- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- ATP-113-185/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03380-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. G. skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., nubaustas 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 (šešiems) mėnesiams.
V. G. nubaustas už tai, kad 2015 m. lapkričio 29 d. apie 08.57 val. (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. 40, Panevėžyje, vairavo automobilį „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas – 0,55 promilės girtumas), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimą ir paskirti V. G. nuobaudą ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose. Mano, jog teismo nutarimu nepagrįstai pritaikytas ATPK 30¹ str. ir pažeidėjui paskirta švelnesnė, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda.
Pažymi, kad ATPK 30¹ str. nuostatos gali būti taikomos kai yra nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. N5-1647/2006, N17-148/2006, N1-l396/2007). Tačiau teismas tokių aplinkybių 2016-01-12 nutarime nekonstatavo. Pabrėžia, jog V. G. padarytas pažeidimas teismų praktikoje pripažįstamas vienu pavojingiausiu administraciniu teisės pažeidimu, sukeliančiu pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Teismo nustatytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai gailisi įvykdęs teisės pažeidimą, serga, rūpinasi artimaisiais, nėra niekuo išskirtinės ir LVAT suformuotoje praktikoje analogiškose administracinėse bylose nėra pripažįstamos ypatingai švelninančiomis asmens atsakomybę ir galinčiomis lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą. Apeliantės nuomone, aplinkybės, kurias skundžiamame nutarime aprašė teismas, galėtų būti reikšmingos tik pažeidėjui parenkant administracinę nuobaudą jam inkriminuoto straipsnio sankcijos numatytose ribose, bet neturėtų lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymo.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Skundžiamu nutarimu V. G. pripažintas kaltu padaręs ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, už kurį, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, jam paskirta administracinė nuobauda – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 (šešiems) mėnesiams.
ATPK 126 str. 1 d. sankcija numato baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą teisės pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad V. G. paskirta nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, yra per švelni ir prieštarauja teismų praktikai.
ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai V. G. taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir jam skyrė trumpesnį papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu numatytas ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje minimalus.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą (ATPK 31 str. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (nustatytas lengvas – 0,55 promilės girtumo laipsnis, t. y. alkoholio kiekis nežymiai viršijo leistiną ribą, nuo kurios kyla atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems), įvertino pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka nebaustas, neteistas, turi sveikatos problemų). Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad pažeidėjo sutuoktinė po patirtos traumos yra sunkios būklės, kad jis prižiūri sunkiai sergančius senyvo amžiaus sutuoktinės tėvus ir savo motiną, o tam būtina teisė vairuoti. Iš bylos medžiagos seka, kad pažeidėjas gyvena Panevėžyje, sutuoktinės tėvai gyvena Kupiškio rajone, o Parkinsono liga serganti, visiškai nevaldanti dešinės rankos ir tik silpnai valdanti kairę ranką motina R. G. gyvena Biržų rajone. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad įmonė įdarbintų V. G. vairuotoju, jei jis turėtų vairuotojo pažymėjimą ir automobilį. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad V. G. baustas tik vieną kartą beveik prieš 12 metų 20 Lt (5 Eur) bauda už automobilio vairavimą neįsijungus šviesų, už analogišką ar kitus šiurkščius KET pažeidimus jis nebuvo baustas, galiojančių nuobaudų neturi, nors teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs prieš 16 metų, kas rodo, jog šis V. G. padarytas pažeidimas yra atsitiktinis ir jo negalima vertinti kaip dėsningo KET nepaisymo, t. y. pažeidėjui nėra būdingas.
Institucija skunde teigia, kad, vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu ir remiasi suformuota LVAT praktika. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), perėmęs administracinių teisės pažeidimų bylų praktikos formavimą, yra konstatavęs, jog ATPK 30¹ str. jokios išskirtinės aplinkybės nenurodomos (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2011, 2AT-20-2012 ir kt.), o ATPK 30¹ str. numatytas aplinkybes apylinkės teismas nustatė. Be to, šiuo atveju svarbios ir Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimo nuostatos. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą“ ir, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, jog teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mąstą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 str. 1 d. įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą“. Pažymėtina ir tai, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjui nustatytą neblaivumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, duomenis, rodančius teigiamą pažeidėjo asmenybę, jo galimo būsimo darbo pobūdį, būtinumą prižiūrėti ir rūpintis senyvo amžiaus ir ligotais artimaisiais, gyvenančiais kitose nei pažeidėjas vietovėse, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pritaria skundžiamame nutarime padarytai išvadai, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai V. G. gali būti pasiekti ir jam paskyrus trumpesnį papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu numatytas ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje minimalus (ATPK 30¹ str.). Tuo tarpu Institucija tik deklaratyviai teigia, kad teismo nurodytos aplinkybės V. G. neturėtų lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymo, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė jokių svarių motyvų, kodėl nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti V. G. taikant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Aukštesnysis teismas sutinka su Institucija, kad V. G. padarytas pažeidimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Tokiai teismų praktikai pritaria ir LAT, kuris pagal nustatytą kompetenciją nagrinėja apeliacine tvarka išnagrinėtas bylas ir keičia teismų sprendimus tik esant esminiams materialinės ir procesinės teisės pažeidimams (LAT administracinė byla Nr. 2AT-3-2011).
Taigi nagrinėjamu atveju keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą
Nutartis neskundžiama.