo vertybes ir kitus siekius, bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato. Todėl prašė santuoką nutraukti ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino ir santuoką tarp pareiškėjų nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
3. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų D. S. ir J. S. prašymas dėl santuokos nutraukimo yra pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus ir tenkinamas visiškai, kadangi nuo jų santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, jie nepalaiko santuokinių santykių, neveda bendro ūkio, neturi nepilnamečių vaikų, neturi kreditorių, nemato galimybių taikytis bei yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią prašo teismą patvirtinti, ir kuri neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia jų teisių ir teisėtų interesų (CK 3.51, 3.53 straipsniai, CPK 538-540 straipsniai).
4. Teismas nustatė, kad šalys turi nekilnojamojo ir kilnojamo turto, kurį pagal šalių susitarimą paskirstė sekančiai: santuokos metu J. S. vardu įgytą transporto priemonę — keleivinį automobilį CITROEN C5, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) - po santuokos nutraukimo paliko D. S. O santuokos metu J. S. vardu įgytą transporto priemonę — keleivinį automobilį AUDI A3, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) - po santuokos nutraukimo paliko J. S.. Santuokos metu J. S. vardu įgytą transporto priemonę - MAZ 81144, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacijos numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini) - po santuokos nutraukimo paliko J. S. Santuokos metu D. S. ir J. S. vardu 2017-09-22 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. NM-6985 pagrindu įgytą turtą - žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, daržinę, pirtį, ir šulinį, esančius (adresu: duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo po 1/2 dalis asmeninėn kiekvieno iš jų nuosavybėn priteisė D. S. ir J. S. Teismas konstatavo, jog pareiškėjai vienas iš kito kompensacijų nereikalauja, nepilnamečių vaikų neturi. Taip pat pripažino, kad pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad šios sutarties sudarymo metu abu yra darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių lemti būtinybę aptarti tarpusavio išlaikymo klausimus, susitaria, kad išlaikymo vienas iš kito santuokos nutraukimo metu nereikalauja. Teismas pažymėjo, kad banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos, indėliai lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos; bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas yra pasidalintas iki santuokos nutraukimo, o pareiškėjai patvirtina, kad jokio kito dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, dalintinų piniginių lėšų, skolinių ar kitokių įsipareigojimų kreditoriams neturi. Taip pat teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje akcentavo, kad pareiškėjai pareiškia, kad dėl santuokos nutraukimo turtinės ir neturtinės žalos vienas kito atžvilgiu neatsirado.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliantė (pareiškėja) J. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
4.1. Nors šalys ir susitarė dėl santuokos nutraukimo, tačiau santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pasirašė neturėdama teisinio išsilavinimo ir manydama, kad viskas surašyta teisingai. Gavusi teismo sprendimą, kreipėsi į advokatą, norėdama sužinoti ar nėra pažeistos jos teisės. Sužinojo, kad dalinant santuokoje įgytą turtą, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo nurodytą turto vertė ir nebuvo įtrauktas kreditorius, kuris mokėjo už šalių nekilnojamąjį turtą. Be to, sutartyje minima, kad kito dalijamo turto nėra, nes sutuoktinis pažadėjo viską (kilnojamuosius namų apyvokos daiktus) padalinti lygiomis dalimis. Po teismo sprendimo priėmimo pareiškėjas D. S. pareiškė, kad joks turtas - baldai, buitinė technika, pareiškėjai J. S. nepriklauso, nes tai D. S. turtas. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktinių turto (namų apyvokos daiktų) sąrašas sudarytas nebuvo.
4.2. Pagal CPK 539 str. 1 d. 4 p. prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Kreditorių teisių apsaugą numato ir CK 3.126 str.: vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktiniui nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Tai padaryta nebuvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į pareiškėjo D. S. užimamą poziciją, į tai, jog gyvenamojo namo padalinti realiai į dvi lygiavertes patalpas nėra galimybės, o jo vertė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nenurodyta, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti tikslinima.
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai D. S. ir J. S. pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kartu su santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytos santuokos nutraukimo sąlygos yra analogiškos kaip ir šalių pateiktoje sutartyje. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aptarti esminiai klausimai, tame tarpe ir: tarp šalių dalintinas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, nurodyta, jog šalys kreditorių neturi. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertė nenurodyta, nors šalims priteista po ½ dalį nekilnojamojo turto natūra.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas, (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą ir dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).
10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Ši nuostata taikytina ir nutraukiant santuoką bendru sutarimu (žr., pvz., Lietuvos aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 str. 5 p., 539 str. 1 d. 4 p., 3 d. 4 p.). Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-684/2015) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).
11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo padarinių. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu pareiškėjai turėjo pareigą pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, šias aplinkybes turi patikrinti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės.
12. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme pareiškėja išreiškė valią, kad ji nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodydama nesutikimo motyvus – pareiškėjai sutartyje neaptarė visų turto ir jo vertės pasidalijimo klausimų, nenurodė, kad turi kreditorių bei nesudarė dalinamų kilnojamųjų (namų apyvokos daiktų) balanso, dėl ko po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo tarp šalių kilo ginčas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos apeliacinis skundas įrodo, kad šalių susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nebuvo pasiektas dėl ydingai susiformavusios apeliantės valios, nes liko neišspręsti apeliantės nurodyti klausimai, kurių sutarties šalys neaptarė teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje.
13. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
14. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, ar nagrinėjamu atveju sutartis sudaryta remiantis abiejų jos šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti, o ir neturėjo galimybės patikrinti, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nors tai nėra pažeidimas, nes CPK numato teismui teisę pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju pripažįstama, kad sutarties turinys neatitinka tikrosios pareiškėjos valios.
15. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis turi atitikti įstatymų reikalavimus. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, ir sutartis negali būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
16. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme apeliantė išreiškė valią, kad ji nesutinka su teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau, nepažeidžiant buvusių sutuoktinių asmeninių ir turtinių interesų, išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, yra pagrindas tenkinti apeliantės apeliacinį skundą.
17. Šioje byloje apeliacinio skundo motyvais yra pagrindas padaryti išvadą, jog šalys susitarimo nutraukti santuoką abiejų šalių susitarimu nepasiekė.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, jog, atsižvelgus į nurodytų aplinkybių apimtį ir pobūdį, jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Pareiškėjams nesutariant dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, galima kreiptis į apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, Šiaulių apygardos teismas,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.