- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-23
- Bylos Nr.
- e2-745-420/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00048-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- K. M.
- Advokatai
- Mantas Arasimavičius
dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą “Zoom”),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei K. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Draudikų biuras, Ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės 2140,90 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2019-10-20 Širvintų rajono sav., dėl K. M. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančios transporto priemonės KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. M. (žuvusio eismo įvykio metu) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė ŠKODA OCTAVIA, v. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ADB „GJENSIDIGE“, veikdama ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. GJELT- 45(2018) 1.1 punktas), atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 2140,90 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo ADB „GJENSIDIGE“ išmokėtą 2140,90 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, šiuo atveju – atsakovė (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Atsakovė žalos neatlygino ir šiuo metu yra skolinga 2140,90 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2019-10-20 įvykusio eismo įvykio metu žuvo jos sutuoktinis V. M.. 2020-03-06 dienos prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota V. M. kaltė dėl įvykusio eismo įvykio. Ji gavo Draudikų biuro pretenziją atlyginti žalą. Iš pretenzijos ji sužinojo, jog jos sutuoktinis eismo įvykio dieną vairavo neapdraustą motociklą KTM v. Nr. H. I. sutuoktinio žūties ji nieko nežinojo apie sutuoktinio motociklą, kurį jis vairavo, nežinojo apie šio motociklo egzistavimą, jo įsigijimo, nuosavybės ar valdymo teisinius pagrindus. Šio motociklo ji nebuvo mačiusi iki tol, kol reikėjo pasiimti motociklą iš policijos aikštelės po eismo įvykio. Ji neturi teisės vairuoti A kategorijos (dviračių motorinių transporto priemonių) ir šios teisės niekada neturėjo. Iki eismo įvykio žinojo tik tiek, kad jos sutuoktinis mėgo motociklus remontuoti. Kam priklausė sutuoktinio remontuoti motociklai ji nežino. Nežinodama, kad nuosavybės teise jai gali priklausyti kokia nors transporto priemonė, ji negalėjo pasirūpinti ir apdrausti tą, ko nežinojo buvus. Nei pretenzijoje, nei ieškinyje nėra nurodoma kokius neteisėtus veiksmus ir kada ji atliko. Motociklas, su kuriuo sutuoktinis V. M. padarė eismo įvykį, buvo apdraustas paties V. M.. Iš poliso duomenų matyti, jog transporto priemonės valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas buvo pasibaigęs vos kelios dienos iki eismo įvykio. Ši aplinkybė reiškia, jog transporto priemonės neapdraudimas nebuvo jos veiksmų pasekmė, tačiau buvo visiškai atsitiktinis, nuo jos nepriklausęs įvykis. Ji jokios žalos nei ieškovui, nei kitiems asmenims nepadarė, kadangi jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, jokio motociklo niekada nevairavo. Su eismo įvykiu, kuriame žuvo jos sutuoktinis, ji neturėjo jokių sąsajų ir negali būti atsakinga už jokią žalą, kurios niekam nėra padariusi. Solidari bendraturčio atsakomybė gali atsirasti tik tokiu atveju, jei asmuo žino esantis transporto priemonės bendraturčiu ir sąmoningai nesirūpina savo turto apdraudimu. Ieškovas jai tariamai priklausančią nuosavybę kildina vien tik iš aplinkybės, jog motociklą V. M. pirko būdamas santuokoje su ja, kas ieškovo manymu savaime reiškia jos nuosavybės dalį žuvusio sutuoktinio pirktame turte. Ji viešame registre nebuvo nurodyta kaip V. M. priklausiusių motociklų savininkė. Vyro turėti du motociklai taip pat nebuvo nurodyti esantys bendrąja jungtine nuosavybe. Tarp V. M. dokumentų po pastarojo mirties ji rado motociklo KTM įsigijimo dokumentus. Kaip matyti iš rastų sąskaitų faktūrų, motociklą V. M. pirko asmeniškai už asmenines lėšas, dėl to apie motociklo KTM įsigijimą ji nieko ir nežinojo. Ji nėra ir nebuvo