- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-13
- Bylos Nr.
- 1A-675-327-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00263-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Viktoras Preikšas, Algimantas Smolskas, Jurgita Barauskaitė
- Nuteistasis
- S. N.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-675-327-2013
Teisėja Inga Liubinienė Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00263-2011-3
2013 m. rugpjūčio 13 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Algimanto Smolsko ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, nuteistajai S. N., jos gynėjui advokatui Vladislovui Milukui, nukentėjusiojo J. K. atstovei advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažinta kalta:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 2011 m. gegužės 22 d., jai paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar praradus darbą užsiregistruoti darbo biržoje ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo;
padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., 2011 m. gegužės 22 d., jai paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar praradus darbą užsiregistruoti darbo biržoje ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo;
padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., 2011 m. rugpjūčio 5 d., jai paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar praradus darbą užsiregistruoti darbo biržoje ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo;
padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., 2011 m. rugpjūčio 5 d., jai paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar praradus darbą užsiregistruoti darbo biržoje ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo.
Paskirtos bausmės už 2011 m. gegužės 22 d. padarytus nusikaltimus subendrintos pagal BK 63 str. 1, 2, 5 d. jas apimant ir jai paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, už 2011 m. rugpjūčio 5 d. padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 str. 1, 2, 5 d. jas apimant ir paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams. Šios bausmės subendrintos pagal BK 63 str. 1, 4 ir 6 d., jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar praradus darbą užsiregistruoti darbo biržoje ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš S. N. priteista 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) litų neturtinei žalai ir 400 (keturi šimtai) litų turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. N. nuteista už tai, kad ji 2011 m. gegužės 22 d. 19 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame J. K., esančiame (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, plūdo necenzūriniais žodžiais J. K., suplėšė jo marškinius, rankomis ir kojomis smogė J. K. daugiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
be to, ji tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, t. y. 2011 m. gegužės 22 d. 19 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame J. K., esančiame (duomenys neskelbtini), po konflikto su J. K., vairuodama jai priklausantį automobilį Seat Cordoba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sąmoningai nukreipė automobilį į J. K., tokiu būdu grasino jį nužudyti, suteikdama J. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;
be to, ji 2011 m. rugpjūčio 5 d. apie 18.30 val. žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame J. K., (duomenys neskelbtini), iš savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pasiėmusi jai priklausantį 8 mm kalibro dujinį pistoletą „Ekol Tuna“, Nr. (duomenys neskelbtini), eidama link J. K., iššovė iš ginklo apie tris-keturis kartus, ir grasino J. K. nušauti, sakydama žodžius: „paleisiu aš tau kulką į galvą, tu negyvensi“, tuo suteikdama nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas;
be to, ji tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, t. y. 2011 m. rugpjūčio 5 d., apie 18.30 val., žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame J. K., (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, grasinimais nužudyti demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų žmonių akivaizdoje plūdo necenzūriniais žodžiais J. K., vadino jį „žarniumi“, „išsigimėliu“, tokiu savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis J. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir skirti S. N. griežtesnę bausmę bei pilnai patenkinti jo civilinį ieškinį ir priteisti jam iš nuteistosios 5700 litų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų S. N. neprisipažino, melavo ir klaidino ikiteisminio tyrimo instituciją ir teismą, taip pat kaltino jį įsibrovus į jos motinai J. N. priklausantį žemės sklypą, norėjus pavogti jų gyvulius, sužalojus jos motiną, sudaužius jos automobilį, ją sumušus ir t.t. Tai rodo jos pavojingumą visuomenei. Visas keturias veikas S. N. padarė būdama neblaivi. Byloje lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įpareigojimas atsiprašyti nebus įvykdytas, todėl bausmė turėtų būti griežtinama. Teismas be pagrindo konstatavo, jog jo rūbus ištepė J. N., rūbus suplėšė S. N. 2011-05-22 įvykio metu, tai nustatyta liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Apeliantas taip pat pažymi, kad su Z. L. buvo susitarę, kad ji nuomos iš jo žemę už 200 litų per metus. Būtent 2011-05-22 jie ir nuvyko apžiūrėti žemės natūroje, o po S. N. išpuolių Z. L. pabūgo konfliktų su nuteistąja ir jos motina J. N., todėl nuomoti žemę atsisakė, todėl jam padaryta žala yra pilnai įrodyta.
Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė prašė tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.
Nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiojo J. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniu nukentėjusiojo skundu nėra ginčijama nuteistosios kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo ir veikų kvalifikavimas. Nukentėjusysis J. K. prašo nuteistajai skirti griežtesnę bausmę ir pilnai patenkinti jo civilinį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir paskyrė S. N. bausmes, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą. Skirdamas bausmę nuteistajai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų kiekį – padaryti keturi tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į žmogaus psichinę ir fizinę sveikatą, viešąją tvarką. Į tai, kad nėra nuteistosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ji neteista, administracinėmis nuobaudomis praeityje bausta už KET pažeidimus ir nedidelį chuliganizmą, nusikalstamų veikų padarymo metu dvi nuobaudos galiojo, nedirba, darbo biržoje neregistruota, viena augina mažametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini), tačiau dėl socialinių įgūdžių stokos yra įtraukta į stebimų šeimų sąrašą, Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojama patenkinamai, kaip uždaro būdo, greitai supykstanti, psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašyta.
BK 284 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. sankcijose be laisvės apribojimo yra numatytos ir kitos švelnesnės bausmės – viešieji darbai, bauda bei griežtesnės – areštas ir terminuotas laisvės atėmimas. Esant nustatytoms aplinkybėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai pagrįstai skyrė laisvės apribojimo bausmes, kurių paskyrimas, teismo nuomone, S. N. gali užtikrinti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, vadovaujantis BK 55 str., pirmą kartą teisiamam asmeniui teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Atsižvelgiant į nuteistosios asmenybę, jos veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį ir kitas reikšmingas teisingos bausmės paskyrimui aplinkybes, nuteistajai taip pat pagrįstai skirta mažesnio dydžio, nei BK 48 str. apibrėžtas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, taip pat paskiriant įpareigojimus laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar praradus darbą užsiregistruoti darbo biržoje ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo (BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p., 7 d.).
Subendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu apylinkės teismas BK 63 str. reikalavimų nepažeidė. Už 2011 m. gegužės 22 d. ir 2011 m. rugpjūčio 5 d. padarytus nusikaltimus bausmės subendrintos apėmimo būdu (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d.1 p.) ir šios subendrintinos bausmės už skirtingu laiku padarytus nusikaltimus subendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4, 6 d.). Konstatuotina, kad paskirtoji subendrinta bausmė nėra per švelni ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo ją griežtinti, kaip prašoma nukentėjusiojo apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nukentėjusiajam J. K. iš nuteistosios priteistos civilinio ieškinio dalies teisingumu. Nukentėjusysis J. K. byloje reiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 700 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo už telefono sudaužymą (300 litų) ir suteptus bei suplėšytus rūbus (200 litų). Be to, jo teigimu, negalėdamas išnuomoti žemės Z. L., jis patyrė 200 litų žalą dėl negautų pajamų. Neturtinę žalą sudaro dėl nuteistosios padarytų sužalojimų sukeltas fizinis skausmas, išgąstis, pažeminimas prieš įvykį mačiusius žmones, tai sukėlė jam vidinius išgyvenimus, jis patyrė emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, nesaugumo jausmą, neteko noro bendrauti su aplinkiniais.
BPK 44 str. 10 d. nustatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. BPK 115 str. 1 d. numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.
Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir nukentėjusiajam iš nuteistosios pagrįstai priteisė 400 litų turtinės žalos (300 litų už sudaužytą telefoną ir 100 litų už 2012 m. gegužės 22 d. sugadintus rūbus) (CK 6.246 str. 1 d., 6.251 str. 1 d.). Reikalavimas dėl nukentėjusiojo negautų pajamų iš žemės nuomos teismo atmestas, nes baudžiamojoje byloje nebuvo įrodytas realus šių pajamų gavimas. Negautos pajamos turi būti ne spėjamos, o realiai galimos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad nukentėjusysis dėl fizinio smurto patyrė skausmą, taip pat neigiamų emocijų – baimę, nerimą, tokias emocijas patyrė ir dėl S. N. grasinimų jį nužudyti. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, visas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas pagrįstai nusprendė, kad už patirtą skriaudą teisinga piniginė kompensacija bus pasiekta nustačius nukentėjusiajam J. K. priteistinos neturtinės žalos dydį – 1500 Lt (CK 6.246 str. 1 d., 6.251 str.1 d.).
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai motyvavo priteisiamų turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam dydžius ir tinkamai juos pagrindė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiuo žalos vertinimu ir nuosprendyje padarytų išvadų neatkartoja. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad jo rūbus karvės mėšlu ištepė J. N., o ne S. N., paneigia paties nukentėjusiojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kuriuose jis nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 5 d. jam atvažiavus į pievas ir pamačius, kad į jo pievą vėl suvesti gyvuliai, liepė J. N. pasiimti gyvulius, o ši jį apmėtė karvių išmatomis, dėl ko jis visas buvo suterštas. Be to, teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kad tai buvo 2011-05-22, kaip teigiama nukentėjusiojo skunde. Visos nukentėjusiojo skunde nurodytos aplinkybės ir neigiamai nuteistąją charakterizuojančios savybės jau buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmių rūšį, dydį ir civilinio ieškinio dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistosios kaltės, bausmių rūšies, jų dydžio ir subendrinimo bei civilinio ieškinio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.