- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-15
- Bylos Nr.
- e2A-2245-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24404-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jadvyga Mardosevič, Asta Pikelienė
- Ieškovas
- UAB „Viršuliškių būstas“
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus energija“
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Viršuliškių būstas“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ ir teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė iš atsakovo V. B. priteisti 2.357,52 Eur (8.140,03 Lt) skolos ieškovo naudai, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas – 53,00 Eur (183 Lt) (t. 1, b.l. 93-96). Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2013-11-04 Administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties Nr. VB –SUT-13-014-1 pagrindu buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Ieškovas suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name adresu Viršuliškių g. 34, Vilniuje, kuriame atsakovas turi nuosavybės teise negyvenamąsias patalpas. Kiekvieną mėnesį atsakovui jam nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų adresu pateikiamas pranešimas su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Atsakovo įsiskolinimas nuo 2013-11-01 iki 2014-07-31 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančioms negyvenamosioms patalpoms yra 8.140,03 Lt. Ieškovas šilumą yra skaičiavo pagal turimą plotą, tai yra gaunamą bendros sąskaitos sumą padalina į objektus, kuriems skaičiuojama šiluma, pagal esamą plotą. Nurodė, kad ieškovas prižiūri ir administruoja namo bendrojo naudojimo objektus, ne atskirų butų ir kitų patalpų savininkų butus ar patalpas. Savininkai savo butus ir patalpas bei jose esančią inžinierinę įrangą turi pareigą prižiūrėti patys.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2013-11-04 įsigijo ginčo patalpas. Nuo patalpų įsigijimo iki 2014-07-31 gavo sąskaitas-faktūras bendrai 11.314,72 Lt sumai, iš jų 7.347,67 suma už šildymą bei 240,21 Lt administratoriaus atlyginimas. Atsakovas nurodė, kad jis 2014-08-11 sumokėjo ieškovui 3.174,69 Lt. Atsakovui priklausančių patalpų bendras plotas yra 218,84 kv.m., prie šio ploto priskirtinas bendrojo naudojimo patalpų plotas sudaro viso 34,29 kv.m. Sąskaitose faktūrose neteisingai nurodytas bendrosios dalinės nuosavybės patalpų plotas, vietoj 34,29 kv.m. yra nurodoma 218,84 kv.m. Ieškovas ieškiniu nepagrindžia tokios reikalavimo sumos. Ieškovas savo ieškinį grindžia išimtinai bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo teisiniu reguliavimu. Ieškovo pateikiamose sąskaitose faktūrose nurodomas ieškovui asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų plotas.
Trečias asmuo UAB „Vilnius energija“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo reikalavimus atsakovui dėl skolos už šilumos energiją priteisimą prašo spręsti teismo nuožiūra 9t. 1, b.l. 101-104). Pažymėjo, kad pastatui adresu (duomenys neskelbtini), pateikta šilumos energija apskaitoma įvadiniu šilumos skaitikliu ir už skaitiklio parodytą kiekį apmokama vadovaujantis šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo - vartojimo sutarties pagrindu. Ši sutartis sudaryta 1998-06-16 tarp tuometinės šilumos tiekėjos Vilnius mieste SP AB „Vilnius šilumos tinklai“ ir SP UAB „Viršuliškių būstas“. Šios sutarties teisių ir pareigų perėmėja yra UAB „Vilniaus energija“. Pagal šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutarties Nr. 20329 sąlygas trečiasis asmuo tiekė šilumos energiją patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini). Visas suvartotas per ataskaitinį mėnesį šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, už kurį (visą) atsiskaito UAB „Viršuliškių būstas“. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. B. priklauso trys patalpos – butas Viršuliškių g. 34-11, unikalus Nr. 4400-3163-3117:3842, butas Viršuliškių g. 34-10, Vilnius, unikalus Nr. 4400-3163-3106:3841, ir butas Viršuliškių g. 34-12, Vilnius, unikalus Nr. 4400-3163-3240:3843. Trečias asmuo pažymėjo, kad pastato viduje šilumos energijos skirstymo neatlieka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. nusprendė ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo V. B. ieškovui UAB „Viršuliškių būstas“ 2.357,51 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-07-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, jog ieškovas neturėjo pagrindo kitaip skaičiuoti mokestį už šildymą, o atsakovas neįrodė savo atsikirtimų pagrįstumo (LR CPK 12, 178, 179 str. str.). Aplinkybė, kad atsakovas patalpas šildėsi elektra, todėl mano, kad neturi apmokėti paskaičiuoto šildymo mokesčio, neeliminuoja atsakovo pareigos apmokėti už šildymą, nes patalpos yra šildomos centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų, atsakovo patalpos nėra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemų, ką patvirtina ir vėliau, t.y. 2015-03-23 ieškovo atliktas patalpų apžiūros aktas (e/priedo t. 1, b.l. 146, LR CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad atsakovas yra šilumos vartotojas (Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 45 p.). Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovas nesirūpino jo patalpose esančios šildymo sistemos priežiūra, tuo pažeisdamas atsakovo interesus, kadangi pagal šalių sudarytą sutartį administratoriui nenustatyta pareiga rūpintis bei prižiūrėti atsakovo patalpose esančių šildymo įrenginių priežiūra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Teismas neatskleidė teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovo atsakovo ir šilumos teikėjo; apeliantas ieškovui nebuvo davęs sutikimo, įgaliojimo ar pavedimo Apelianto vardu sudaryti šilumos teikimo sutartį su šilumos teikėju; Šalių sudaryta 2013-11-04 d. admininistravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų tiekimo sutartis Nr. VB-SUT-12-014-1 (toliau – sutartis) nereguliuoja atsiskaitymo už suteiktą šilumos energiją, o administravimo sutarties 1.6. punkte nurodyta grafa “šildymas” yra neapibrėžta, nenustatytas joks tarifas;
Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė:
Ieškovas nesutinka su šiuo apelianto argumentu, kadangi jis neatitinka šalių sudarytos sutarties bendrosios dalies 4.1. punkto numatančio: „Sutarties pagrindu teikiamų paslaugų vykdymui administratorius (nagrinėtinu atveju Ieškovas) turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis be atskiro patalpų savininko sutikimo“. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog Ieškovas neturėjo teisės sudaryti sutarties dėl šildymo paslaugų teikimo su UAB „Vilniaus energija“, priešingai ieškovui tokia teisė buvo numatyta sutarties 4.1. punkte, todėl apelianto argumentai, jog tarp šalių buvo susiklostę ir kito asmens reikalų tvarkymo teisiniai santykiai įtvirtinti CK 6.229 str. 1 d. yra nepagrįsti, kadangi Ieškovas sudarė sutartį veikdamas sutarties pagrindu, o, ne tvarkydamas kito asmens reikalus.Šalių sudarytoje sutartyje priešingai nei nurodo Apeliantas yra nurodytos teikiamos paslaugos, tarp kurių išskirtas ir šildymas (sutarties 1.6.6. papunktis). Turėtų būti atkreipiamas dėmesys, jog šaliai privalomi ne tik sutartimi prisiimti konkretūs įsipareigojimai bet ir įsipareigojimai išplaukiantys iš sutarties esmės. Nagrinėtinu atveju, sutartyje aiškiai įtvirtinta, jog ieškovas teikia ir šildymo paslaugą.Byloje teismas, nustatė, kad ieškovas su UAB „Vilniaus energija“ (toliau – trečiasis asmuo) yra sudaręs Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartį Nr. 20329. Šiosieškovo nurodytos aplinkybės apeliantas neginčijo. Trečiasis asmuo pateikdamas tarp ieškovo ir jo sudarytą sutartį, pateikė ir balansinės priklausomybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktą Nr. 20664-001 ir nurodė, kad trečiasis asmuo tiekia šilumos energiją pastatui (duomenys neskelbtini), iki pastato įvado ir visas suvartotas per ataskaitinį mėnesį šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Todėl vertinant išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog ieškovas įrodė, jog apeliantui buvo teikiamos šildymo paslaugos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus (ieškovo) ir negyvenamųjų patalpų savininko (atsakovo) dėl daugiabučiam gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini), suteiktų paslaugų, paskaičiuotų atsakovui, apmokėjimo.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme nustatytų aplinkybių byloje nustatyta, kad ieškovas suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame Viršuliškių g. 34, Vilniuje, kuriame apeliantas (atsakovas) nuosavybės teise turi aukščiau nurodytas patalpas ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas su UAB „Vilniaus energija“ yra sudaręs Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartį Nr. 20329 (t. 2, e/b.l. 56). Atsakovui ginčo laikotarpiu priklausiusiose patalpose individualios apskaitos už suteiktas patalpų šildymo paslaugas nebuvo įrengta. Šios ieškovo nurodytos aplinkybės atsakovas neginčijo.