ieškovo skolininkė, dėl to jos kaltė turi būti įrodyta. TPVCAPDĮ nenumato asmenų atsakomybės be kaltės. Nieko nežinojusi apie sau neva priklausiusį turtą, kurį privalėjo drausti privalomuoju draudimu, ji negali būti laikoma kalta už tokio turto neapdraudimą. Nesant jos kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, o tai pat neegzistuojant ir kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog transporto priemonė KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta 2018-09-27 V. M. ir K. M. būnant santuokoje (santuokos sudarymo data – 2016-09-24). Priešingai negu teigia atsakovė, šiuo atveju būtent jai tenka pareiga paneigti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, t. y., kad šiai bylai aktualaus eismo įvykio metu transporto priemonė KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė jai ir V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė, dėl ko jos minėta gynybinė versija vertintina kritiškai. Priešingai negu mano atsakovė, aplinkybė, jog VĮ „Regitra“ nėra užfiksuota, kad šiai bylai aktualaus eismo įvykio metu transporto priemonė KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė ir jai, savaime nepatvirtina minėtos gynybinės versijos. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad V. M. minėtą transporto priemonę įsigijo už savo asmenines lėšas, tuo labiau, kad jis siekė (o atsakovė tam pritarė), jog ši transporto priemonė priklausytų tik V. M. asmeninės nuosavybės teise. Mažai tikėtina, jog atsakovė daugiau negu metus (nuo 2018-09-27 (įsigyta transporto priemonė) iki 2019-10-20 (eismo įvykio data) nežinojo apie motociklo egzistavimą. Net jeigu tai ir būtų tiesa, tuomet reikėtų konstatuoti, kad tokiu atveju atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, dėl ko turėtų prisiimti ir neigiamų pasekmių riziką. Atsakovė nepateikė jokių susitarimų ar kitokių dokumentų, pagrindžiančių jos bent jau minimalų rūpestį šeimos valdomu turtu. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ji sutiko su policijos pasiūlymu atsiimti iš saugojimo aikštelės transporto priemonę KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., tokiu būdu ji pripažino, kad minėta transporto priemonė priklausė jų šeimai (t. y. ir K. M.). Atsakovė nenurodė policijai, kad ši transporto priemonė jų šeimai nepriklauso, kad ją turėtų atsiimti tikrieji jos savininkai. K. M. nepateikė įrodymų, kad po sutuoktinio mirties notaras būtų buvęs informuotas, jog transporto priemonė KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė tik V. M. – asmeninės nuosavybės teise, bei, kad tuo įsitikinęs notaras, atitinkamai padalino paveldėtą turtą. Nepaisant to, ar transporto priemonė eksploatuojama, ar dėl tam tikrų priežasčių – ne, tol kol ji įregistruota – privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už žalą atsakingo asmens ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą (šiuo atveju – atsakovės) atsakomybė yra solidari, kadangi ieškovas, pagal TPVCAPDĮ atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų šių asmenų neteisėtų veikų ir kaltės: eismo įvykis kilo dėl V. M. kaltės, vairuojant neapdraustą transporto priemonę KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovė, kaip transporto priemonės KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė neįvykdė TPVCAPDĮ imperatyvo – solidarios su kitu bendrasavininku pareigos apdrausti transporto priemonę KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei leido (sudarė galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovas dublike įrodinėja, jog atsakovė nuosavybės teisę į nedraustą motociklą buvo įgijusi pagal CK 3.87-3.88 straipsniuose įtvirtintą prezumpciją, todėl nesutinka, jog transporto priemonė buvo asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Atsakovės manymu, yra priešingai. Ieškovo įrodinėjamą bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją paneigia ir ginčo turto buvimą asmenine atsakovės sutuoktinio nuosavybe patvirtina tai, jog: ji apie sutuoktinio motociklą nieko nežinojo; ji neturi ir niekada neturėjo teisės valdyti A