Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-18-878/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-05-21Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-08-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-21
Bylos Nr.
1-18-878/2013
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00263-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Civilinis ieškovas
J. K.
Kaltinamasis
S. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-18-878/2013Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00263-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.4.; 1.2.5.4.; 2.1.8.; 2.1.10.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 21 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorams Jonui Gyliui, Mindaugui Povilanskui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. K. ir jo atstovei advokatei R. A.,gynėjui advokatui V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. N., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

kaltinamoji S. N. 2011 m. gegužės 22 d. 19 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame J. K., esančiame (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, plūdo necenzūriniais žodžiais J. K., suplėšė jo marškinius, rankomis ir kojomis smogė J. K. daugiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamoji S. N. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, t.y. 2011 m. gegužės 22 d. 19 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame J. K., esančiame (duomenys neskelbtini), po konflikto su J. K., vairuodama jai priklausantį automobilį Seat Cordoba, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) sąmoningai nukreipė automobilį į J. K., tokiu būdu grasino jį nužudyti, suteikdama J. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tuo ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamoji S. N. 2011 m. rugpjūčio 5 d. apie 18.30 val. žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame J. K., (duomenys neskelbtini), iš savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pasiėmusi jai priklausantį 8 mm kalibro dujinį pistoletą „Ekol Tuna“, Nr. ET-7102085, eidama link J. K., iššovė iš ginklo apie tris-keturis kartus, ir grasino J. K. nušauti, sakydama žodžius: „paleisiu aš tau kulką į galvą, tu negyvensi“, tuo suteikdama nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Be to, kaltinamoji S. N. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, t.y. 2011 m. rugpjūčio 5 d. apie 18.30 val. žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame J. K., (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, grasinimais nužudyti demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų žmonių akivaizdoje plūdo necenzūriniais žodžiais J. K., vadino jį „žarniumi“, „išsigimėliu“, tokiu savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji S. N. kaltės nepripažino visiškai ir, duodama parodymus teisme 2012 m. birželio 5 d., paaiškino, kad 2011 m. gegužės 29 d. jie pas kaimynę sodino bulves. Paskambino mama ir pasakė, kad K. vaikšto po pievas, eina prie kumelių. Tada ji su broliu ir S. parvažiavo namo, atvažiavo į pievas, mašiną paliko prie kanalo, ant K. žemės. Pamatė, kaip K. agresyviai eina prie kumelių, kurios ganėsi mamos pievoje, gal kokius du žingsnius buvo įžengę į K. pievą. K. buvo su draugais, jis norėjo ištraukti kuolus, pasakė, kad ji patrauktų kumeles iš pievos. Ji pasakė, kad ten ne jo pievos, tačiau K. vis tiek ėjo prie kuolų. Manė, kad jis nori pavogti kumelę. Ji liepė jam trauktis nuo kumelės, bet jis nesitraukė. K. ją griebė už krūtinės ir nustūmė. Ji prašė K. ją paleisti, bet jis ilgai nepaleido. K. jai smūgių nesudavė, o ji jam kirto delnu į veidą, kad ją paleistų. K. keikėsi, ji taip pat keikėsi tokiais pačiais necenzūriniais žodžiais. Pievoje dar buvo N., D. S., A., A. sugyventinis, L.. D. S. norėjo ją ginti nuo K.. Tada K. ją paleido, ir jie visi ėjo link L.. Ji nuėjo link automobilio ir juo važiavo namo per pievą. Jos namai link L. namų. Per pievą važiavo, nes buvo kitur suarta. D. S. ir J. S. nebevažiavo su ja, jie ėjo pėsti namo. J. K. iššoko į kelią prieš mašiną, kažkuo kirto į automobilio priekinį stiklą ir jį sudaužė. Ji išlipo aiškintis, tada atbėgo A. sugyventinis ir ją nukirto, ji buvo be sąmonės. Važiuodama per pievą, nenorėjo išgąsdinti K., ant jo nevažiavo. K. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ji pati buvo blaivi, buvo atvykusi policija, tai jai net nenustatinėjo girtumo. Ji negrasino K., kad jis negyvens. Nepripažįsta, kad K. suplėšė maikutę. Maikutė truputį plyšo, nes užsikabino už jos rankos. K. drabužiai nebuvo išpurvinti. Kai K. kirto į stiklą, ji tuo metu nevažiavo, o stovėjo, nes buvo įvažiavusi į griovį. K. jai iššoko prieš automobilį, ji norėjo išvengti susidūrimo ir įvažiavo į griovį, tada sudaužė automobilio stiklą. Ji išlipo iš automobilio, o K. pabėgo, tada atėjo Č. sugyventinis ir ją nukirto. Ji važiavo savo pieva, ir K., ją pamatęs, atbėgo prie jos važiuojančio automobilio, ji tada susuko vairą ir įvažiavo į griovį. Vėliau atėjo brolis ir partraukė mašiną. Ji važiavo aplink kanalą, nes ten arčiau iki jų pievų, iki jų buvo gal 200 m. Kai ji pradėjo važiuoti, K. nuo jos buvo už 150 m. Jai bevažiuojant jau savo pieva apie 300 m, pamatė, kad K. bėga link jos. Nenorėdama užvažiuoti ant K., pasuko ir įvažiavo į griovį. Ją dar K. norėjo ištempti iš mašinos, bet ji užsirakino duris. J. Č. sugyventinis kirto kumščiu į veidą, ji nukrito ir prarado sąmonę. Kai ją pakėlė, ji parėjo namo. Č. sugyventinis irgi buvo neblaivus, agresyvus. Dėl K. veiksmų ji niekur nesikreipė. 2011 m. rugpjūčio 5 d. ji buvo namuose. Mama pasakė, kad atvažiavo kažkokia mašina ir vedasi jų veršį. Ji pamatė, kad K. vedasi link kanalo veršį, link automobilio. Tada pasiėmė dujinį pistoletą ir kieme du kartus iššovė į orą, liepė paleisti veršį. K. girdėjo, kad iššovė, jis paleido veršį, ir šis pabėgo. Nuo kanalo iki kiemo apie 300 m. Mama norėjo kviesti policiją, ji nuėjo pažiūrėti atvažiavusio automobilio numerių ir jau grįžtančią namo ją K. pradėjo mušti, įvertė į kanalą. J. norėjo ginti mamą, bet K. jį užsivijo. Mamai buvo išmuštas rankos sąnarys ir nutrauktos sausgyslės. Kai kaltinamoji pradėjo šaukti, atbėgo A. K.. Veršiukas buvo mamos pievoje. Nežino, ar pievoje sklypo ribos atskirtos kuolais. Iššovusi ji grįžo namo, padėjo pistoletą, pasiėmė savo vaiką ir ji su vaiku, J. S. ir N. nuėjo į pievas gaudyti veršio, nes K. jį buvo paleidęs. K. dar bandė griebti mamą, bet mama atbėgo pas juos į pievą. K. pasakė, kad jie patrauktų iš jo žemės veršį. Ji pasakė, kad ten ne jo žemė. K. pradėjo keiktis, ji irgi keikėsi. Žarnium ir išsigimėliu K. nevadino. J. pagavo veršį. Tada mama nuėjo pažiūrėti mašinos numerių, pažiūrėjo ir pasakė S. N.. S. N. stovėjo su vaiku prie kanalo. K. su dviem vyrais buvo. Paskui atėjo A. K. su R. S.. Ginklą įsigijo ginklų parduotuvėje 2010 m. legaliai, pirko dujinius ir garsinius šovinius. Jį tada panaudojo pirmą kartą, prieš tai buvo šaudžiusi per Naujus Metus. Mama nukentėjo, ji važiavo į policiją. Mama buvo nubausta už konfliktą su K.. Visi ginčai vyksta dėl žemės. Mama anksčiau ten turėjo 3 ha, žeme naudojosi 20 metų, o paskui atėjo K. ir, nieko nesakęs, susikalė kuolus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. K. teismo posėdyje 2012 m. birželio 5 d. parodė, kad jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Matininkai jam ją atmatavo. Žemėtvarkininkė įspėjo N., kad jam yra atmatuota žemė. N. pasakė, kad ji aiškinsis, kaip K. tą žemę gavo. Po kiek laiko atvažiavęs riboženklių jau nerado, kapčiai buvo išlyginti. Antrą kartą vėl nuvažiavo su matininku, vėl buvo sukalti kuolai. Atvykęs vasarą norėjo nušienauti žemę, tačiau savo pievoje rado N. gyvulius. Tada pasakė N., kad pasiimtų gyvulius. Į pievą jie atvažiavo keliese - su Č., R. ir L., nes jis norėjo L. išnuomoti žemę. Tada pievose buvo likę kapčiai, o riboženkliai buvo ištraukti. Ribos matėsi aiškiai. Arkliai ganėsi jau jo žemės ribose. N. pradėjo kažkam skambinti, ir po kiek laiko jie pamatė atvažiuojant automobilį. Atėjusi N. iš karto jį pradėjo draskyti. Jį vadino necenzūriniais žodžiais, apdraskė krūtinę, kirto į veidą kumščiu, buvo ne mažiau 10 smūgių, gavo ir į veidą, ir į galvą, ji suplėšė baltą jo maikutę, kirto per rankas, iškrito ir sudužo jo telefonas. Jis ją kelis kartus atstūmė. Jie visi atsitraukė, kad neprovokuoti muštynių. N. pradėjo tramdyti S. ir S.. Jis išsigando N., nes su ja buvo du vyrukai, vienas su kryžminiu raktu rankose. Jis N. nekirto. Jie paskui po truputį traukėsi ir ėjo pas L.. Tada išgirdo, kad užsivedė automobilis, pamatė, kaip iš krūmų išvažiavo N. su automobiliu, ji važiavo link jų. Kažkas pasakė, kad jie išsiskirstytų. Iki N. buvo gal 100 m, kai pamatė ją atvažiuojant. Jie išsiskirstė, jis pradėjo bėgti, o N. važiavo link jo. Žolė buvo didelė, todėl bėgti jam buvo sunku, bėgo zigzagu apie 100 m, o N. važiavo paskui jį. Buvo išsigandęs, kad jį gali suvažinėti. Peršoko griovį, o N. įvažiavo į griovį ir sustojo. Išlipusi puolė jį, dar spyrė kelis kartus J. R., tada šis ją pastūmė ir S. N. nugriuvo, pradėjo šaukti, kad ją muša. Tada atbėgo jos brolis su S., o jie parėjo pas L.. Dar pas juos buvo N. atėjusi aiškintis. Tada jis iškvietė policiją. N. aiškina, kad ten jos prosenelių žemė. Jų žemės su N. nesiriboja, jas skiria kelias. Žemė atmatuota pagal preliminarius matavimus. Gal už kokių 10-15 min. atvažiavo N., kai jie pasitraukė iš konflikto vietos. Jie ėjo lėtai, apžiūrinėjo pievą. Prie automobilio nebuvo priėjęs, nuėjo toliau, į automobilio stiklą nekirto, mašina buvo ir taip visa sudaužyta, be galinio stiklo. R. priėjo prie N., ji pradėjo jį spardyti, ir jis ją atstūmė. Jie visi buvo blaivūs, jis savo automobiliu atvažiavo į kaimą. Iš N. elgesio sprendžia, kad ji buvo neblaivi. Jo rūbai buvo sugadinti nepataisomai. 2011 m. rugpjūčio 5 d. jis su žentu S. ir V. atvažiavo į pievas, norėjo pažiūrėti, kaip atrodo žemė. Pamatė, kad į jo pievą vėl suvesti gyvuliai. Atbėgo N. ir pradėjo šaukti „Žarnius vėl atvažiavo, einam pažiūrėti, ką darys“. Tada atėjo N. su vaiku, pradėjo jį keikti ir šaukti, pasakė, kad jį nušaus. Jis liepė N. pasiimti gyvulius, o ši jį apmėtė karvių išmatomis, visas buvo suterštas. N. jau eidama pradėjo šaudyti ir šaukė: „Žarniau, tu negyvensi, paleisiu tau kulką į galvą, tu tikrai negyvensi“. Jis greičiau nuėjo link mašinos. Nematė, kaip N. šaudė, tik girdėjo, buvo apie 4 šūviai. Nuo jo iki N. buvo apie 100 metrų. Kai N. šaudė, vaikas buvo jai ant rankų, jis verkė. Kai ji priėjo prie J. K., ginklą buvo užsikišusi už kelnių nugaros pusėje. Vaikas iš pradžių buvo ramus, bet kai ji pradėjo rėkti, vaikas irgi pradėjo rėkti, ir tada ji abiem rankom vaiką pradėjo laikyti. Jis jautėsi blogai, suprato, kad gali pasikėsinti į jo gyvybę, bijojo, kad jį nušaus. Nežinojo, kokiu ginklu šaudė. N. jis nemušė. N. jį griebė mėšlinomis rankomis, pati paslydo ant melioracijos griovio, nukrito ir pradėjo šaukti, kad žarnius ją muša. N. vartojo daug necenzūrinių žodžių. Jis neapžiūrėjo savo žemės, turėjo persirengti, nes rūbai buvo mėšlini, nuvežė juos į nuovadą, bet drabužių nepaėmė. Nuo praeitų metų nebuvo savo žemėje, bijo vienas važiuoti į ten. Niekas tos žemės nenori nuomoti, N. pagrasino L., jeigu ji išsinuomos, bus blogai.

