Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei Z. T. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Z. T. dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad 2015-08-11 apie 16.00 val. Antrojoje Melnragėje, Klaipėdoje, neįgaliųjų paplūdimio automobilių stovėjimo aikštelėje, eismo įvykio metu buvo sugadintas jos vairuojamas automobilis SAAB-9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė paaiškino, kad automobilis buvo apgadintas po to, kai važiuodama dviračiu per pėsčiųjų perėją atsakovė jo nesuvaldė ir atsitrenkė į ieškovės vairuojamą automobilį. Ieškinyje nurodoma, kad atlikus apgadintos transporto priemonės vertinimą buvo nustatyta, jog automobilio remontas kainuotų 1 217 Eur. Ieškovė teigė, kad kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė atsisakė atlyginti padarytą žalą. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 1 312 Eur turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-14 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 217 Eur turtinei žalai atlyginti ir 134,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2015-08-11 apie 16.00 val. Antrojoje Melnragėje, Klaipėdoje, prie neįgaliųjų paplūdimio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pėsčiųjų perėjoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės vairuojamas dviratis atsitrenkė į ieškovės vairuojamą ir jai priklausantį automobilį SAAB-9-5 bei jį apgadino. Teismas atsižvelgė į UAB „Pajūrio autorika“ parengtą vertinimo ataskaitą ir nustatė, kad eismo įvykio metu transporto priemonei padarytos žalos dydis yra 1 217,50 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad 2015-10-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovė buvo nubausta pagal LR ATPK 131 str.1 d., 131 str. 3 d., 131 str. 4 d. nuostatas už tai, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių eismo saugumui užtikrinti bei nesilaikė draudimo važiuoti dviračiu per pėsčiųjų perėją. Teismas konstatavo, kad byloje yra įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, jog nėra atsakovės atsakomybę šalinančių aplinkybių, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Z. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-14 sprendimą ir sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistą turtinės žalos dydį iki 200 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai nustatė atsakovės padarytos turtinės žalos dydį. Apeliantės teigimu, teismo sprendime nurodytų automobilio remonto darbų, dažymo bei dalių kainų aritmetinė suma sudaro ne 1 217 Eur, o 990,51 Eur. Teismas neįvertino, kad UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitoje buvo nurodyti remonto darbai, kurie nėra susiję su eismo įvykiu, tai yra automobilio priekinio stiklo keitimas, priekinių durų apdaila, variklio gaubto remontas, valytuvo svirties ir lietaus daviklio keitimas, dešiniojo veidrodžio antdėklas, todėl šių darbų išlaidos iš atsakovės negalėjo būti priteistos.Spręsdamas dėl žalos dydžio teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaita, nes ši ataskaita buvo parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taikant netinkamą metodiką, joje nurodytos darbų ir detalių kainos neatitinka protingumo principo. Dėl to teismas žalos dydį turėjo nustatyti pagal atsakovės pateiktus įrodymus.Teismas nevertino ieškovės kaltės laipsnio dėl įvykusio eismo įvykio. Apeliantės teigimu, vairuodama transporto priemonę ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, todėl tai yra pagrindu sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistos turtinės žalos dydį. Teismas netinkamai nustatė eismo įvykio aplinkybes. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovės vairuojamas dviratis atsitrenkė į ieškovės vairuojamą automobilį, nors administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, kad ne atsakovė, o ieškovė kliudė atsakovę iš kairės pusės. Apeliantės nuomone, šios aplinkybės buvo reikšmingos teismui sprendžiant dėl ieškovės kaltės laipsnio eismo įvykio metu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. R. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-14 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad teismas tinkamai nustatė žalos dydį, o aritmetinis kainų neatitikimas yra dėl sprendime nenurodytų smulkiųjų remonto darbų kainos. Ieškovė nurodė ir tai, kad visi UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitoje nurodyti darbai yra susiję su eismo įvykiu. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės pateikta vertinimo ataskaita atitinka visus teisės aktų reikalavimus, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į šią ataskaitą nustatydamas žalos dydį. Ieškovė pažymėjo, kad dėl eismo įvykio jos kaltės nėra, todėl nesutinka su skundo argumentais, jog ieškovė buvo nepakankamai apdairi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad teismas netinkamai nustatė jos padarytos turtinės žalos dydį. Apeliantės teigimu, teismo sprendime nurodytų automobilio remonto darbų, dažymo bei dalių kainų aritmetinė suma sudaro ne 1 217 Eur, o 990,51 Eur. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad 2015-08-11 įvyko eismo įvykis, kurio metu per pėsčiųjų perėją važiuodama dviračiu atsakovė atsitrenkė į ieškovės vairuojamą automobilį SAAB-9-5 bei jį apgadino. Administracinio teisės pažeidimo byloje 2015-10-15 priimtu nutarimu atsakovė buvo nubausta pagal LR ATPK 131 str. 1 d., 131 str. 3 d., 131 str. 4 d. nuostatas už tai, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių eismo saugumui užtikrinti bei nesilaikė draudimo važiuoti dviračiu per pėsčiųjų perėją. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kokio dydžio turtinė žala buvo padaryta atsakovei apgadinus ieškovei priklausančią transporto priemonę. Ieškovė patirtos turtinės žalos dydį įrodinėjo UAB „Pajūrio autorika“ parengta vertinimo ataskaita, kurioje nurodoma, kad ieškovei priklausančios transporto priemonės remonto kaštai sudaro 1 217 Eur. Vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad darbų kaina sudaro 193,31 Eur, dažymo kaina - 404,64 Eur, dalių kaina - 800,81 Eur, o išskaičiavus 50 procentų už dalių būklės pagerinimą, šių dalių kaina sudaro 392,56 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas sprendime atskirai nenurodė sąmatoje numatytos smulkiųjų dalių kainos, tai yra 15,70 Eur, taip pat 211,30 Eur dydžio pridėtinės vertės mokesčio, tačiau galutinį remonto kaštų dydį nustatė teisingai. Kolegija pažymi, jog vien tai, kad teismo sprendime detaliai nebuvo aptartos galutinę remonto darbų kainą sudarančių atskirų darbų ir dalių kainos šiuo atveju nepatvirtina, kad žalos dydis buvo nustatytas netinkamai. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas tinkamai įvertino UAB „Pajūrio autorika“ parengtoje vertinimo ataskaitoje nurodytą remonto išlaidų dydį.

Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino, jog UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitoje buvo nurodyti remonto darbai, kurie nėra susiję su eismo įvykiu, tai yra automobilio priekinio stiklo keitimas, priekinių durų apdaila, variklio gaubto remontas, valytuvo svirties ir lietaus daviklio keitimas, dešiniojo veidrodžio antdėklas, todėl šių darbų išlaidos iš atsakovės negalėjo būti priteistos. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. LR CK 6.247 str. įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti tik tas automobilio remonto išlaidas, kurios yra būtinos šalinant 2015-08-11 eismo įvykio metu transporto priemonei padarytus sugadinimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Iš byloje esančių Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro sudarytų foto lentelių matyti, kad po eismo įvykio buvo užfiksuoti ieškovei priklausančios transporto priemonės priekinio bamperio sugadinimai, įlenktas dešinės pusės sparnas, įskeltas priekinis dešinės pusės žibintas, ties viduriu įskeltas priekinis automobilio stiklas, taip pat įbrėžtas galinio vaizdo veidrodėlis dešinėje pusėje. Klaipėdos AVPK 2015-12-14 pažymoje nurodoma, kad 2015-08-11 eismo įvykio metu buvo sugadintas transporto priemonės priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas ir priekinis dešinės pusės žibintas. UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės apžiūros – defektų akte nurodyta, kad būtina remontuoti variklio gaubtą, priekinės pusės dešinįjį sparną, dešinės pusės veidrodėlio antdėklą, taip pat dažyti priekinį bamperį. 2015-08-11 rašytiniame paaiškinime apie eismo įvykį ieškovė nurodė, kad atsakovė užkrito ant automobilio priekinio gaubto ir trenkėsi į priekinį stiklą. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir P. T. rašytiniame paaiškinime. Kolegija pažymi, kad vertindamas šalių pateiktus įrodymus teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-415/2011, 3K-3-94/2012 ir kt.). Iš aptartų įrodymų galima daryti išvadą, jog eismo įvykio metu buvo fizinis kontaktas su transporto priemonės dešinės pusės bamperiu, variklio gaubtu, taip pat ir priekiniu automobilio stiklu. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta esminių prieštaravimų tarp rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų ieškovės transporto priemonei padarytų sugadinimų. Dėl to kolegija konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitoje nurodyti transporto priemonės sugadinimai buvo priežastiniu ryšiu susiję su 2015-08-11 eismo įvykiu.

Skunde nurodoma ir tai, kad spręsdamas dėl žalos dydžio teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaita, nes ši ataskaita buvo parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taikant netinkamą metodiką, joje nurodytos darbų ir detalių kainos neatitinka protingumo principo. Dėl to teismas žalos dydį turėjo nustatyti pagal atsakovės pateiktus įrodymus. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Iš byloje esančios vertinimo ataskaitos aiškinamojo rašto matyti, kad ši ataskaita buvo parengta vadovaujantis LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, Turto ir verslo vertinimo metodika. Remonto išlaidų kaina nustatyta ir ataskaita parengta taikant lyginamosios vertės metodą, taip pat atstatomųjų remonto kaštų metodą. Nors apeliantė teigė, kad UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaita neatitinka Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 33 p. nuostatų, pagal kurias transporto priemonės įvertinimo ataskaitoje paaiškinamas ir argumentuojamas vertinimo metodų pasirinkimas, paaiškinami ir pagrindžiami pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys transporto priemonės vertę, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Iš vertinimo ataskaitos aiškinamojo rašto matyti, kad joje yra pateikti vertintojos argumentai, kuriais remiantis buvo pasirinktas atitinkamas vertinimo metodas. Jokių kitų konkrečių teisės aktų, kurių nuostatos būtų pažeistos UAB „Pajūrio autorika“ rengiant vertinimo ataskaitą, apeliantė nenurodė.

Apeliantė savo skunde UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitos neteisėtumą grindžia ir tuo, kad joje nurodytos darbų ir detalių kainos neatitinka protingumo principo. Atsakovės teigimu, ataskaitoje nurodyta priekinio stiklo kaina yra 612,64 Eur, nors atsakovė pateikė įrodymus, jog tokį stiklą galimą įsigyti už 95 Eur. Atsakovė šias aplinkybes įrodinėjo UAB „Stiklita Vilnius“ pateikta išankstinio apmokėjimo sąskaita/sąmata, kurioje nurodoma, kad Saab 95 priekinio stiklo su lietaus davikliu kaina yra 95,04 Eur be PVM. Kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal atsakovės pateiktus įrodymus nėra aišku, ar UAB „Stiklita Vilnius“ nurodytas automobilio stiklas yra analogiškos specifikacijos kaip UAB „Pajūrio autorika“ ataskaitoje nurodomas stiklas. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovė, UAB „Stiklita Vilnius“ pateikta išankstinio apmokėjimo sąskaita/sąmata nėra pasirašyta, todėl šiame dokumente nurodyti duomenys objektyviai negali būti vertinami kaip patikimi. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitoje nurodytos automobilio remonto ir dalių kainos yra aiškiai per didelės (LR CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismą pagrįstai rėmėsi UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitoje pateiktais duomenimis apie transporto priemonės remonto kaštus, todėl ieškovės patirtos žalos dydis buvo nustatytas tinkamai.

Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nevertino ieškovės kaltės laipsnio dėl įvykusio eismo įvykio. Atsakovės teigimu, vairuodama transporto priemonę ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, todėl tai yra pagrindas sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistos turtinės žalos dydį. Su šia skundo nuostata teismas nesutinka. LR CK 6.282 str. 1 d. nustato, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, didelis nukentėjusiojo asmens neatsargumas šioje byloje turėtų būti suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės važiavimo greitis nebuvo didelis, eismo įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje. Nors ieškovė nespėjo sustabdyti transporto priemonės, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė per pėsčiųjų perėją važiavo dviračiu, todėl galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė ieškovei pasirodė pakankamai staigiai. Atsižvelgtina ir į tai, kad į eismo įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, buvo atliktas eismo įvykio aplinkybių tyrimas, tačiau jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ieškovės veiksmuose nebuvo nustatyta. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti esant itin nerūpestingą ir apdairų ieškovės elgesį, kuris būtų lėmęs žalos atsiradimą. Įvertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo ir mažinti ieškovei priteistos turtinės žalos dydį.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai nustatė eismo įvykio aplinkybes. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovės vairuojamas dviratis atsitrenkė į ieškovės vairuojamą automobilį, nors administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, kad ne atsakovė, o ieškovė kliudė atsakovę iš kairės pusės. Apeliantės nuomone, šios aplinkybės buvo reikšmingos teismui sprendžiant dėl ieškovės kaltės laipsnio eismo įvykio metu. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2015-08-11 įvykusio eismo įvykio aplinkybės buvo nustatytos išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą. 2015-10-15 priimtu nutarimu atsakovė buvo nubausta pagal LR ATPK 131 str. 1 d., 131 str. 3 d., 131 str. 4 d. nuostatas už tai, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių eismo saugumui užtikrinti bei nesilaikė draudimo važiuoti dviračiu per pėsčiųjų perėją. Taigi atsakovės veiksmų teisėtumas šioje byloje iš naujo neturėjo būti vertinamas. Kolegija pažymi ir tai, jog apeliaciniame skunde atsakovės nurodomos aplinkybės neturi esminės reikšmės vertinant ieškovės elgesį LR CK 6.282 str. 1 d. nuostatų taikymo aspektu. Šioje byloje nenustatyta, kad eismo įvykio metu ieškovės elgesys galėtų būti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Dėl to kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.