kategorijos transporto priemonės (t. y. motociklų) ir toks daiktas atsakovei niekada nebuvo nei reikalingas, nei naudingas; vienvietė transporto priemonė (sportinis motociklas) gali būti susijęs tik su vieno asmens poreikių tenkinimų, nėra ir negali būti susijęs su šeimos poreikiais ir jų tenkinimu; jos sutuoktinis asmeniškai pirko ginčo transporto priemone atsakovei nedalyvaujant; jos sutuoktinis už motociklą mokėjo iš asmeninių lėšų ir jos lėšos tam nebuvo naudojamos; jos sutuoktinis motociklą įregistravo savo vieno vardu; jos sutuoktinis visada asmeniškai sudarinėjo transporto priemonių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis ir ji tokių sutarčių sudaryme niekada nedalyvavo; pateiktuose transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos išrašuose draudėju yra nurodomas vien tik V. M.; draudėjo pareigos tariamas neįvykdymas buvo ne jos veiksmų/neveikimo pasekmė, tačiau atsitiktinis įvykis (draudimas eismo įvykio metu tik kelias dienas buvo pasibaigęs). Ieškovas, nebūdamas santuokos civilinių teisinių santykių šalimi, apskritai neturi teisės reikalauti taikyti atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos ir įrodinėti koks turtas atsakovei priklausė ar turėjo priklausyti. Ieškovas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją siekia naudoti ne atsakovės turtinių teisių išplėtimui, tačiau įrodinėdamas vien tik jos prievoles, todėl pats ieškovas pirmiausia turi paneigti viešame registre išviešintą informaciją apie ginčo transporto priemonės savininką, tačiau tai yra neįmanoma, nes viešame registre nurodytas savininkas V. M. jau yra miręs ir jis nebegalės suteikti ieškovui jokios informacijos apie ginčo transporto priemonės nuosavybės teisių apimtį. Ieškovas neturi teisės interpretuoti viešo registro duomenų kitaip negu yra išviešinta, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebus pripažinta jos nuosavybės teisė į ginčo daiktą eismo įvykio dieną. Tokio procesinio reikalavimo ieškovas byloje nėra pareiškęs. Ji pateikė įrodymus, jog motociklui pirkti jokios jos lėšos nebuvo panaudotos. Jai savo lėšomis neprisidėjus prie turto įsigijimo ir nežinojus apie tokio daikto buvimą, negali būti konstatuojama, jog kito sutuoktinio savo poreikiams pirktas daiktas galėjo būti jos ieškovui padarytos žalos priežastimi. Taip pat ji nemano, jog ji kas mėnesį turėjo tikrinti viešo registro duomenis, kad žinotų, ko sutuoktinio paklausti, o to nedarydama buvo nepakankamai atidi. Nepažeidusi jokių atidumo ar rūpestingumo reikalavimų, ji neprivalo prisiimti jokių neigiamų pasekmių. Kadangi motociklas jai nepriklausė ir nerūpėjo, ji motociklu ir toliau nesirūpino, motociklą po eismo įvykio atsiėmė V. M. tėtis, o ne ji. Ieškovas dublike nurodė, jog ji nepateikė notarui informacijos apie motociklo priklausomybę, kad būtų atitinkamai padalintas turtas. Ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi paveldėjimo procedūros vyko po eismo įvykio, kai apie ginčo turto buvimą jai tapo žinoma. Ieškovas taip pat pateikė informaciją apie kitą V. M. priklausiusį motociklą HONDA, kuris anot ieškovo taip pat sistemingai nebuvo draudžiamas, tačiau šie duomenys, jos manymu, nepatvirtina jokio jos aplaidumo. Savo motociklu rūpinosi pats V. M.. Motociklo eksploatavimo sezonas yra trumpas, laikyti jį apdraustą žiemą, kai didžiąją metų dalį motociklų eismas yra nesaugus ir nekomfortiškas, yra nelogiška. Be to, motociklo HONDA draudimas galiojo ilgiau negu motociklo KTM, su kuriuo V. M. pateko į eismo įvykį (ir galiojo eismo įvykio dieną). Ši detalė dar kartą patvirtina, jog draudimu rūpinosi jį faktiškai naudojęs savininkas, o ne ji. Ji nesiginčija dėl savininko pareigos apdrausti transporto priemonę įtvirtinimo teisės aktuose, tačiau norėdamas vykdyti įstatymuose numatytas pareigas, visų pirma savininkas turi žinoti apie jam priklausantį turtą. Asmeniui nežinant apie savo turto egzistavimą iš jo negali būti reikalaujama turto priežiūros pareigų vykdymo. Bet kokie savininko neteisėti veiksmai negali būti preziumuojami. Jie turi būti atlikti valingai. Nežinojus apie jai ieškovo pagal prezumpciją priskirtą turtą, ji objektyviai negalėjo įvykdyti su turtu susijusių kitų savo pareigų ir dėl to jos atsakomybė negalima. Taip pat tarp jos neatliktos pareigos (kurią ieškovas kildina iš nuosavybės prezumpcijos) ir ieškovo patirtos žalos nėra priežastinio ryšio – jis yra pernelyg tolimas, kad galėtų būti laikomas ieškovo žalos pasekme. Tam, kad ji būtų žinojusi apie prievolę sudaryti draudimo sutartį, ji turėjo būti transporto priemonės savininke. Jei ji pati būtų pirkusi ginčo transporto priemonę ar bent jau dalyvavusi ją perkant ar bent žinojusi apie tokio turto buvimą, būtų galima tvirtinti, jog turėdama pareigą ir jos nevykdydama ji atliko neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju ieškovas jos buvimą transporto priemonės savininke įrodinėja ne per nuosavybės įgijimo faktą, tačiau vien tik pagal bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją. Iš nuosavybės prezumpcijos ieškovas kildina atsakovės pareigos sudaryti draudimo sutartį nevykdymą. Iš pareigos sudaryti draudimo sutartį nevykdymo, dėl tikrojo savininko ir valdytojo veiksmų, neturinčių nieko bendro su jos veiksmais (V. M. dalyvavimu eismo įvykyje), ieškovas kildina savo patirtą žalą. V. M. neteisėti veiksmai – tariama kaltė dėl eismo įvykio taip pat buvo nustatyta jo net neapklausus apie eismo įvykio aplinkybes ir priežastis. Jos manymu net keturis kartus iš eilės netiesioginis priežastinis ryšys negali būti laikomas logišku ir pakankamu jos civilinei atsakomybei kilti. Priežastinis ryšys tarp ieškovo įrodinėjamų neteisėtų veiksmų ir ieškovo žalos turi būti natūralus ir tiesioginis, o ne hipotetinis. Nesant jos neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos priežastinio ryšio, ieškinys negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Prašyme papildomai nurodė, kad motociklai, net jeigu ir naudojami vieno iš sutuoktinių poreikių tenkinimui, negali būti priskiriami prie asmeninių daiktų, nes neatitinka šiems daiktams keliamų reikalavimų (CK 3.89 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad atsakovė neturi pareigos atlyginti žalą, nes, jų manymu, priežastinis ryšis yra nutrukęs net keturis kartus: atsakovė motociklu nesinaudojo; ji nebuvo motociklo draudėja; nedalyvavo įvykyje ir savo veiksmais nepadarė tiesiogiai žalos; nėra galimybės apklausti kaltu dėl įvykio pripažintą V. M..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-10-20 Širvintų rajono sav. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė ŠKODA OCTAVIA, v. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vairuotojo V. M., vairavusio transporto priemonę – motociklą KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės. V. M. eismo įvykio metu žuvo. Eismo įvykio metu transporto priemonė KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. ADB „GJENSIDIGE“, veikdama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama dėl eismo įvykio payrusiam žalą nukentėjusiajam 2140,90 Eur dydžio draudimo išmoką. Kadangi transporto priemonė KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta 2018-09-27 eismo įvykio kaltininkui V. M. ir atsakovei K. M. būnant santuokoje, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nurodo, kad ši transporto priemonė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė V. M. ir K. M., nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad V. M. minėtą transporto priemonę įsigijo už savo asmenines lėšas, todėl mano, kad už žalą atsakingo asmens ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą, šiuo atveju – atsakovės kaip bendrasavininkės, atsakomybė yra solidari. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu kaltininkas V. M. žuvo, ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei K. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Atsakovė su tuo nesutinka, motyvuodama, jog motociklas, kuriam dalyvaujant įvyko eismo įvykis, jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu jai nepriklausė, nes jį nupirko, disponavo ir juo išimtinai asmeniškai naudojosi tik sutuoktinis V. M..
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonės savininko atsakomybės neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos transporto priemonę drausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir Draudikų biuro teisės reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų tiek atsakingas už žalos padarymą asmuo, tiek asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, aiškinimo ir taikymo.
Dėl transporto priemonės priklausymo atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise
Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Taigi tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).
Atsakovei teigiant, kad nurodyta transporto priemonė KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo V. M. asmeninė nuosavybė, jai tenka ir procesinė pareiga šią prezumpciją paneigti. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonė KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria buvo padarytas eismo įvykis, įvykio metu priklausė V. M. asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė nurodė, kad ji su eismo įvykiu nesusijusi, jame nedalyvavo, apie minėtą transporto priemonę ji apskritai nieko nežinojo, todėl transporto priemonė laikytina asmenine V. M. nuosavybe.
Byloje nustatyta, kad eismo įvykis 2019-10-20 įvyko dėl atsakovės sutuoktinio V. M., vairavusio transporto priemonę KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės. Minėta transporto priemonė buvo įgyta 2018-09-27 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kuri nėra nuginčyta ir VĮ „Regitra“ įregistruota 2019-05-18. Iš VĮ „Regitra“ pažymos ir transporto priemonės registravimo liudijimo matyti, jog šio motociklo savininkas buvo V. M.. V. M. ir K. M. santuoka buvo sudaryta 2016-09-24. Taigi ginčo transporto priemonė buvo įgyta atsakovams esant santuokoje, todėl šiam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija.
Nors pagal VĮ „Regitra“ duomenis transporto priemonės savininku nurodytas tik V. M., tačiau pagal kasacinio teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje 3K-P-186/2010, sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių.
Teismas, siekdamas atskleisti bylos esmę, išreikalavo V. M. paveldėjimo bylą. Vilniaus miesto 42-jo notaro biuro notarės N. J. pateiktoje paveldėjimo byloje yra atsakovės K. M. 2020-05-14 prašymas išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jai priklausančią ½ dalį santuokoje įgyto turto. Šio prašymo pagrindu notarė tą pačią dieną išdavė nuosavybės teisės liudijimą, kuriame konstatuota, jog K. M., be kito turto, nuosavybės teise priklauso ir ½ dalis 2015 m. pagamintos transporto priemonės (motociklo) KTM 1190 RC8 R, v. Nr. H. P. byloje taip pat yra atsakovei K. M. ir jos žuvusio sutuoktinio V. M. tėvams A. M. ir V. M. 2021-05-21 išduoti Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, kuriuose nurodyta, kad paveldėtojai paveldi ½ dalį 2015 m. pagamintos transporto priemonės KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl nurodytų motyvų teismas laiko, jog atsakovės argumentai, kad transporto priemonė KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo V. M. asmeninė nuosavybė, laikytini deklaratyviais, nepagrįsti įrodymais, o sutuoktinių bendro turto prezumpcija byloje nepaneigta.
Dėl pareigos drausti transporto priemones transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymo teisinių padarinių
Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis).
TPVCAPDĮ nustatyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema remiasi privalomumo principu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas suponuoja, kad pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo); tokią pareigą turi ir asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Kartu TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodyti asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę.
