Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-07 · Civilinė byla Nr. 2S-635-264/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-07
Bylos Nr.
2S-635-264/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Suinteresuotas asmuo
I. Š., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-635-264/2017Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas.Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.1.10.4; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens I. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-26768-775/2016 pagal pareiškėjo antstolio R. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys – I. Š. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016-11-24 nutartimi civilinėje byloje Nr.2VP-26768-775/2016 iš dalies tenkino antstolio R. B. prašymą ir skolininkui I. Š. skyrė baudą po 2 eurus už kiekvieną uždelstą įvykdyti patvarkymą dieną, skaičiuojant nuo 2016-09-30 iki patvarkyme nurodyto reikalavimo įvykdymo.Skolininkė I. Š. 2016-12-16 pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti dėl 2016-11-24 nutarties. Nustatyti 30 dienų terminą atskirajam skundui pateikti. Terminą pradėti skaičiuoti nuo nutarties atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti įteikimo dienos. Nurodė, kad skolininkė negalėjo pasinaudoti teise apskųsti 2016-11-24 nutartį, nes ši teismo nutartis pašte gauta pasibaigus nutarties apskundimo terminui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi suinteresuoto asmens I. Š. prašymą dėl termino atnaujinimo atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo apie rašytinį posėdį buvo informuotas viešo paskelbimo būdu bei teismo pranešimu, kuris įteiktas 2016-11-02. Suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas ir žinojo apie bylos nagrinėjimą, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, todėl turėjo tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei pareigomis, domėtis bylos eiga, žinoti apie nutarties paskelbimą ir laiku pateikti skundą. Pažymėjo, kad prašymas atnaujinti praleistą terminą nemotyvuotas, suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių termino atnaujinimo būtinumą. Teismas teiginį, jog 2016-11-24 nutartis (duomenys neskelbtini) pašto skyrių pasiekė pasibaigus nutarties apskundimo terminui, nelaikė svarbia priežastimi termino, praleisto dėl atskirojo skundo pateikimo, atnaujinimui.Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo I. Š. kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti, turėjo pateikti ir atskirąjį skundą dėl 2016-11-24 nutarties, tačiau jo nepateikė.Atsižvelgiant į tai, jog dalyvaujančių asmenų pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, teismas suinteresuoto asmens I. Š. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo atsisakė priimti.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo I. Š. prašo panaikinti 2016-12-20 Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti dėl 2016-11-24 nutarties; nustatyti 30 dienų terminą atskirajam skundui pateikti; terminą pradėti skaičiuoti nuo nutarties atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti įteikimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas paskyrė per trumpą nutarties apskundimo terminą. Teismas neįvertino fakto, kad 2016-11-24 nutartis iš teismo buvo išsiųsta 2016-12-01, todėl ir negauta adresato iki 2016-12-02. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuoto asmens I. Š. prašymas dėl termino atnaujinimo atsisakytas priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016-10-13 Kauno apylinkės teisme gautas antstolio R. B. pareiškimas dėl baudos paskyrimo skolininkei I. Š. (b. l. 4). Bylą nagrinėjančios teisėjos 2016-10-24 rezoliucija nutarta antstolio prašymą dėl baudos paskyrimo nagrinėti 2016-11-17 14.00 val. rašytinio proceso tvarka. 2016-11-24 nutartimi Kauno apylinkės teismas I. Š. skyrė baudą po 2 eurus už kiekvieną uždelstą įvykdyti patvarkymą dieną, skaičiuojant nuo 2016-09-30 iki patvarkyme nurodyto reikalavimo įvykdymo. 2016-11-24 nutartis skolininkei įteikta 2016-12-14 (b. l. 42). Skolininkė I. Š. 2016-12-16 pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti dėl 2016-11-24 nutarties, nurodydama, kad skundžiama teismo nutartis pašte buvo gauta jau pasibaigus jos apskundimo terminui. Pirmosios instancijos teismas 2016-12-20 nutartimi atsisakė priimti atsakovės prašymą.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog 2016-11-24 nutartis iš teismo buvo išsiųsta tik 2016-12-01, todėl ir negauta adresato iki 2016-12-02. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apeliantės argumentais.CPK 593 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimus dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (šio Kodekso 618 straipsnis), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (šio Kodekso 744 straipsnis), taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais šiame kodekse numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 593 str. 5 d.). CPK 335 str. 1 d. nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad teismo nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas, tik, priklausomai nuo bylos nagrinėjimo formos, skiriasi apskundimo pradžios momentas.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo bylą nagrinėjančios teisėjos 2016-10-24 rezoliucija antstolio pareiškimą buvo nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, 2016-11-24 nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas 2016-11-24 nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė nutarties apskundimo momentą, t. y. kad nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Rašytine forma priimtos teismo nutarties apskundimo pradžios momentas – nutarties įteikimo asmeniui momentas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neteisingai nurodant nutarties apskundimo momentą apeliantei buvo nepagrįstai apribota teisė paduoti atskirąjį skundą. Nagrinėjamu atveju 2016-11-24 nutartis skolininkei įteikta 2016-12-14, todėl laikant, kad ši nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos, terminas atskirajam skundui pateikti baigėsi 2016-12-22. Apeliantė su prašymu pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2016-12-16, todėl atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą laikytina, kad apeliantė nepraleido 7 dienų termino.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 3 dalis numato, jog paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai, kuriems atlikti praleistas terminas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad suinteresuotas asmuo I. Š. kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti, turėjo pateikti ir atskirąjį skundą dėl 2016-11-24 nutarties, tačiau jo nepateikė. Tačiau pažymėtina, kad CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato terminą procesinių dokumentų trūkumams pašalinti. Taigi gavęs įstatymo reikalavimų neatitinkantį prašymą dėl termino atnaujinimo, teismas, pagal Civilinio proceso kodekse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, turėjo nustatyti apeliantei terminą prašymo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti pareiškimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias nutarčių priimtų rašytinio proceso tvarka apskundimo terminų taikymą (CPK 593, 335 straipsniai), priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl prašymo priėmimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Su procesinių dokumentų siuntimu patirtos išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir skolininkės I. Š. prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė