Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1075-450/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-06
Bylos Nr.
2S-1075-450/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37660-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Kreditorius
G. P.
Skolininkas
J. J., UAB „JVJ Projektai“
Civilinė byla Nr. 2S-1075-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37660-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.4.; 3.1.18.3.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, civilinėje byloje pagal kreditoriaus G. P. pareiškimą skolininkams J. J. ir UAB „JVJ Projektai“ dėl teismo įsakymo išdavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius G. P. kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 30 000 Eur skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkų J. J. ir UAB „JVJ Projektai“.Kreditorius teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui prašė areštuoti skolininkams priklausantį turtą reikalavimo sumai. Nurodė, kad įvertinus skolos dydį kyla grėsmė, kad skolininkai gali imtis priemonių, dėl kurių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi kreditoriaus G. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. išdavė teismo įsakymą pagal kreditoriaus G. P. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo solidariems skolininkams J. J. ir UAB „JVJ Projektai“, kuriuo iš skolininkų kreditoriaus naudai priteisė 30 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.2017 m. spalio 30 d. teisme gautas pakartotinis kreditoriaus prašymas taikyti skolininkų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – skolininkų turto areštą reikalavimo sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi kreditoriaus G. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.Teismas, įvertinęs pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendė, jog prašymas nėra pagrįstas. Kreditorius nepateikė pakankamai įrodymų, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomu, t. y. įrodymų, jog skolininkai ketina perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkų atžvilgiu kreditorius grindė argumentais, kad skolos suma yra didelė, o skolininkai yra nesąžiningi, nes vengia grąžinti pinigus kreditoriui, be to, jų atžvilgiu teisme yra iškelta bylų.Teismas pabrėžė, kad vadovaujantis vyraujančia teismų praktika, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti ieškiniu priteistą sumą, kiekio ar vertės, o tik padeda jį išsaugoti. Todėl nesant duomenų, kad skolininkas apsunkins savo turtinę padėtį siekdamas vengti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, aplinkybės apie apelianto nepakankamą turto vertę ieškinio reikalavimams įvykdyti, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1155-407/2015). Dėl nurodyto pripažino, kad kreditoriaus argumentai dėl skolos dydžio savaime nesąlygoja būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje.Taip pat pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemonės bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, prašymas turi būti pagrįstas itin reikšmingais įrodymais, nes, sprendžiant dėl teismo įsakymo išdavimo, nėra vertinamas reikalavimo pagrįstumas, todėl, nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistos skolininkų teisės. Vadovaujantis išdėstytu teismas pripažino, kad areštavus skolininkų turtą, būtų pažeista proceso šalių interesų pusiausvyra, o skolininkų teisės būtų nepagrįstai apribotos, kadangi skolininkams priklausančio turto areštas apsunkintų skolininkų, kaip verslo subjekto, finansinę padėtį.Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie konkrečius skolininkų veiksmus, patvirtinančius jų ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, bei į tai, kad teismui nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas atmetė (CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius G. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Nagrinėjamu atveju ieškinio suma skolininkams yra didelė.Skolininkai veikia nesąžiningai ir piktybiškai nevykdo savo prievolių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Kadangi pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 13 d. teismo įsakymu patenkino apelianto pareiškimą dėl skolos priteisimo ir išdavė teismo įsakymą dėl apelianto reikalaujamų sumų išieškojimo iš skolininkų, darytina išvada, jog dėl pirmosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – tikėtino reikalavimo pagrįstumo – ginčo nėra.Byloje kilo ginčas dėl antrosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kreditorius nurodo, kad ieškinio suma skolininkams yra didelė bei, kad skolininkai veikia nesąžiningai ir piktybiškai nevykdo savo prievolių. Pažymėtina, kad ši prezumpcija (pareiškimo didelė suma gali objektyviai padidinti kreditoriui galimo palankaus teismo įsakymo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į skolininko finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam skolininkui pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pareikštus reikalavimus ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, sprendžia, kad šiuo atveju, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kreditoriui palankaus teismo įsakymo įvykdymas gali būti apsunkintas. Grėsmę kreditoriui palankaus teismo įsakymo įvykdymui