Transporto priemonių draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Draudikų biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudikų biuro teisė pareikšti reikalavimą savininkui ir kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams tarpusavyje siejasi su TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Įvertintina tai, kad transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl transporto priemonės valdytojas (savininkas) turi suvokti apie atitinkamą perduotos naudotis transporto priemonės galimą riziką ir iš to kilsiančius neigiamus padarinius.
Teismas pažymi, jog atsakovės K. M. atsakomybės pagrindas šiuo atveju yra ne eismo įvykio, kuriuo padaryta žalos nukentėjusiajam, sukėlimas (ginčo, kas valdė transporto priemonę eismo įvykio metu, nėra), o jos, kaip transporto priemonės savininkės, specialiuoju įstatymu (TPVCAPDĮ) nustatytos pareigos drausti transporto priemonę nevykdymas. Transporto priemonės savininkui, pažeidusiam šią imperatyviąją įstatymo normą ir įstatymu nustatytą pareigą bei perdavusiam neapdraustą transporto priemonę naudoti, kyla įstatyme nustatytos teisinės pasekmės, tame tarpe ir civilinė atsakomybė, t. y. Draudikų biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą, o transporto priemonės savininkui tenka pareiga atlyginti tokią žalą.
TPVCAPDĮ nedetalizuoja šios transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko ir Biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos ir deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, o kitos transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis – turi būti įrodyti.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu). Atsižvelgiant į tai, kad pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė pareiga, aplinkybė, kad transporto priemonė KTM 1190 RC8 R, v. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu nebuvo apdrausta minėtu draudimu, yra pakankamas įrodymas neteisėtiems veiksmams nustatyti.
Žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra ieškovo patirtos išlaidos (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad ADB „GJENSIDIGE“, veikdama ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. GJELT- 45(2018) 1.1 punktas), atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu automobiliui ŠKODA OCTAVIA, v. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 2140,90 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo ADB „GJENSIDIGE“ išmokėtą 2140,90 Eur draudimo išmoką. Todėl teismas laiko įrodytu, kad ieškovas patyrė 2140,90 Eur žalą.
CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi, tarp transporto priemonės savininko neveikimo ir Draudikų biuro patirtos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Nagrinėjamojoje byloje turi reikšmės aplinkybė, kad Draudikų biurui tenka pareiga išmokėti išmoką būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonės savininkas, besielgdamas kaip protingas ir apdairus asmuo, turi galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei jis neįvykdys jam įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, šiuo įvykiu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą turės atlyginti Draudikų biuras.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala trečiajam asmeniui padaryta nurodytu draudimu neapdraustu V. M. ir K. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, kurią vairavo atsakovas V. M. Taigi savininkais eismo įvykio metu (2019-10-20) buvo ne tik transporto priemonę vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs V. M., bet ir atsakovė K. M., kuri pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį taip pat turėjo pareigą apdrausti minėtą transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o transporto priemonės neapdraudusi negalėjo leisti naudotis tokia transporto priemone kitam asmeniui. Atsakovė K. M. turėjo suvokti apie atitinkamą perduotos naudotis transporto priemonės galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes.
Tokiu būdu, nagrinėjamojoje byloje yra nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Kadangi atsakovė ir jos sutuoktinis pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų draudikų biuras turėjo įstatyme nustatytą pareigą išmokėti draudimo išmoką, tai jie būtų laikomi solidariaisiais skolininkais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008, 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Dėl įvykusio eismo įvykio kaltu buvo pripažintas atsakovės sutuoktinis V. M., tačiau jis eismo įvykio metu žuvo, todėl civilinė atsakomybė, susijusi su kilusia žala, tenka jai vienai. Dėl nurodyto ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės priteistina ieškovui 2140,90 Eur žalos atlyginimui.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2140,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 48 Eur žyminis mokestis ir sumokėtas 2,32 Eur dydžio mokestis už išrašą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismo turėtos pašto išlaidos (4,98 Eur) neviršija 5 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2140,90 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt eurų 90 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 140,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50,32 Eur bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.