Nors Apeliantas nurodo, kad ieškovas netinkamai paskaičiavimo apelianto nuosavybės teise valdomoms patalpoms tenkančias šildymo išlaidas ir galimai jas paskaičiavo veikdamas neapdariai ir nesąžiningai ir neįrodė, jog į apelianto patalpas buvo tinkamai pateikta šiluma. Tačiau apeliantas CPK 12, 178 straipsniuose numatyta tvarka turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti, apeliantui neįrodžius šių aplinkybių teismas pagrįstai ieškinį tenkino. Byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas su UAB „Vilniaus energija“ (toliau – trečiasis asmuo) yra sudaręs Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartį Nr. 20329. Šios ieškovo nurodytos aplinkybės apeliantas neginčijo. Trečiasis asmuo pateikdamas tarp ieškovo ir jo sudarytą sutartį, pateikė ir balansinės priklausomybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktą Nr. 20664-001 ir nurodė, kad trečiasis asmuo tiekia šilumos energiją pastatui (duomenys neskelbtini), iki pastato įvado ir visas suvartotas per ataskaitinį mėnesį šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Todėl vertinant išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog ieškovas įrodė, jog apeliantui buvo teikiamos šildymo paslaugos. Byloje pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad pats atsakovas nesirūpino jo patalpose esančios šildymo sistemos priežiūra, tuo pažeisdamas savo paties interesus, kadangi pagal šalių sudarytą sutartį administratoriui nenustatyta pareiga rūpintis bei prižiūrėti atsakovo patalpose esančių šildymo įrenginių priežiūra. Pagal šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133 punktą vartotojas privalo tinkamai prižiūrėti savo patalpų šilumos įrenginius.
Ieškovas apskaičiuodamas apeliantui tenkančio mokėti už šildymą mokesčio dalį, vadovavosi CK 4.82 str. 3 dalyje nuostatomis, numatančiomis, kad mokestis už namo suvartotą šilumos energiją paskirstomas visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų nuosavybės teise valdomam plotui. Analogiškas mokesčių paskaičiavimas nurodytas ir 2001-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintuose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose (6.4 punktas nustato teisę administratoriui sudaryti sutartis su namo techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais), šalių bendrosios sutarties 2.2.1. papunktyje nurodyta apelianto pareiga mokėti administratoriui už paslaugas proporcingai turimų patalpų plotui <…>, sutarties bendrosios dalies 4.4. punktas numatė, kad: “Šalys susitaria, kad sutarties pasirašymo dieną Sutarties specialiojoje dalyje (lentelėje) pateikti administratoriaus teikiamų paslaugų tarifai. Bet kuriuo atveju administratorius turi teisę bet kuriuo paslaugų teikimo metu be atskiro pranešimo keisti tiek sutartyje nustatytus tarifų dydžius, tiek teikiamas paslaugas <….>”. Todėl nesutiktina su Apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovas veikė galimai nerūpestingai paskirstydamas apeliantui mokestį už šildymą, kadangi apeliantui neabejotinai turėjo būti žinomas sutarties 2.2.1. papunktis numatantis mokesčių apskaičiavimo tvarką.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.