kelia skolininkų sunki finansinė padėtis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad skolininkui J. J. nors nuosavybės teise ir priklauso 7 nekilnojamojo turto vienetai, tačiau jie visi yra areštuoti; skolininkui UAB „JVJ projektai“ priklauso vienas žemės sklypas, kuris taip pat yra areštuotas. Patikrinus viešai prieinamus duomenis iš registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad pagal paskutinį VĮ Registrų centrui pateiktą balansą už 2016 m. UAB „JVJ projektai“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1009 Eur, turimo turto vertė – 9229 Eur, iš kurio 7000 Eur yra ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos sumos, o 2229 Eur trumpalaikis turtas. Pabrėžtina, kad trumpalaikiam turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas, todėl net ir realiai šiuo metu egzistuojantis jis iš esmės pagal savo pobūdį gali keistis, todėl negali patikimai garantuoti pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo ilgesnėje perspektyvoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1941/2014). Kad skolininko UAB „JVJ projektai“ finansinė padėtis nėra gera patvirtina ir pelno ataskaita, iš kurios matyti, kad įmonės pelnas 2016 m. siekė 5720 Eur. Atsižvelgiant į nustatytus duomenis apie skolininkus, jų turtinę padėtį, prieinama prie išvados, kad pareikšto reikalavimo suma, sudaranti 30 000 Eur, skolininkams yra didelė, dėl ko kyla grėsmė tikėtinai kreditoriui palankaus teismo įsakymo įvykdymo apsunkinimui.Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. priimtas teismo įsakymas įsiteisėjo 2018 m. sausio 22 d., todėl ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo vertintina kaip patvirtinanti, jog šiuo atveju buvo susiklosčiusios CPK 144 straipsnio 1 dalyje įvirtintos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.Nustačius abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga iki teismo įsakymo įvykdymo, taikyti kreditoriaus prašomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkų turtą ir pinigines lėšas, nurodant, kad bendra areštuoto turto vertė ir/ar lėšų suma neturi viršyti pareiškimo sumos – 30 000 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad piniginės lėšos fiziniam asmeniui reikalingos būtinųjų poreikių tenkinimui, be to, duomenų apie asmens gaunamas pajamas, išlaikytinius ir kitas aplinkybes nėra, o juridiniam asmeniui – jo veiklai vykdyti, todėl siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei skolininkų teisėtų interesų apsaugą, pirmiausia areštuotini skolininkų nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės. Atsižvelgus į tai, kad areštavus skolininko fizinio asmens pinigines lėšas bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, gali būti pažeidžiamos jo asmeninės ar socialinės teisės, teismo vertinimu, jam leistina iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Skolininkui UAB „JVJ projektai“ leidžiama iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir valstybinio socialinio draudimo biudžetui, atsiskaityti su kreditoriumi.Kadangi šios nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi skolininkai, surasti ir aprašyti skolininkų turtą pavestina kreditoriaus pasirinktam antstoliui (CPK 147 str. 6 d.). Pažymėtina, kad kreditoriaus pareikšti reikalavimai priskirtini trečiajai eilei (CPK 147 str. 1 d. 8 p., 754 str. 4 d.).Skolininkams išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta galimybės jiems, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus G. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

Kreditoriaus G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) trečios eilės reikalavimų užtikrinimui neviršijant bendros 30 000 Eur (trisdešimties tūkstančių eurų) sumos, areštuoti skolininkams J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „JVJ projektai“ (į. k. 304434043, Konstitucijos pr. 12-217 kab., Vilnius) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai, - pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkams ir esančias pas skolininkus ar trečiuosius asmenis, taip pat bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant areštuotą turtą bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti kitiems asmenims, bet leidžiant skolininkui J. J. iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis LR Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, bei atsiskaityti su kreditoriumi, o skolininkui UAB „JVJ projektai“ leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti privalomus mokesčius į valstybės (savivaldybės) ir socialinio draudimo biudžetus, darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat atsiskaityti su kreditoriumi pagal pareikštą reikalavimą.

Išaiškinti areštuotų daiktų savininkams, kad nuo daiktų arešto momento jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę.

Nutarties vykdymą pavesti kreditoriaus pasirinktam antstoliui. Pavesti nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti.

Išaiškinti kreditoriui, kad dėl skolininkų turto suradimo ir aprašymo jis per keturiolika dienų turi kreiptis į antstolį. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.

Nutarties kopiją nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui bei šalims.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai.

Teisėja Asta Radzevičienė