Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. spalio 3 d., apie 15.10 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia spyrė sugyventinės J. B. mažametei dukrai A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini)., į kairę koją ir vieną kartą žaislu sudavė į galvą, taip smurtaudamas sukėlė A. M. fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimą kairiame momenyje, poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, taip nežymiai sutrikdė A. M. sveikatą.

Kaltinamasis E. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. spalio 3, visą dieną namuose vartojo alkoholį, gėrė alų ir degtinę, todėl dėl savo girtumo ne visas įvykio aplinkybes atsimena. Atsimena, kad sugyventinė J. B. su vaikais, tai yra su savo dukra A. M. ir jų bendru sūnumi E. K. buvo kieme. Išėjus į lauką tarp jo ir sugyventinės J. B. kilo žodinis konfliktas. Jis J. B. pradėjo priekaištauti, kad šios dukra A. M., kuri gyvena kartu su jais, neatliko namų ruošos darbų, kuriuos jis buvo liepęs atlikti. Kas vyko kieme toliau, dėl savo girtumo neatsimena, tačiau neneigia ir kaltę pripažįsta visiškai, kad galėjo A. M. įspirti į koją ir žaislu suduoti per galvą, kadangi buvo įpykęs bei tokiam poelgiui turėjo jo girtumas. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, ateityje pažada daugiau taip nepasikartos, sutinka dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 132-133).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Protokolu – pareiškimu nustatyta, kad J. B. pranešė, jog 2021 m. spalio 3 d. apie 15.10 val. sugyventinis E. K., kieme, pradėjo kelti konfliktus ir vieną kartą jos dukrai A. M. įspyrė į koją ir vieną kartą žaislu sudavė į galvą, taip sukeldamas dukrai fizinį skausmą (1 t., b. l. 13).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kurios metu paimta žaislas (1 t., b. l. 21-26).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad ant A. M. kairės blauzdos matosi sumušimas, galvoje sumušimų nesimato (1 t., b. l. 27-32).

Daiktų apžiūros protokole nurodyti žaislo požymiai (1 t., b. l. 33-38).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja J. B. parodė, kad sugyventinis E. K. įspyrė jos dukrai A. M. į kairę koją ir žaislu sudavė per galvą (1 t., b. l. 41-43).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. spalio 3 d. 15.17 val. fiksuotas J. B. pranešimas, kad sugyventinis prieš kelias minutes sumušė pranešėjos (duomenys neskelbtini) metų dukrą, spyrė iš kojos (1 t., b. l. 44).

VTAS pranešime nurodyta, kad J. B. ir E. K. šeimai nuo 2018-09-06 yra skirta atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos. Laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2021 m. spalio mėn. šeimoje vaiko teisių pažeidimų fiksuota nebuvo (1 t., b. l. 60).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad E. K. nustatytas 2,89 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 61-62).

Liudytoja J. B. parodė, kad 2021 m. spalio 3 d. apie 15.10 val., jai būnant su vaikais A. M., g. (duomenys neskelbtini), ir jų bendru sūnumi E. K., g. (duomenys neskelbtini), kieme, sugyventinis E. K. pradėjo kelti konfliktus ir vieną kartą jos dukrai A. M. įspyrė į koją ir vieną kartą žaislu sudavė į galvą, taip sukeldamas dukrai fizinį skausmą. Ji iškvietė policijos pareigūnus pamačiusi, kad sugyventinis nenusiramina (1 t., b. l. 67-69).

Papildomos apklausos metu J. B. parodė, kad su E. K. kaip sugyventiniai gyvena apie dvejus metus, jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), turi bendrą sūnų E. K., g. (duomenys neskelbtini), taip pat kartu su jais gyvena jos dukra iš ankstesnių santykių, A. M., g. (duomenys neskelbtini). 2021-10-03 apie 15.10 val. kartu su vaikais ji buvo kieme. Į kiemą išėjo E. K., kuris buvo girtas, kadangi namuose jau kelias dienas vartojo alkoholį bei pradėjo juos varyti namo. Ji atsakė, kad su vaikais neis namo, kadangi sugyventinis buvo agresyvus ir bijojo dėl savo ir vaikų saugumo. E. priėjo prie A. M., kuri sėdėjo ant žemės ir vieną kartą jai įspyrė į kairę koją bei žaislu, kurį pasiėmė iš vežimėlio, vieną kartą sudavė jai į galvą. Mergaitė pradėjo verkti, ji su abiem vaikais išbėgo į gatvę bei paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu išsikvietė pareigūnus, kurie atvykę sulaikė E. K.. Dukra skundėsi skausmu kojoje ir galvoje, taip pat ant kojos yra likusi mėlynė (1 t., b. l. 73-74).

Specialisto išvadoje Nr. 1896/2021 (02) nurodyta, kad A. M. konstatuota odos nubrozdinimas kairiame momenyje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (1 t., b. l. 96)

Tarnybiniame pranešime dėl pravesto pokalbio su mažamete A. M. nurodyta, kad siekiant gauti būtinus ir esminius duomenis apie įvykio aplinkybes, vadovaujantis 2018-06-19 generalinės prokuratūros raštu Nr. 17.2.-3480, 2021-10-04 d., dalyvaujant mamai J. B., g. (duomenys neskelbtini), buvo atliktas pokalbis su mažamete A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad 2021-10-03, dienos metu, ji kartu su broliuku ir mama buvo kieme, kuomet išėjo girtas mamos sugyventinis E. K. ir jai, sėdinčiai ant žemės, be jokios priežasties, vieną kartą įspyrė į kairę koją bei su brolio žaislu vieną kartą sudavė į galvą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, pradėjo verkti, ant kairės kojos yra likusi mėlynė. Mamos sugyventinio mergaitė bijo, su juo gyventi nenori. (1 t., b. l. 81).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Teismas, išanalizavęs surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Kaltinamasis smurtaudamas prieš mažametį vaiką suprato, jog jos veika padarys žalos kito žmogaus – vaiko, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – mažamečiui nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš mažametį asmenį, nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajai mažametei sukeldamas fizinį skausmą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios ir jos atstovės parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (2 t., b. l. 25-28).

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba (2 t., b. l. 5-13, 17, 21-22). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą arešto bausmę didesnę nei vidutinio dydžio. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taigi, baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, turi gyvenamąją vietą, atsižvelgus į tai, jog bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti kaltinamajam taikant didesnį nei vidutinio dydžio – 9 mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtina intensyvi priežiūra – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 21.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu; įpareigojant gydytis priklausomybės ligas (nuo alkoholizmo), pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 6, 7 ir 10 punktai).

Kaltinamajam, realios bausmės vykdymo atveju, į bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2021 m. spalio 3 d. 15.29 val. iki 2021 m. spalio 5 d. 12.16 val., (2 paros) (1 t., b. l. 103-106), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium (1 t., b. l. 136-137), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktus, turinčius reikšmės, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: telefoną SAMSUNG ir asmens tapatybės kortelę, pakvitavimu grąžintus E. K., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti E. K. žinioje (1 t., b. l. 112). Žaislą, kuris pakvitavimu grąžintas J. B., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti J. B. žinioje (1 t., b. l. 39).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti jį 60 parų (šešiasdešimt parų) arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 40 parų (keturiasdešimt parų) arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. K. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 21.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Įpareigoti E. K.: gydytis priklausomybės ligas (nuo alkoholizmo), pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Realios bausmės vykdymo atveju, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2021 m. spalio 3 d. 15.29 val. iki 2021 m. spalio 5 d. 12.16 val., (2 paros), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: telefoną SAMSUNG ir asmens tapatybės kortelę, pakvitavimu grąžintus E. K., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti E. K. žinioje. Žaislą, kuris pakvitavimu grąžintas J. B., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti J. B. žinioje.

Išaiškinti E. K., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo: 1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.