Liudytoja A. Č. teismo posėdyje 2012 m. birželio 5 d. parodė, kad ji buvo pas tetą J. K.. Pusbrolis J. K. buvo užsiminęs, kad jis turi žemės, jie nuvyko pas R. L. ir paklausė, gal jai reikia žemės. L. norėjo apžiūrėti. Liudytoja paskambino K., ir šis atvažiavo. Jie nuvyko į pievą, ten pamatė, kad pusbrolio sklype ganėsi arkliai. Pievoje buvo riboženkliai. K. nebandė eiti prie gyvulių, tik N. pasakė, kad pasiimtų gyvulius. N. pradėjo keiktis ir paleido šunis. Gal po 15-20 min. atvažiavo mašina, iš jos iššoko N., S., R., šis turėjo raktą atsukinėti ratams. N. su broliu pradėjo pulti K.. N. buvo neblaivi, tą atpažino iš kvapo. N. K. draskė, spardė, kur papuldavo, suplėšė drabužius. K. telefonu surinko 112 ir pridėjo prie ausies, tada N. spyrė į ranką ir sudaužė telefoną. K. buvo kruvinas, jam sudraskyta krūtinė. K. tik atsistūminėjo N.. Jie norėjo išvengti konflikto, pradėjo visi kartu eiti link L. sodybos. N. sėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti link jų, pusbrolis pasakė išsiskirstyti. N. važiavo paskui pusbrolį, kol užvažiavo ant šulinio. K. nuo automobilio bėgo zigzagais gal 150 metų. N. išlipus vėl puolė K., spyrė liudytojos vyrui. Liudytoja buvo labai išsigandusi. N. ir N. sakė, kad užmuš K., pasakė, kad jis tų žemių neturės. K. tada buvo blaivus. N. yra stipriai išgerianti, konfliktuoja su kaimynais.

Liudytojas J. R. teismo posėdyje 2012 m. birželio 5 d. parodė, kad su savo sugyventine A. Č. buvo pas tetą. Paskambino K., jie susitiko pas L. dėl žemės išnuomavimo. Visi keturiese nuėjo į sklypą. Buvo blaivūs. K. žemėje ganėsi du arkliai. Tada išėjo N. ir pradėjo šaukti, kad jie atvažiavo ne į savo žemę. Ji paskambino kažkam ir atvažiavo mašina, išlipo trise. N. perbėgo griovį ir iš karto puolė mušti K.. S. rankose turėjo raktą. N. K. mušė, draskė, keikė necenzūriniais žodžiais. Liudytojas K. negynė, nes stebėjo vaikiną su raktu. K. nepuolė N., jai nesudavė. K. buvo suplėšyta maikė, jis apdraskytas, sudažytas telefonas. Telefono sudaužymo nematė, tik padėjo surinkti detales. Atvykus N., niekas jos nebandė raminti, tik jau pačioje pabaigoje S. ramino. Paskui N. sėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti į juos. K. ėjo priekyje prieš juos, o A. pasakė, kad atvažiuoja automobilis. Jie visi išsiskirstė. Automobilis nuvažiavo paskui K.. K. bėgo į vieną pusę, o liudytojas į kitą pusę. Paskui J. N. vingiais važiavo apie 100 metrų. N. gal užmušti K. norėjo. Paskui automobilis užvažiavo ant šulinio ir sustojo. J. R. atėjo iki automobilio, dar norėjo ištraukti raktelius. Tada N. jį puolė, kirto į ranką, paskui ji nukrito. Jis jai nekirto. N. buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. N. pradėjo šaukti, tada jis grįžo į kiemą ir paskambino policijai. Po šio žiauraus įvykio dvi dienas negalėjo atsigauti, labai išsigando.

Liudytojas R. S. teismo posėdyje 2012 m. birželio 5 d. parodė, kad jis, S. ir S. pas kaimynus sodino bulves. Paskambino mama ir pasakė, kad kažkas bando paleisti arklius. Jie visi trys nuvažiavo į jų pievas. Pievoje pamatė K. ir dar tris asmenis. K. ėjo link kumelių, norėjo jas paleisti. Kumelės buvo, liudytojui atrodo, jų žemėje. Išlipdamas iš mašinos, pasiėmė veržliaraktį ir pamiršo jį palikti. Ėjo link arklių. Nelabai pamena, kad vyko toliau, nes su D. buvo gėręs truputį alaus. S. negėrė. Kai jie atėjo, K. rėkavo, keikėsi, liepė pasiimti nuo pievos arklius, bet kad pieva ne jo. Liudytojas tik stovėjo, veržliaraktį laikė rankoje. N. rėkė ant K., gal vartojo kelis necenzūrinius žodžius. Nežino, kiek kartų N. kirto K.. Vieną kartą tai tikrai jam sudavė. Jis su S. bandė išskirti Na. ir K., pasakė, kad eitų, ir ji atsitraukė. Motinos pievoje nebuvo. Jis su S. užstūmė automobilį, ir N. nuvažiavo per pievą link namų, ji K. nesivijo. Atrodo, kad K. nėjo ten, kur N. važiavo. K. bėgo savo pieva, o N. važiavo savo pieva, ji važiavo link K.. Įvažiavusi į šulinį, N. sustojo, o K. išmušė automobilio stiklą. Paskui dar toks vyras kirto N. ir ji nugriuvo, jie jį vijosi, o jis nubėgo į L. kiemą. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė gerus parodymus, nežino, kodėl tada sakė, kad S. gėrė alaus.

Liudytojas D. S. teismo posėdyje 2012 m. birželio 5 d. parodė, kad su N., N., S. sodino bulves. Visi gėrė alaus, degtinės. Geriau prisiminė visas aplinkybes, apklausiamas tyrėjos. N. paskambino ir pasakė, kad kažkas veja iš lauko arklius. Jie nuvažiavo į vietą, perėjo per kanalą. Ten jau buvo J., K. ir dar žmonių. Visi rėkavo dėl žemių. Pagrinde rėkė K., N., Z. ir kiti asmenys. Necenzūrinius žodžius vartojo K., N.. Nežino, ką darė N., atėjusi prie K.. Paskui matė, kad buvo susikibę. N. suplėšė K. marškinius. K. stumdė N.. Nematė, kad N. kirstų K.. Bandė išskirti N. ir K.. Atrodo, kad R. S. turėjo raktą, kam jis jį pasiėmė, nežino. Jie paskui išsiskirstė, nuėjo prie mašinos, užstūmė automobilį, ir N. nuvažiavo namo per pievas ir pro einančius žmones. Ji važiavo link K. ir įvažiavo į šulinuką. Nematė, kad K. bėgtų nuo automobilio. Gal ir bėgo. Nematė, kas vyko, kai automobilis sustojo. Žino, kad kažkoks žmogus kirto N. kumščiu į veidą, ir ji nukrito. Kai K. pamatė, kad jie atbėga, tai ir jis nubėgo. Mano, kad K. turėjo išsigąsti, kad N. važiavo link jo.

Liudytoja R. L. teismo posėdyje 2012 m. liepos 5 d. parodė, kad pas ją atvažiavo J. K. ir pasiūlė pasinaudoti jo žeme, parodė dokumentą, kur ta žemė. J. K. sakė, kad pievą ir nušienaus, tarėsi, kad ji jam mokės po 200 Lt. Jai paprašius, kad parodytų vietoje, jie nuėjo į pievą, o ten ganėsi arkliai. K. pasakė, kad reikia patraukti arklius, ir bandė juos patraukti. Kaimynė S. N. atvažiavo su mašina, prie kanalo pasiliko mašiną ir per kanalą atėjo prie K., smogė jam į veidą, suplėšė maikutę. K. buvo apdraskytas, krūtinė sudraskyta ir veidas perbrėžtas su nagais, jis N. smūgių nesudavė. D. S. dar laikė S., kad ji nusiramintų, o S. tik rėkė. K. nesikeikė, tik prašė N. liautis, jis tik bandė ją atsistumti nuo savęs. N. K. sudavė daug smūgių. Buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Iš N. elgesio sprendžia, kad ji buvo neblaivi. Dar buvo N.. Po to konflikto jie visi – ji, K., Č. ir R. jau ėjo namo. Išgirdo atvažiuojant mašiną, atsisukusi pamatė, kad juos mašina vejasi N.. N. apvažiavo kanalą ir per pievą atvažiavo link jų. Taip, kaip važiavo N., ji namo būtų nepatekusi, ten kelio nėra. Jie išsilakstė, nes išsigando, o N. nuvažiavo paskui K.. Jam iš paskos važiavo apie 50 metrų, paskui įvažiavo į šulinuką ir sustojo. Jie parėjo namo. Liudytoja po to įvykio buvo šoke, niekaip negalėjo atsigauti, buvo pasipiktinusi. Sklypai yra atskirti, sukalti kuoliukai. Ta pieva, kuria važiavo N., yra K.. Liudytoja nenori tos žemės dirbti, nes nenori konfliktuoti su kaimyne N..

Liudytoja J. N. parodė, kad jos santykiai su nukentėjusiuoju yra priešiški. Gegužės mėnesį pamatė pievoje prie kumelių keturis asmenis. Ten jos protėvių žemė. K. žemės vienam sodo šone. Jos ne visa žemės įregistruota. Dirbdama kolūkyje, gavo 3 ha žemės, mamos buvo 3 ha. Ten, kur buvo kumelės ir kur vyko konfliktas, yra jos žemė, tik reikia ją užregistruoti. Žemė nepatverta, ribų kuolų nesimato. Ji tada prižiūrėjo anūką, kieme dar buvo sūnus R. S.. Riktelėjo, kad nueitų nuo kumelių. K. J. traukė kuolus, pradėjo mušti S., kelis kartus jai sudavė. Jie stovėjo ir žiūrėjo, S. buvo sumušta. K. su S. buvo susikibę, kai K. kuolus ėmė, jis abiem rankom mušė dukrą daugiau kaip 5 kartus, sudavė per veidą. Kuolai ir gyvuliai buvo ant J. N. žemės. S. buvo sumušta. Pas gydytojus nebuvo laiko važiuoti, nebuvo kviesta greitoji pagalba. Gali būti, kad S. sudavė K. per veidą. S. nieko nedarė, tik stūmė jį nuo kumelių, neleido jam prieiti. K. buvo gatavas, išverstom akim. Ji matė, kaip S. suplėšė K. maikutę. Daugiausia K. plūdosi. Gal kažką ir S. pasakė. Aplink nieko daugiau nebuvo, tik K., jo pusseserė A. Č., jos sugyventinis ir Z. L.. S. per savo pievą važiavo link namų, kokia 10 metrų nuo K. žemės, o J. įšokęs nugriebė už vairo ir S. su automobiliu įkrito į šulinuką. S. nukirto K. ir kitas. S. susmuko. R. ir D. ją pakėlė. S. važiuojant, K. šoko ant važiuojančio automobilio, užgriebė už durelių, už vairo, ir ji įvažiavo į šulinuką. Subiro visa mašina, matė išdužusį stiklą. Liudytoja buvo tolokai, už kokių 50 metrų. Matė, kaip K. sugriebė už vairo. Jis atbėgo nuo savo žemės. Rugpjūčio 5 d. su sūnumi J. S. pamelžė karves, parėjo į kiemą ir pamatė pro svirną jos žemėje vaikščiojantį K., kuris paėmė ir vedėsi veršį. Ji ėjo mašinos numerių žiūrėti. Kai tik įlipo į kanalą pažiūrėti numerio, priėjo J. K., ją paėmė ir trenkė į vagą. Kiti filmavo, o ji buvo be sąmonės. Ji rėkė, sūnus J. pririšo veršiuką, tada K. griebė J.. Kai atbėgo kaimynas R., atsitraukė. Ji liko invalidė. Kreipėsi į medikus, darė operaciją. Į policiją nesikreipė, nes nepasitiki. Dujinį pistoletą J. N. dukra Kaune nupirko už vaikų pašalpas, nes joms lapkritį ir gruodį išmušė langus. Kartą mėgino šaudyti, ginklą laikė bufetuke kambaryje. S. žinojo, kur liudytoja jį laikė. S. šaudė tik vaikydama vanagus nuo balandžių. S. vieną kartą šovė kieme į viršų, kad K. nueitų nuo veršio. Negirdėjo, ar ji šaudama ką nors sakė. J. N. tuo metu su vaiku melžė karves. Su ja ėjo J., S. parvedė paleistą veršį. S. nunešė pistoletą į kambarį ir padėjo, po to atbėgo į pievas su vaiku ant rankų. Liudytoja girdėjo necenzūrinius žodžius, juos pagrinde sakė K.. K. akys buvo išverstos, jis žiūrėjo žudiko akimis. Jai ant tiltelio trenkė, ir ji atsijungė. S. negeria, ji nebuvo išgėrusi. L. yra liudytojos draugė, bet ji gali J. N. apkalbėti, nes prieš 4 metus jos sūnus su marčia išėjo iš namų, tai liudytoja juos priėmė gyventi. Su Č. irgi draugavo, bes paskui susipyko dėl Č. motinos, kad pridavė į namus. Yra dokumentai iš gydytojų, kad ją rugpjūčio 5 d. sužalojo K.. Ji buvo Kauno klinikose, Raudoname kryžiuje 2012 m. kovo 22 d. jai padarė operaciją. sužalojo, o kovo mėnesį darė operaciją. K. abu kartus buvo girtas, ant kojų nepastovėjo. Gyvuliai ganėsi jos žemėje, pagal rubežių, 2-3 metrai nuo jo.

Liudytojas A. K. teismo posėdyje 2012 m. birželio 5 d. parodė, kad buvo kieme, laukė J. N., norėjo pakalbėti. Anksčiau su ja gyveno. Atbėgo J. ir R. ir pasakė, kad muša mamą. Jis nuėjo ir pamatė, kad ant tiltelio Janė ginčijasi su K.. Jokių šūvių negirdėjo ir muštynių nematė. Atrodo, kad K. maikė buvo purvina. K. buvo kažkuo apmėtytas. Kaip atrodė J., nepamena. Atstumas gal 20 m nuo namų iki tos vietos.

Liudytojas R. S. teismo posėdyje 2012 m. birželio 5 d. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 5 d. jis kieme skaldė malkas, kažkas rėkavo. Paskui grįžo mama, jai buvo išnarinta ranka. Jis nuėjo pažiūrėti ir pamatė K. su vaikinais ir mamą. Jie rėkavo vienas ant kito. Liudytojas paskui parėjo namo. Jau neatsimena, ar girdėjo šaudant. Nematė, kad N. turėtų dujinį pistoletą. Viską geriau prisiminė, apklausiamas tyrėjos. Visi konfliktai vyksta dėl pievos, kuri visą laiką buvo mamos.

Liudytojas A. S. teismo posėdyje 2012 m. birželio 5 d. parodė, kad pas jį atvyko uošvis J. K. ir paprašė nuvežti pažiūrėti, ar nupjauta pieva, sakė, kad prieš tai buvo nemalonus incidentas. Jie su uošviu ir draugu V. nuvyko į vietą, ant kelio pasistatė mašiną, perėjo kanalą. Uošvis nuėjo toliau, o jie liko ten stovėti. Išgirdo rėkiant visokius necenzūrinius žodžius, paskui išgirdo šūvius. Kaltinamoji nuo jo buvo už maždaug 200 metrų, rėkavo, kad nušaus, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis filmavo tą įvykį. Pradžioje buvo kaltinamoji su motina, o paskui atbėgo berniukas. Vyresnė moteris pradėjo karvašūdžiu mėtyti uošvį. Tada uošvis perbėgo per griovį, o jį vijosi. Paskui atėjo kaltinamoji su vaiku ir keikė uošvį. Jis pabėgėjo toliau ir pradėjo filmuoti. Moteriškė į kanalą vedė girdyti karvę. Ji dar skambino policijai ir diktavo numerius, tai jie dar galvojo palaukti, kol atvažiuos policija, kad viską išsiaiškintų. Jam uošvis parodė, kur jo žemė. Matė, kad dvi karvės ganėsi. Uošvis link karvių nėjo. Buvo gal 2-3 šūviai, paleisti vienas paskui kitą. Kaltinamoji ant rankų laikė kūdikį, atsisukęs liudytojas matė jau tik dūmus po šūvių. Išgirdęs šūvius, atsisuko ir bėgo, nes išsigando. Nežino, ar moterys buvo blaivios, bet pagal jų poelgius sprendžia, kad buvo arba neblaivios, arba nestabilios psichikos.

Liudytojas R. V. teismo posėdyje 2012 m. birželio 5 d. parodė, kad kartu su draugu Sinkevičiumi ir jo uošviu nuvažiavo apžiūrėti K. žemės. K. perėjo kanalą ir vaikščiojo po pievą. Tada išbėgo moteris, pradėjo šaukti, vartojo necenzūrinius žodžius. Dar išbėgo jauna moteris, pradėjo šaudyti, ji ant rankų turėjo kūdikį, šis pradėjo klykti, tada moteris užsikišo ginklą. Tada vėl K. visaip vadino, vartojo necenzūrinius žodžius. Liudytojas buvo gal už 100 metrų, išsigando, kad buvo pavartotas šaunamasis ginklas. N. vis rėkė, kad nušaus, jis pasakė, kad šautų, jeigu sugeba. N. šaukė, kad eitų nuo žemės, kad nušaus, apie kažkokias žarnas kalbėjo. Mėtė karvašūdį į K..

Liudytojas J. S. teismo posėdyje 2012 m. birželio 5 d. parodė, kad jam būnant namuose, atvažiavo K., nuėjo į pievą ir jau vedėsi veršiuką už grandinės link kanalo, link mašinos. Tada jo sesuo S. N. paėmė šautuvą ir kieme du kartus iššovė, liepė K. paleisti veršį. K. tuo metu buvo prie kanalo, jis paleido veršiuką. Tada J. S., sesuo su vaiku ir mama ėjo į pievą. Mama nuėjo pažiūrėti mašinos numerių ir kai grįžo, K. ją griebė ir norėjo kanale prigirdyti. Liudytojas gynė mamą, bet jį užsivijo ir pasakė, kad pagaus ir bus jam blogai. Sesuo nesikeikė. Ji iššovė ir padėjo ginklą namie. Kai sesuo šovė, jos vaikas buvo pas J. S.. Konflikto metu J. S. buvo prie kanalo. K. mamą įmetė mamą į kanalą ir mušė. Mamai buvo plyšę raumenys, padaryta operacija. Rugpjūčio mėnesį mama buvo pas gydytojus, bet jie nieko nerado, tik paskui Raudonajame kryžiuje rado, kad plyšę raumenys, paskui kovo 20 d. operavo.

Įvykio vietos apžiūros protokole 2011 m. gegužės 22 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra atvira vietovė – pieva (duomenys neskelbtini). už J. N. sodybos, joje matyti automobilio ratų vėžės, einančios iki pievoje esančio griovio, griovyje esantis betoninis melioracijos šulinys suskilęs (1 t., b.l. 5-9, 10).

Kratos protokole užfiksuota, kad 2011 m. lapkričio 9 d. S. N. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje esančiame spintelėje-bufete buvo rastas ir paimtas daiktas, panašus į pistoletą, ant kurio yra užrašas „EKOL Tuna“ Cal. 8 mm P.A. ET-7102085, keturi vienetai šovinių su užrašu „WADIE 8m PV“ (1 t., b.l. 35-36).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto 2011 m. lapkričio 17 d. išvadoje Nr. 52-16-IS1-328 nurodyta, kad iš S. N. gyvenamosios patalpos kratos metu paimtas pistoletas yra pramoninės gamybos pusiau automatinis 8 mm kalibro dujinis pistoletas EKOL Tuna Nr. ET-7102085 (Turkija), skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais bei garsiniais pistoletiniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis pistoletas yra priskiriamas šaunamiesiems ginklams, C ginklų kategorijai ir šaudymui tinkamas. Tiriamieji 4 šoviniai yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujiniai (PV) pistoletiniai šoviniai, skirti šaudyti iš 8 mm kalibro dujinių pistoletų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šie šoviniai yra priskiriami šaudmenims, skirtiems C ginklų kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai tinkami šaudyti, tame tarpe ir iš tyrimui pateikto pistoleto EKOL Tuna Nr. ET-71021249. Tyrimo metu 4 šoviniai buvo sunaudoti (1 t., b.l. 40-42).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 0,84 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2031-2652, esantis Šilėnų k., Veiverių sen., Prienų r. sav., priklauso J. K. (1 t., b.l. 18-19).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad visi kaltinimai S. N. yra pagrįsti ir įrodyti.

Dėl grasinimų nužudyti

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įS. nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

K. S. N. 2011 m. gegužės 22 d. grasinimas nužudyti buvo konkretus ir realus - byloje nustatyta, kad S. N. padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu per pievą vijosi J. K.. Tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytojai A. Č., J. R., parodė, kad J. K. bėgo zigzagais – tai liudija, jog jis stengėsi išvengti automobilio smūgio, be to liudytojai parodė, kad S. N. vairuojamas automobilis taip pat važiavo zigzagais, tai patvirtina, kad ji automobilį tyčia vairavo būtent J. K. judėjimo trajektorija. Tą teisme paliudijo ir kita liudytoja – R. L.. Nors teisme apklausiamas liudytojas kaltinamosios brolis R. S. aiškino, kad kaltinamoji K. nesivijo, jis vis dėlto parodė, kad S. N. važiavo link K.. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiami tiek D. S., tiek R. S. parodė, kad S. N. automobiliu vijosi K., abu parodė, kad J. K. turėjo jos išsigąsti. Tuo tarpu liudytoja apklausta kaltinamosios motina J. N. apie šį įvykį davė nenuoseklius ir nelogiškus parodymus, prieštaraujančius visiems kitiems byloje surinktiems įrodymams. Ji teigė, jog S. N. važiavo link namų, o J. K. įšokęs nugriebė už važiuojančio automobilio vairo ir dėl to S. N. su automobiliu įkrito į šulinuką. Pastebėtina, jog visi kiti liudytojai vieningai parodė, kad S. N. įvažiavo į duobę, kurioje buvo melioracijos griovys, būtent besivydama nukentėjusįjį. Liudytoja J. N. nesugebėjo logiškai paaiškinti, kokiu būdu J. K. sugriebė važiuojančio automobilio vairą, ar buvo atidarytos vairuotojo durelės, ar atidarytas durelių langas. Taigi, tokius J. N. parodymus teismas atmeta kaip visiškai neteisingus ir duodamus, siekiant padėti dukrai išvengti atsakomybės. Pati kaltinamoji taip pat neigė, jog automobiliu vijosi J. K., tačiau jos parodymai apie šias aplinkybes irgi nenuoseklūs ir prieštaringi – ji aiškino, kad jai važiuojant automobiliu per pievą namo, J. K. iššoko prieš važiuojantį automobilį ir kažkokiu daiktu trenkė į priekinį automobilio stiklą, tada ji išlipo aiškintis, to paties teisiamojo posėdžio metu ji vėlgi aiškino, kad tuo momentu, kai K. kirto į stiklą, ji nevažiavo, stovėjo, nes buvo įvažiavusi į griovį, be to, dar skirtingai parodė, jog K. jai iššoko prieš automobilį, ji norėjo išvengti susidūrimo ir tada susukusi vairą, įvažiavo į griovį. Kaltinamoji tai teigė, kad, įvažiavusi į griovį, ji išlipo iš automobilio, o K. pabėgo, tai vėlgi aiškino, kad K. norėjo ją ištempti iš automobilio, bet ji užsirakino duris. Taigi, kaltinamosios parodymai dėl jų nenuoseklumo ir prieštaringumo kitiems byloje esantiems įrodymams atmetami kaip niekuo nepagrįsta jos gynybinė versija. Pripažintina, kad nukentėjusysis J. K. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas - grasinimas jam sukėlė baimę, nes kaltinamoji buvo agresyvi, prieš tai ji buvo jį apdraskiusi, mušusi, ji D. S. ir R. S. nuėjus namo, nevyko namo, o su automobiliu tyčia atvažiavo per pievas, kai, kaip parodė liudytoja R. L., į namus tokiu būdu S. N. patekti negalėjo, ten nėra kelio, taigi, ten važiavo tyčia, ji buvo neblaivi – tą parodė ne tik su J. K. į pievą atėję asmenys, teisme teigę, jog nuo S. N. sklido alkoholio kvapas, tiek pačios S. N. draugas D. S., parodęs, jog tą dieną sodinant bulves gėrė visi bulviasodyje dalyvavę asmenys, t.y. ir kaltinamoji. Pastebėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu ir D. S., ir S. N. brolis R. S. taip pat parodė, kad kaltinamoji tą dieną buvo neblaivi – gėrė po bulviasodžio. Kaltinamosios tiesioginę tyčią rodo tai, jog ji ne tik išsakė grasinančius žodžius nukentėjusiajam, girdint pašaliniams asmenims, bet ir šių asmenų akivaizdoje automobiliu vaikėsi bėgantį nuo jos J. K..

Kaltinamosios 2011 m. rugpjūčio 5 d. grasinimas nužudyti taip pat buvo konkretus ir realus – ji grasinimą nužudyti išsakė ne tik žodžiu, bet ir grasino ginklu – iššovė 4 šūvius. Nukentėjusiajam pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, sudarė ne tik šie kaltinamosios veiksmai, bet ir tai, jog vos prieš du mėnesius ta pati S. N. tam taip pat grasino ir po pievą kitų asmenų akivaizdoje vaikėsi automobiliu. Nukentėjusiajam grasinimas sukėlė baimę, nes jis, nors į pievas buvo palydėtas dviejų vyrų, paliko savo žemės sklypą, bijodamas neigiamų pasekmių. Kaip paaiškino nukentėjusysis, jis iki šiol bijo vykti į savo žemės sklypą. S. N. parodė žinojusi, kaip veikia pistoletas, pati jį nusipirkusi ir išbandžiusi iki įvykio. Kaltinamosios veiksmų pobūdis, kad ji paleido kelis šūvius, ginklą atsinešė į pievą, ir grasinančių žodžių išsakymas toje situacijoje rodo, jog ji suvokė ir žinojo, kad tai nukentėjusiajam sukels baimę ir to norėjo, suprato, kad savo elgesiu kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę ir norėjo taip elgtis, todėl darytina išvada, kad S. N. veikė tiesiogine tyčia.

Nors kaltinamoji neigė atsinešusi ginklą į pievą ir tą tvirtino jos motina bei brolis, nukentėjusysis parodė, jog, iššovusi šūvius, kaltinamoji užsikišo ginklą už kelnių juosmens, tą patvirtino ir liudytojas R. V.. Kaltinamoji aiškino iššovusi kieme, tada nunešusi ginklą į namus ir ėjusi į pievą. Liudytoja J. N. teigė, kad kaltinamoji kieme iššovė tik vieną šūvį, bet tokius parodymus paneigia netgi pačios kaltinamosios parodymai, jog ji iššovė du šūvius, bei jiems analogiški liudytojo J. S. parodymai. Liudytojų R. V., A. S. ir paties nukentėjusiojo J. K. parodymai apie šio įvykio aplinkybes detalūs ir nuoseklūs, iš esmės sutampantys, todėl teismui nėra jokio pagrindo jais netikėti. Be to, juos iš dalies patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti J. S. parodymai, kad S. N. iššovė tik šūvį, tačiau išbėgusi iš kiemo, laukuose, ir R. S. parodymai, kad S. N. iššovė tik vieną kartą ir tuo metu ji su savo vaiku, J. S. ir motina J. N. buvo išėjusi iš kiemo į laukus - šūvį šis liudytojas teigė išgirdęs, kai jie jau nuėjo nuo kiemo, taip pat parodė, kad vykstant konfliktui laukuose, S. N. ant rankų laikė savo sūnų, o dujinį pistoletą laikė kelnių kišenėje. Taigi, teismui yra pakankamas pagrindas išvadai, jog kaltinamoji šaudė ne savo kieme, o būtent laukuose.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimų

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlūs veiksmai, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus - žmogaus sveikatą ir turtą.

Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimai S. N. 2011 m. gegužės 22 d. 19 val. ir 2011 m. rugpjūčio 5 d. 18.30 val. pažeidus viešąją tvarką yra pagrįsti ir įrodyti. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji 2011 m. gegužės 22 d. 19 val. dienos metu viešoje vietoje atvirame lauke jos motinos J. N. konflikto su J. K. metu garsiai keikėsi, girdint pašaliniams asmenims, ir pavartojo fizinį smurtą J. K. atžvilgiu, tyčia suduodama jam smūgius rankomis ir kojomis, jį apdraskydama, suplėšydama jo marškinėlius, sudaužydama telefoną. Nors kaltinamoji, jos motina aiškino, kad viskas vyko ne nukentėjusiojo pievoje, tą paneigė pats nukentėjusysis, kiti liudytojai. Be to pastebėtina, jog tam, kad nuspręsti, viešoje ar ne vietoje buvo padarytas teisės pažeidimas, netgi nėra svarbu, kieno nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype padarytas pažeidimas. Pagal teismų suformuotą praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, Nr. 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Kaltinamosios veiksmus matė ne tik jos artimieji – motina, brolis ir draugas, bet ir visai pašaliniai asmenys – J. Č., R. L., J. R., kuriems incidentas sukėlė negatyvius jausmus. Tai, jog būtent S. N. užpuolė J. K., patvirtina nuoseklūs ir vienodi liudytojų A. Č., J. R. ir R. L. parodymai, taip pat D. S. ir R. S. parodymai. Kaltinamoji pripažino, jog sudavė J. K.. Liudytoja J. N. ir apie šio įvykio aplinkybes davė nenuoseklius parodymus, prieštaraujančius visai bylos medžiagai – ji teigė, kad K. sudavė jos dukrai daugiau kaip 5 kartus, mušė per veidą, tačiau visi kiti liudytojai parodė, jog smūgius sudavė tik S. N., tuo tarpu J. K. tik mėgino ją atstumti. Taigi, šios liudytojos parodymai atmetami kaip visiškai nepatikimi ir neteisingi. Viešoje vietoje prieš J. K. buvo panaudotas fizinis smurtas, tai matė kaltinamosios motina, brolis, taip pat dar keturi pašaliniai asmenys, kaltinamoji viešoje vietoje šūkavo, keikėsi. Jokių asmeninių santykių tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo nėra, nesutarimas kilo tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios motinos, pati kaltinamoji neturi jokių teisių į jos motinos ginčijamą žemės sklypą, jos pasirinktas neva motinos interesų gynimo būdas visiškai neadekvatus situacijai. Kaltinamosios ir jos gynėjo kelta versija, jog J. K. norėjo pavogti arklius, vėliau – veršį, visiškai nelogiška, ypač atsižvelgiant į tai, jog jis į kaimą buvo atvykęs lengvuoju automobiliu, pats gyvena bute miestelyje, ir niekuo nepagrįsta. Kaltinamosios smurtiniai veiksmai truko pakankamai ilgai, ji sudavė ne vieną smūgį nukentėjusiajam. Liudytojai, tiesiogiai stebėję įvykį, buvo šokiruoti, šiam konfliktui įvykus, buvo sutrukdyta nukentėjusiojo ir liudytojos Z. L. bendra veikla – ketinamo išnuomoti žemės sklypo apžiūra, dėl to nutrūko jų derybos dėl sklypo nuomos.

Taip pat teismas pripažįsta esant įrodyta, jog kaltinamoji S. N. viešąją tvarką pažeidė ir 2011 m. rugpjūčio 5 d. 18.30 val., nes nustatyta, kad ji dienos metu viešoje vietoje – atvirame lauke pašalinių asmenų A. S. ir R. V. akivaizdoje elgėsi įžūliai nukentėjusiojo J. K. atžvilgiu, jį garsiai keikė ir užgauliai vadino, grasino nužudyti, tą girdėjo ir jos pačios motina, nepilnametis brolis, mažametis sūnus. Toks kaltinamosios elgesys sutrikdė tiek J. K., tiek įvykį tiesiogiai stebėjusius A. S. ir R. V., sukėlė jiems negatyvius jausmus, vėlgi buvo nutraukta J. K. ir su juo atvykusių asmenų veikla – J. K. priklausančios pievos apžiūra. Liudytojų A. S. ir R. V., taip pat nukentėjusiojo J. K. parodymai nuoseklūs ir detalėse sutampantys tiek pirminės apklausos metu, tiek teisiamajame posėdyje, o kaltinamosios naudai liudiję jos artimi giminaičiai apie įvykio aplinkybes pasakojo prieštaringai, siekdami S. N. veiksmus pateikti kaip visiškai priimtiną elgesį. Tačiau netgi liudytojas A. K., kuris teigė negirdėjęs nei šūvių, nematęs muštynių, parodė, kad matė, jog konflikto metu J. K. buvo kažkuo apmėtytas, jo marškinėliai buvo purvini, taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymus.

Aukščiau aptartų įrodymų pakanka teismo išvadai, jog kaltinamoji dienos metu viešoje vietoje tyčia, ignoruodama elementarias elgesio normas, atvirai demonstravo aiškų žmogaus bei visuomenės negerbimą, garsiai keikė ir grasino J. K., dėl to šis ir kartu su juo atvykę A. S. bei R. V. buvo priversti išvykti nuo nukentėjusiajam priklausančios pievos. Šie kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamoji įžūliai elgėsi dėl mažareikšmės priežasties – jos motinos ir nukentėjusiojo ginčo dėl žemės sklypo priklausomybės, šiuos veiksmus ji padarė viešoje vietoje, taip demonstruodama nepagarbą viešo bendrabūvio normoms, tuo sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamoji bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamoji padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę S. N., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų kiekį – padaryti keturi tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į žmonių psichinę ir fizinę sveikatą, viešąją tvarką. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji neteista (1 t., b.l. 133), administracinėmis nuobaudomis praeityje bausta už KET pažeidimus ir nedidelį chuliganizmą, nusikalstamų veikų padarymo metu dvi nuobaudos galiojo (1 t., b.l. 134-135,136), ji nedirba, darbo biržoje neregistruota (1 t., b.l. 130, 131), viena augina mažametį sūnų, gimusį 2010 m., tačiau dėl socialinių įgūdžių stokos yra įtraukta į stebimų šeimų sąrašą, Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos seniūno charakterizuojama patenkinamai, kaip uždaro būdo, greitai supykstanti (1 t., b.l. 128), psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašyta (1 t., b.l. 126).

Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, todėl bausmė jai skiriama, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis - t.y. nesusijusi su laisvės atėmimu. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina pakankama ir geriausiai kaltinamosios asmenį, šeiminę ir turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 145 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, pirmiau įvertintą jos veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį ir kitas reikšmingas teisingos bausmės paskyrimui aplinkybes, kaltinamajai skirtina teismo parinktos rūšies bausmė, savo dydžiu mažesnė nei įstatymo apibrėžtas jos dydžio vidurkis, taip pat paskiriant įpareigojimus laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar praradus darbą užsiregistruoti darbo biržoje ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai, 7 dalis). Už 2011 m. gegužės 22 d. ir 2011 m. rugpjūčio 5 d. padarytus nusikaltimus bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas) ir šios subendrintinos bausmės už skirtingu laiku padarytus nusikaltimus subendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalys).

Civilinio ieškinio išsprendimas

Nukentėjusysis J. K. byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 700 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 5-6) palaikė, nurodė, kad kaltinamoji sudaužė jo mobiliojo ryšio telefoną Nokia, už kurį jis buvo mokėjęs 750 litų, tačiau telefonas buvo naudotas, todėl dėl jo sudaužymo patirtą žalą vertina 300 Lt. Be to, kaltinamoji suplėšė ir sutepė jo vilkėtus rūbus, juos teko išmesti. Dėl to patyrė 200 litų turtinę žalą. Negalėdamas išnuomoti žemės Z. L., patyrė 200 Lt žalą dėl negautų pajamų. Neturtinę žalą sudaro kaltinamosios dėl padarytų sužalojimų sukeltas fizinis skausmas, išgąstis, pažeminimas prieš įvykį mačiusius žmones, tai sukėlė jam vidinius išgyvenimus, jis patyrė emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, nesaugumo jausmą, neteko noro bendrauti su aplinkiniais.

Kaltinamoji civilinio ieškinio nepripažino.

Civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti yra tenkintinas iš dalies.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai jinai padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamosios nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės ir neturtinės) yra priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl fizinio smurto patyrė skausmą, taip pat neigiamų emocijų – baimę, nerimą. Tokias emocijas patyrė ir dėl S. N. grasinimų jį nužudyti. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamosios veikos nepasižymėjo ypatingu žiaurumu, nenustatyta, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu pavartoto smurto būtų patyręs kokių nors sunkių pasekmių, būtų gydęsis ar pan. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios esamą sunkią turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu: ji niekur nedirba, viena augina mažametį vaiką, turi beveik 20 metų senumo automobilį Seat Cordoba (1 t., b.l. 129), taigi, jau akivaizdžiai menkos vertės, nėra duomenų, kad kaltinamoji turėtų kito turto, tačiau ji yra darbingo amžiaus, byloje esančiais duomenimis jokios fizinės ar psichinės negalios neturi, taigi, yra galimybė jos turtinei padėčiai ateityje pagerėti. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininkės skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį 1500 Lt, tokia suma užtikrins balansą tarp padarytų veikų bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamosios turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. K. iš kaltinamosios S. N. priteistina 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad turtinės žalos pagrindimui nebūtinai visais atvejais turi būti pateikiami daiktų pirkimo kvitai, patvirtinantys prarasto daikto vertę, nes tai ne visada įmanoma. Žalos dydis gali būti nustatomas ir vertinant parodymus, kitus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis aiškiai išdėstė pinigų sumas. Žalos dydis, vertinant prarastų, sugadintų daiktų vertę ar patirtų išlaidų dydį, nustatomas ir vadovaujantis protingumo principu. Tai, jog buvo suplėšyti jo marškinėliai, patvirtino ir 2011 m. gegužės 22 d. įvykyje dalyvavę liudytojai, pripažino ir pati kaltinamoji. Taip pat nukentėjusiojo parodymus, jog dėl kaltinamosios tyčinių veiksmų buvo sudaužytas jo mobiliojo ryšio telefonas, patvirtino liudytojai A. Č., J. R., R. L.. Vadovaujantis šiais duomenimis, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog nukentėjusysis neabejotinai patyrė išlaidų dėl jo mobiliojo ryšio telefono sunaikinimo ir rūbų sugadinimo. Nukentėjusysis nenurodė, kokie tiksliai rūbai buvo sugadinti, tik iš jo bei liudytojo parodymų matyti, kad buvo suplėšyti jo marškinėliai. Dėl 2011 m. rugpjūčio 5 d. sugadintų nukentėjusiojo rūbų pats nukentėjusysis parodė, jog jį karvės mėšlu apmėtė ne kaltinamoji, o jos motina J. N.. Taigi, šiuo atveju nukentėjusiojo rūbus sugadino kitas asmuo. Dėl nukentėjusiojo negautų pajamų iš žemės nuomos pastebėtina, kad šis reikalavimas atmestinas, nes baudžiamojoje byloje nebuvo įrodytas realus šių pajamų gavimas – tiek nukentėjusysis, tiek jo naudai liudiję asmenys parodė tik tiek, kad jie buvo nuvykę apžiūrėti pievos, nes A. Č., žinodama, kas jos pusbrolis J. K. turi pievos, paklausė R. L., ar ši norėtų ją išsinuomoti ir tuo tikslu jie nuvyko į pievas. Apie kokį nors konkretų susitarimą dėl pievos nuomos įrodymų nėra, byloje nepateikta įrodymų, nei kokio ploto žemės sklypas buvo sutartas nuomoti, nei už kokią kainą. Teismas gali remtis tik objektyviais duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis. Todėl nukentėjusiajam iš kaltinamosios priteistina 400 litų turtinės žalos (300 litų už sudaužytą telefoną ir 100 litų už 2012 m. gegužės 22 d. sugadintus rūbus) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajai panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nusikaltimo padarymo priemonė - 8 mm kalibro dujinis pistoletas EKOL Tuna Nr. ET-7102085 (Turkija), saugomas Prienų rajono policijos komisariate (1 t., b.l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos ginklų fondui (BK 72 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dvi nuosavybės teisės atkūrimo bylos grąžintinos jas pateikusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusp rendžia:

S. N. pripažinti kalta:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, 2011 m. gegužės 22 d. ir paskirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar praradus darbą užsiregistruoti darbo biržoje ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, 2011 m. gegužės 22 d. ir paskirti jai laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigoti laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar praradus darbą užsiregistruoti darbo biržoje ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, 2011 m. rugpjūčio 5 d. ir paskirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar praradus darbą užsiregistruoti darbo biržoje ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, 2011 m. rugpjūčio 5 d. ir paskirti jai laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigoti laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar praradus darbą užsiregistruoti darbo biržoje ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo.

Paskirtas bausmes už 2011 m. gegužės 22 d. padarytus nusikaltimus subendrinti pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalis jas apimant ir paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskirtas bausmes už 2011 m. rugpjūčio 5 d. padarytus nusikaltimus subendrinti pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalis jas apimant ir paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, šias bausmes subendrinti pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 6 dalį, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigoti laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar praradus darbą užsiregistruoti darbo biržoje ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo.

Nusikaltimo padarymo priemonę - 8 mm kalibro dujinį pistoletą EKOL Tuna Nr. ET-7102085 (Turkija), saugomą Prienų rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Lietuvos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš S. N. 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų neturtinei žalai ir 400 (keturis šimtus) litų turtinei žalai atlyginti.

Dvi nuosavybės teisės atkūrimo bylas grąžinti jas pateikusiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Inga Liubinienė