- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- e2-2352-359/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01149-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- E. T.
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Atsakovas
- S. T.
- Advokatai
- Giedrė Martinėnaitė
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių rajone atstovei Loretai Milkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. T. patikslintą ieškinį atsakovui S. T. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo – V. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. T. (toliau – ir ieškovė) prašo nustatyti, kad S. T., nėra E. T. tėvas bei panaikinti Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje E. T. tėvu įrašytas S. T. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su atsakovu. 2019 m. vasario mėnesį pradėjo draugauti su trečiuoju asmeniu – V. K. (toliau – ir trečiasis asmuo). 2020 m. sausio mėn. atsakovas ieškovę paliko ir išėjo gyventi atskirai, nuo to laiko jie nebegyvena santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio. Išėjus atsakovui, pradėjo intymiai bendrauti su trečiuoju asmeniu, nors bendro ūkio dar netvarkė. (Duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. T. Po sūnaus gimimo, 2021 m. birželio mėn. trečiasis asmuo apsigyveno kartu su ieškove, ir nuo to laiko jie gyvena kaip šeima, kartu tvarko bendrą ūkį. V. K. pripažįsta sūnų savo vaiku, juo rūpinasi ir išlaiko, tačiau vaiko gimimo įraše tėvu nurodytas atsakovas, kadangi vaikas gimė ieškovei esant santuokoje su S. T. Toks įrašas yra neteisingas ir turi būti nuginčytas. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Atsakovas S. T. yra jos sutuoktinis, santuoka dar nenutraukta. Esant santuokoje gimė vaikas, kurio tėvu nėra S. T. Kartu su atsakovu negyvena daugiau nei metus. E. T. tėvas yra V. K. Nenutraukus santuokos bendravo su trečiuoju asmeniu nuo 2019 m. vasario mėnesio. Su juo bendrauja iki šiol. Atsakovas pripažino, kad nėra E. T. tėvas, su vaiku nebendrauja ir jo neišlaiko. Trečiasis asmuo V. K. pripažįsta, jog yra E. T. bendrauja su juo kaip su savo vaiku, jį išlaiko. Ginčo byloje nėra, todėl ekspertizės neprašo.
Atsiliepimas
Atsakovas S. T. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovės patikslintu ieškiniu sutinka. Teismo posėdžio metu atsakovas nedalyvavo, šaukimas į teismo posėdį, atsakovui įteiktas asmeniškai 2021 m. gruodžio 28 d.
Trečiasis asmuo V. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovės patikslintu ieškiniu sutinka. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad sutinka, jog E. T. yra jo sūnus. Su ieškove bendrą ūkį kartu veda daugiau nei metus, vedė ir vaiko gimimo laike. Ginčo byloje nėra.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajone pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nuginčijus atsakovo tėvystę mažamečio E. T. atžvilgiu, mažamečio vaiko interesai neturėtų nukentėti. Manytina, kad yra pagrindo spręsti, jog vaiko biologiniu tėvu gali būti kitas asmuo – V. K.. Motina E. T., veikdama vaiko interesais, turi nustatyti tikrąją (biologinę) vaiko tėvystę, nes vaiko teisė žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia nepilnamečio vaiko interesams, garantuoja CK 3.161 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismo posėdžio metu, išvadą teikiančios institucijos atstovė Loreta Milkevičienė nurodė, jog tarp vaiko ir V. K. yra susiformavę vaiko ir tėvo santykiai. Atsakovas yra ne kartą paaiškinęs, jog su vaiku nebendrauja, nelaiko jo savo sūnumi, kadangi jis nėra E. T. biologinis tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.
Nustatyta, kad S. T. ir E. T. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). (Duomenys neskelbtini) gimė A. K. Teismui pateiktame (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys apie tėvą, tėvu įrašytas S. T.
Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Tėvystei nuginčyti taip pat turi būti tiriami ir vertinami įrodymai, paneigiantys socialinio ryšio su vaiku faktą. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie yra vertintini kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos civilinio proceso įstatyme numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas S. T. nėra biologinis ieškovės nepilnamečio sūnaus E. T. tėvas, trečiasis asmuo V. K. patvirtino, kad jis neabejoja tuo, jog yra nepilnamečio vaiko tėvas. Minėta, tėvystė yra ne tik biologinis, tačiau taip pat ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad E. T. gimė ieškovei ir atsakovui S. T. nenutraukus santuokos (CK 3.140 straipsnis), tačiau kartu negyvenant ir nevedant bendro ūkio, nepalaikant tarpusavio santykių. Ieškovė nurodė, kad santuokinių ryšių ji su S. T. visiškai nebepalaikė nuo 2020 m. sausio mėn. Santuokos nutraukimą šalys vis atidėliojo, nors jau kurį laiką nebegyveno kartu. Ieškovė su dabartiniu savo sugyventiniu – trečiuoju asmeniu V. K. pradėjo bendrauti 2019 m. vasario mėn., o išėjus atsakovui nuo 2020 m. sausio mėn., pradėjo bendrauti intymiai, nors bendro ūkio dar netvarkė. Trečiasis asmuo gimus sūnui apsigyveno kartu ir nuo to laiko veda bendrą ūkį. S. T. ir V. K. ieškovės nurodytų aplinkybių neneigė, jas patvirtino. V. K. nurodė, kad neabejoja, jog yra E. T. tėvas, patvirtino, kad, sutinka pripažinti tėvystę.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, kad atsakovas S. T. nėra E. T. tėvas. Tuo pagrindu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje S. T. įrašytas E. T. tėvu yra panaikinama.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 5 d. sprendimu byloje ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba, ieškovė yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2022 m. sausio 28 d. pažymoje nurodyta, kad teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą, valstybė patyrė 348,50 Eur išlaidas. Šios išlaidos susidarė ne dėl atsakovo veiksmų, todėl, nors ieškinys tenkinamas visiškai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 8 dalis), šios išlaidos, ieškinį tenkinus, iš atsakovo nepriteisiamos. Tais pačiais motyvais teismas nepriteisia valstybei iš atsakovo jam tenkančių mokėti (17,92 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Teismo sprendimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi būti išsiųstas vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą (CPK 399 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.
Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti teismo sprendimą vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus